Dizaineris parodė Obamų darbo kambarius: kodėl Michelle kabinete jis rinkosi rausvus tonus

Vienas kabinetas išklotas havajietiška koa mediena, joje knygos visada po ranka. Kitas – švelnių kreminių ir rausvų tonų, sukurtas kaip užuovėja nuo triukšmingos dienos. Obamų kabinetai naujajame prezidentiniame centre Čikagoje pirmą kartą parodyti plačiajai visuomenei: interjero dizaineris Michaelas S. Smithas papasakojo, kaip juos įrengė ir kodėl jiems sukūrė tokias skirtingas erdves.

Apie šį projektą M. S. Smithas pirmuoju asmeniu parašė JAV interjero žurnalui „Elle Decor“. Jo istorija su Obamomis prasidėjo 2008-ųjų gruodį – šaltą, pilką popietę Čikagoje. Būsimasis prezidentas ir jo žmona, perskaitę dizainerio knygas, išsirinko jį Baltųjų rūmų dekoratoriumi dar prieš pirmąjį susitikimą. Sekė aštuoneri metai Baltuosiuose rūmuose: nuo šeimos patalpų ir Ovaliojo kabineto iki geresnio apšvietimo virš dukrų Malios ir Sashos stalų, kad mergaitėms būtų patogu ruošti pamokas.

Kulminacija, anot dizainerio, tapo šių metų birželį atidarytas Obamų prezidentinis centras. Jis iškilo Čikagos pietinėje dalyje, keli kvartalai nuo vietos, kur gimė ir užaugo Michelle Obama. Pastatus suprojektavo architektai Todas Williamsas ir Billie Tsien. Interjeruose M. S. Smithas daugiausia dirbo prezidentinio aukšto privačiose patalpose, kurias pats vadina savo institucinių žinių kulminacija.

Barackas Obama, kuris, pasak dizainerio, kadaise norėjo tapti architektu, prisidėjo prie kiekvieno sprendimo: vietos, medžiagų ir pastatų formos.

Jo nurodymas buvo aiškus. Centras turėjo būti ne paminklas praeičiai, o gyva vieta, kurioje nuolat kas nors vyksta. Todėl atkurtame Džeksono parke šalia muziejaus bokšto įrengti sodai, sporto centras, didžiulė aikštė koncertams, viešosios bibliotekos skyrius, žaidimų aikštelės ir net kalnelis rogutėms.

Pastarasis atsirado todėl, kad Michelle Obama jo labai norėjo vaikystėje, tačiau apylinkės buvo per lygios. Į didžiąją dalį teritorijos patekti galima nemokamai.

Taip pat skaitykite:

Aktorė Julianne Moore parodė savo virtuvę Niujorke: ypač didžiuojasi vienu daiktu iš IKEA

Michelle kabinetas: vieta atsikvėpti

Pastatas – tvirtas, granitinis, atsigręžęs į miestą ir žmones. Todėl pirmosios ponios kabinetą dizaineris norėjo padaryti priešingą.

„Norėjau, kad ponios Obamos kabinetas būtų tarsi užuovėja, todėl rinkausi švelnius kreminius ir rausvus tonus – tokius pat įspūdingus ir dinamiškus kaip ji pati“, – rašo M. S. Smithas. Ir priduria: žmogui, kuris kiekviename susitikime skleidžia tiek šviesos ir energijos, reikia vietos susiimti ir atsikvėpti.

Šiame paaiškinime slypi įdomus prieštaravimas, kuris ir daro interjerą stiprų.

Rausva čia nėra blanki ar nedrąsi – ji turi atspindėti energingą žmogų.

Bet kartu kreminis fonas ją sušvelnina tiek, kad kabinetas ne stimuliuoja, o leidžia atsigauti. Švelnumas čia – ne silpnumas, o pasirinkimas.

Kabinete dera minkštos sofos, žemas kavos staliukas ir valgomojo komplektas – vieta, kur galima ir pasikalbėti, ir pavalgyti neskubant. Erdvę papildo amerikiečių skulptorės Simone Leigh biustas. Tai greičiau svetainė su darbo funkcija nei klasikinis kabinetas su stalu viduryje.

Baracko kabinetas: koa mediena ir knygos po ranka

Baracko Obamos kabinetas – visai kitokio charakterio. Sienos išklotos havajietiška koa mediena, grindys – iš baltojo ąžuolo. Prie lango stovi pagal užsakymą pagamintas ąžuolinis stalas, iš kurio matyti Čikagos pietinė dalis, Čikagos universitetas ir Mičigano ežeras.

Koa medieną M. S. Smithas pasirinko neatsitiktinai. Jo žodžiais, Havajų tradicijoje ši mediena laikoma beveik dvasine, tad ji susijusi su prezidento vaikyste. Kartu ji puikiai tinka mieste, kuris supranta modernizmą.

Dizaineris primena, kad dar Baltųjų rūmų metais suprato: prezidento skonis – tam tikras modernistinis klasicizmas, iš dalies susiformavęs mokyklos metais Havajuose.

