Šveičiate unitazą kas savaitę, o po kelių dienų ties vandens linija vėl išryškėja ta pati balta, rausva ar rusva juosta? Apnašos unitaze nebūtinai reiškia, kad valote per retai. Tai nebūtinai ženklas, kad valote per retai. Pasak santechnikos ekspertės, dažniausiai kalta ne pastangų stoka, o netinkama priemonė – ir kokios reikia, padeda nustatyti pati nuosėdų spalva.
Morgan Buck, santechnikos įmonės „Bluefrog Plumbing + Drain“ Portlande (JAV) savininkė, JAV žurnalui „Real Simple“ pasakojo, kad tokios apnašos – viena dažniausių problemų, kurias ji mato namuose. Ir viena labiausiai gėdinančių šeimininkus.
„Neretai atvykstame taisyti visai kito unitazo gedimo, o namų šeimininkai, kol dirbame, atsiprašinėja dėl tų apnašų“, – sako M. Buck.
Gėdytis, anot ekspertės, nėra ko: jei unitazą valote reguliariai, o apnašos vis tiek grįžta, greičiausiai jas tiesiog naikinate ne tuo būdu. Kalkių, bakterijų, pelėsio ir rūdžių nuosėdos atrodo panašiai, tačiau joms reikia visiškai skirtingų priemonių.
Kodėl apnašos susidaro būtent vandens linijoje
Dažniausia priežastis – kietas vanduo. „Vanduo iš žemės pasiima kalcio ir magnio. Kai unitaze vandens linijoje jis išgaruoja, mineralai lieka ir pamažu susikaupia į kreidišką juostą“, – aiškina M. Buck. Pasak jos, daugelyje vietovių tuo viskas ir paaiškinama.
Vis dėlto apnašos atsiranda ir ten, kur vanduo minkštas. Tuomet, pasak santechnikės, kaltininkai dažniausiai būna bakterijos ar pelėsis vandens linijoje, rūdys iš senų vamzdžių arba paties unitazo gedimas. Neretai priežastys susipina, o visas jas sustiprina tas pats įprotis – kai unitazas nuleidžiamas per retai.
Paties unitazo būklė dažnai nuvertinama. Senesnio unitazo glazūra per metus nusidėvi: nuo agresyvių šveitiklių ir kietų šepečių paviršius tampa mikroskopiškai šiurkštus, o tokios vietos nuosėdas ir bakterijas sulaiko daug lengviau nei lygi, blizgi glazūra. Jei unitazui jau keli dešimtmečiai, o apnašos grįžta vos per kelias dienas po kruopštaus valymo, tai gali būti ženklas, kad problema – ne priemonėse, o pačiame paviršiuje.
Būtent todėl prieš griebiantis šepečio verta atidžiau pažiūrėti, kokios spalvos ir tekstūros yra nuosėdos.
Ką išduoda apnašų spalva
Baltos, gelsvos ar pilkšvos ir šiurkščios – kalkės
Mineralinės nuosėdos, pasak M. Buck, dažniausiai būna baltos, gelsvai rusvos, kartais pilkšvos. Paliesti jos šiurkščios, tarsi pluta, ir laikosi tiksliai ties vandens linija, nes ten vanduo garuoja. Tokias apnašas dažniausiai palieka kietas arba šulinio vanduo.
„Kalkės yra mineralas, todėl joms ištirpinti reikia rūgšties – pavyzdžiui, balto acto arba valiklio su citrinų rūgštimi, kurį reikia palikti kurį laiką paveikti“, – sako ekspertė. Užsisenėjusias nuosėdas valymo specialistai pataria nugremžti pemzos akmeniu.
Praktiškai tai reiškia, kad rūgštis turi liesti nuosėdas, o ne ištirpti unitazo vandenyje. Patogus būdas – actu ar citrinų rūgšties tirpalu suvilgyti kelias popierines servetėles, priklijuoti jas tiesiai ant kalkių juostos ir palikti kelioms valandoms. Vėliau servetėles išmeskite į šiukšliadėžę (ne į unitazą), o suminkštėjusias nuosėdas nušveiskite šepečiu. Jei naudojate pemzą, ją ir unitazo paviršių visada sudrėkinkite – sausas akmuo gali subraižyti glazūrą.
Rausvos ar oranžinės ir gleivėtos – bakterijos
Jei apnašos rausvos ar oranžinės, o paliestos atrodo slidžios, tai visai ne kalkės. „Dažniausiai tai Serratia marcescens – bakterija, kuri patenka ne su vandeniu, o iš oro, ir mėgsta drėgnas vonios patalpas“, – aiškina M. Buck.
Čia slypi ir dažniausia klaida: actas, kuris puikiai tirpdo kalkes, su bakterijomis susidoroja gerokai prasčiau. Joms, pasak ekspertės, reikia dezinfekuojančios priemonės, pavyzdžiui, chloro balikio. Tokių pačių rausvų apnašų neretai galima pastebėti ir dušo kabinos kampuose ar ant plytelių siūlių – tai ženklas, kad dezinfekuoti verta visą vonios kambarį, ne vien unitazą.
