Braškės ir salotos – vieni laukiamiausių vasaros skanumynų, tačiau darže jos turi labai atkaklų priešą. Vos tik oras tampa drėgnesnis, o naktys – šiltesnės, lysvėse pasirodo šliužai. Jie veikia tyliai, dažniausiai naktį arba po lietaus, todėl ryte daržininkas randa tik pasekmes: išgraužtus salotų lapus, skylėtas braškes, gleivių takelius ant dirvos ir nemalonų jausmą, kad visas darbas gali nueiti perniek.
daržas
Šaltą prakaitą išmušusi patirtis – taip būtų galima apibūdinti akimirką, apie kurią socialiniuose tinkluose pasidalino viena Lietuvos daržininkė. Moteris pasidalijo nuotraukomis iš savo šiltnamio, kuriame pastebėjo... gyvatę! „Gal žinote, kas čia toks mano šiltnamyje..“ – rašė moteris ir kreipėsi pagalbos į kitus sodininkus. Per kelias valandas jos įrašas socialiniuose tinkluose surinko šimtus reakcijų ir komentarų – vieni bandė nuraminti, kiti siūlė iškviesti gamtininkus, o treti dalijosi savo patirtimis.
Bulvių sodinimas daugeliui atrodo paprastas darbas, tačiau patyrę daržininkai puikiai žino, kad skubėti neverta. Nors pavasarį norisi kuo greičiau pradėti darbus darže, bulvėms svarbiausia ne kalendorinė data, o dirvos būklė.
Kovas daugeliui sodininkų yra tas mėnuo, kai norisi pradėti sezoną kuo anksčiau. Ir visai ne be reikalo – dalį prieskoninių augalų jau verta sėti dabar, tik svarbu suprasti vieną dalyką: ne visi jie kovą sėjami vienodai.
Faktas: žaliąsias pupeles iš parduotuvės perku labai retai. Dažniausiai jos man atrodo vaškinės ir beveik beskonės. Tai viena iš tų daržovių, kurias valgau tik jų auginimo sezono metu. Todėl manau, kad tai viena iš labiausiai „apsimokančių“ daržovių auginti savo darže.
Darbas darže ar gėlyne teikia daug džiaugsmo, tačiau rankų oda po žemės darbų dažnai atrodo pavargusi, išsausėjusi ar net sudirgusi. Žemė, drėgmė, saulė ir dažnas plovimas gali pažeisti apsauginį odos barjerą, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai ja pasirūpinti.
Ką konkrečiai verta sėti birželį, kaip tai daryti ir kokių klaidų vengti, kad derlius iki rudens būtų ne tik gausus, bet ir kokybiškas.
Po šventinio Velykų maratono priėję prie savo palangių nusivylė ne vienas daržininkas – orai buvo lietingi, vėjuoti, o saulė išlįsdavo retai. Kol buvau užsiėmusi šventiniu stalu, mano pomidorų daigai nusilpo, stiebeliai tapo ploni kaip siūlai, o žemės paviršių padengė lengvas pelėsis“,– socialiniame tinkle Facebook dalinosi pomidorų augintoja. Ji taip pat paminėjo, kad vietoj to, kad lėktų į sodo prekių parduotuvę pirkti brangių cheminių stimuliatorių, prisiminė vieną seną, bet agronomų vis dažniau aptariamą gudrybę.
Kovo viduryje kiekviena palangė Lietuvoje virsta miniatiūriniu daržu. Tačiau kol vieni daržininkai leidžia pinigus brangiems stimuliatoriams, patyrę „senosios mokyklos“ atstovai žino, kad sėklų mirkymas paprastame jodo tirpale gali duoti kur kas geresnių rezultatų. Tai pigus, vos keliasdešimt centų kainuojantis metodas iš namų vaistinėlės, kuris pažadina net ir silpniausią gyvybę.
Vis daugiau sodininkų stengiasi darže naudoti natūralias ir ekologiškas trąšas, kurios padeda augalams augti stipriems, o dirvai išlikti derlingai. Tokios trąšos dažnai būna ne tik veiksmingos, bet ir lengvai prieinamos – daugelį jų galima pasigaminti tiesiog namuose.
Ieškote veiksmingos, bet natūralios priemonės savo augalams? Česnako užpilas – viena populiariausių ekologiškų priemonių, kuri padeda apsaugoti augalus nuo amarų, tripsų, baltasparnių ir net kai kurių grybelinių ligų.
Tinkamai parinktas šiltnamis gali užtikrinti gausų derlių nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Tačiau pasirinkimas šiandien – milžiniškas: skirtingos konstrukcijos, dangos, dydžiai ir kainos. Kaip nepasimesti ir išsirinkti geriausią variantą savo sklypui?