Šviesios ąžuolo grindys šiame derinyje taip pat svarbios. Ramesnio rašto mediena po kojomis atsveria sodrų, auksiniais atspalviais žaižaruojantį koa sienų paviršių, todėl kabinetas neatrodo tamsus ar sunkus.

Pats kabinetas, pasak dizainerio, kartu yra ir darbo kambarys. Knygos čia visada po ranka, yra stalas susitikimams ir vietos, kur galima skaityti bei apmąstyti.

Baltųjų rūmų atgarsiai: pažįstami daiktai suteikia jėgų

Kurdamas prezidento kabinetą, M. S. Smithas prisiminė ilgas valandas, kurias B. Obama kiekvieną vakarą praleisdavo Baltųjų rūmų Sutarčių kambaryje. Ši šeimos aukšte esanti erdvė tuomet jam tarnavo asmeniniu kabinetu.

Todėl ant vienos naujojo kabineto sienų kabo dailininkės Susan Rothenberg drobė, primenanti garsųjį žirgo paveikslą iš Sutarčių kambario. Dizainerio paaiškinimas paprastas: abiem Obamoms pažįstama aplinka suteikia jėgų.

Kai aplink yra daiktų, primenančių gerai žinomą vietą, žmogus greičiau pasijunta savas ir dirba ramiau.

Tokių atgarsių centre ne vienas – ir ne tik iš Baltųjų rūmų. Seminarų salės lubų ovalo proporcijos perimtos iš Geltonojo ovaliojo kambario, kuris Baltuosiuose rūmuose buvo Obamų svetainė. Šios salės kėdės – kopijos tų, kurias dizaineris kadaise sukūrė Obamoms Havajuose.

O kavinės sienas dengia „Kailua mėlynos“ spalvos plytelės. Taip M. S. Smithas dar Baltųjų rūmų laikais pavadino prezidentinio porceliano spalvą, primenančią vandenyną prie Oahu salos – Obamoms brangios vietos.

Net menas čia ne tik kabo ant sienų, bet ir įaugęs į pačią architektūrą: seminarų salėje Lornos Simpson kūrinys apgaubia židinio formą.

Visa tai atliepia nuostatą, kurią Michelle Obama dizaineriui išsakė dar pačioje pradžioje: semtis įkvėpimo iš praeities, bet visada žiūrėti į priekį.

Ką iš Obamų kabinetų galima pritaikyti savo darbo kampe

Daugelis namuose dirbame ne atskirame kabinete, o svetainės kampe, miegamajame ar prie palangės. Vis dėlto keli šių interjerų principai tinka ir nedidelei erdvei.

1. Pirmiausia nuspręskite, ko jums reikia: užuovėjos ar darbo vietos. Obamų kabinetai skiriasi todėl, kad atlieka skirtingas funkcijas. Jei po įtemptos dienos norite atsigauti, darbo kampas gali būti minkštesnis ir jaukesnis. Jei reikia susikaupti, verčiau rinktis santūresnę, tvarkingesnę aplinką.

2. Spalva gali būti švelni ir kartu drąsi. Rausva nebūtinai turi būti blanki. Rinkitės gyvą atspalvį, bet derinkite jį su kreminiu ar smėlio fonu – taip erdvė nepraras ramybės. Prieš dažant verta pažiūrėti spalvos pavyzdį ant sienos skirtingu paros metu: šiaurinėje pusėje tas pats tonas atrodys vėsesnis, pietinėje – šiltesnis. Nebūtina dažyti visų sienų: užtenka sienos už stalo, užuolaidų ar kėdės apmušalo.

3. Rinkitės medžiagas, kurios ką nors reiškia. Koa prezidentui – ne vien graži mediena, bet ir vaikystės prisiminimas. Namuose tokią prasmę gali turėti ąžuolinis stalviršis iš senų baldų, paveldėta lentyna ar iš kelionės parsivežtas pintinis krepšys.

4. Atskirkite vietą darbui ir vietą skaitymui. B. Obamos kabinete yra ir stalas susitikimams, ir vietos skaityti bei apmąstyti. Net mažame kambaryje šalia darbo stalo telpa krėslas su lempa. Persėdus į jį su knyga ar užrašais, protas atsijungia nuo ekrano.

5. Pasilikite vieną daiktą iš ankstesnių laikų. Kaip paveikslas, primenantis Sutarčių kambarį, taip ir jūsų darbo kampe gali būti nuotrauka, močiutės stalinė lempa ar puodelis iš pirmojo darbo. Toks daiktas padeda naują vietą prisijaukinti greičiau nei visi nauji baldai.

6. Galvokite apie šviesą – ir dirbtinę, ir natūralią. Ne veltui vienas pirmųjų M. S. Smitho darbų Baltuosiuose rūmuose buvo geresnis apšvietimas virš mergaičių stalų. Dizaineris taip pat rašo apie auksinę valandą prezidento aukšte, kai šviesa juda per erdvę lyg per saulės laikrodį. Pastatykite stalą taip, kad dienos šviesa kristų iš šono, o vakarams turėkite kryptingą stalinę lempą ir dar vieną šiltesnį šviesos šaltinį aplinkai.