Pilkos ar juodos – pelėsis
Pilką ar juodą juostą vandens linijoje dažniausiai palieka pelėsis. Gera žinia ta, kad jis paprastai nusivalo gana lengvai. Tačiau, kaip ir bakterijų atveju, vien nušveisti neužtenka: reikia dezinfekuojančios priemonės, pavyzdžiui, balikio, kuri pelėsį sunaikintų, kitaip jis greitai ataugs.
Tokios apnašos ypač dažnos retai naudojamuose tualetuose – antrajame vonios kambaryje, svečių tualete ar sodyboje, kurioje lankomasi tik savaitgaliais.
Rusvai oranžinės – geležis
Rusvai oranžinė dėmė dažniausiai reiškia rūdis, o jos – geležį vandenyje. Pasak M. Buck, tokių apnašų daugiau ten, kur geriamas šulinio vanduo arba vis dar likę seni cinkuoti vamzdžiai.
Ekspertė siūlo paprastą testą: pažiūrėkite, ar ta pati spalva neatsiranda kitur. „Jei ji matyti kiekvienoje praustuvėje ir vonioje, šaltinis yra vanduo arba vamzdynas, – sako M. Buck. – Geležiai naikinti naudokite rūdims skirtą valiklį, o jei rūdys yra visuose santechnikos įrenginiuose, patikrinkite vandentiekio vamzdžius arba šulinį.“
Rūdžių atveju verta žinoti dar vieną dalyką: chloro balikis jų nenaikina, o kartais dėmę padaro dar tamsesnę ir sunkiau išvalomą. Todėl jei apnašos aiškiai rusvos, universalią dezinfekuojančią priemonę palikite kitiems atvejams.
O kaip yra Lietuvoje?
Rusvos apnašos Lietuvoje nėra retenybė, ir tam yra gamtinė priežastis. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslo žurnale „Mokslas – Lietuvos ateitis“ paskelbtame tyrime rašoma, kad Vilniaus gręžinių vandenyje natūraliai yra per daug geležies ir mangano.
Dėl to „Vilniaus vandenys“ įrengė vandens gerinimo įrenginius, kurie šiuos metalus pašalina. Tyrėjai, ėmę mėginius įvairiose vandentiekio tinklo vietose, nustatė, kad geležies ir mangano koncentracijos tinkle kinta, tačiau leistinų normų neviršija.
Tai reiškia, kad miesto bute atsiradusios rūdžių apnašos dažniau išduoda ne patį vandentiekio vandenį, o seną namo vamzdyną – ypač senos statybos daugiabučiuose, kur dar likę plieniniai stovai. Kitaip yra tiems, kurie gyvena nuosavame name su savo gręžiniu ar šuliniu: jei rusvos dėmės kartojasi visuose santechnikos įrenginiuose, verta atlikti vandens tyrimą ir pasidomėti geležies šalinimo filtru, nes jokia valymo priemonė neišspręs problemos, kurios šaltinis – pats vanduo.
Actas ir balikis vienu metu – pavojingas derinys
Kadangi kalkėms reikia rūgšties, o bakterijoms ir pelėsiui – chloro, kyla pagunda sumaišyti abi priemones ir „sutvarkyti viską iš karto“. To daryti jokiu būdu negalima: chloro balikis, sumaišytas su actu, citrinų rūgštimi ar kitu rūgštiniu valikliu, išskiria nuodingas chloro dujas. Tas pats galioja ir rūdžių valikliams – daugelis jų taip pat yra rūgštiniai, todėl su chloro priemonėmis jų derinti negalima.
Jei apnašos mišrios – pavyzdžiui, ant kalkių plutos įsimetė ir rausvų bakterijų, – valykite etapais. Pirmiausia panaudokite vieną priemonę, kelis kartus nuleiskite vandenį, gerai išvėdinkite, ir tik kitą dieną imkitės antrosios. Prieš naudodami bet kurį valiklį, perskaitykite jo etiketę.
Kaip neleisti apnašoms sugrįžti
Tinkamai parinkta priemonė apnašas pašalina, tačiau kad jos negrįžtų, svarbūs įpročiai:
- Nuleiskite vandenį reguliariai. Visos apnašų priežastys stiprėja, kai vanduo unitaze ilgai stovi. Retai naudojamame tualete vandenį verta nuleisti bent kas kelias dienas.
- Vėdinkite vonios kambarį. Bakterijos ir pelėsis klesti ten, kur drėgmė nespėja išgaruoti. Rudenį ir žiemą, kai langai atidaromi rečiau, po dušo palikite praviras duris arba kelias minutes paleiskite ventiliatorių – unitazo vandens linijai tai tiesiogiai naudinga.
- Laikykitės valymo grafiko. Valymo specialistai pataria nusistatyti pastovų ritmą ir jo laikytis, o ne laukti, kol apnašos taps matomos.
- Valykite ir po kraštu. Šveiskite ne tik vandens liniją, bet ir vidinę unitazo krašto dalį, iš kurios teka vanduo – ten nuosėdos ir bakterijos kaupiasi nepastebimai.
- Pirma – spalva, tada – priemonė. Baltos šiurkščios apnašos – rūgštis, rausvos ar tamsios – dezinfekcija, rusvos – rūdžių valiklis. Toks paprastas atmintinės principas sutaupys ir laiko, ir pinigų, išleidžiamų priemonėms, kurios konkrečioms apnašoms tiesiog neveikia.
