Faktas: žaliąsias pupeles iš parduotuvės perku labai retai. Dažniausiai jos man atrodo vaškinės ir beveik beskonės. Tai viena iš tų daržovių, kurias valgau tik jų auginimo sezono metu. Todėl manau, kad tai viena iš labiausiai „apsimokančių“ daržovių auginti savo darže.
Vienas svarbiausių sprendimų planuojant pupelių auginimą – pasirinkti tarp krūminių ir vijoklinių pupelių. Kaip nuspręsti, kurias auginti?
Krūminių ir vijoklinių pupelių skirtumai
Svarstant, kokias pupeles auginti savo darže – krūmines ar vijoklines – labai svarbu žinoti pagrindinius jų skirtumus.
Vienas esminių skirtumų – augimo pobūdis.
Krūminės pupelės, kaip ir sufleruoja pavadinimas, yra žemos, kompaktiškos, apie 50 cm aukščio užaugančios daržovės. Tuo tarpu vijoklinės pupelės yra vijoklinės, laipiojančios veislės, galinčios užaugti iki maždaug 1,8 metro aukščio, todėl joms būtina atrama – treliažas ar kuoliukai.
Antras svarbus skirtumas – derėjimo trukmė.
Abi pupelių rūšys paprastai būna paruoštos derliui praėjus maždaug 60–75 dienoms po pasodinimo (priklausomai nuo veislės).
Tačiau skirtumai išryškėja tada, kai prasideda derliaus laikotarpis.
Krūminės pupelės subrandina derlių per gana trumpą laiką – dažniausiai per kelias savaites (tai priklauso nuo oro ir auginimo sąlygų). Tai reiškia, kad derliaus metu kiekvieną savaitę galite sulaukti gausaus prinokusių pupelių kiekio.
Jei planuojate pupeles konservuoti, šaldyti ar rauginti, tai gali būti puikus pasirinkimas. Tačiau jei norite tiesiog kelis kartus per savaitę valgyti šviežias pupeles, jų gali būti gerokai daugiau, nei spėsite sunaudoti. (Apie tai, kaip to išvengti, pakalbėsime vėliau.)
Po kelių savaičių krūminių pupelių augalai pradeda megzti vis mažiau ankščių, kol galiausiai visai nustoja derėti.
Vijoklinės pupelės elgiasi kitaip. Įsitvirtinusios jos taip pat pradeda derėti, tačiau jų derlius paprastai būna mažesnis vienu metu. Užtat jos nuolat mezga naujas ankštis visą sezoną – iki pat pirmųjų šalnų. Jei jums svarbiau nuolatinis, bet mažesnis šviežių pupelių kiekis, vijoklinės pupelės gali būti geresnis pasirinkimas nei trumpalaikis, gausus krūminių pupelių derlius.
Renkantis tarp krūminių ir vijoklinių pupelių, verta savęs paklausti:
Kiek vietos turite?
Krūminės pupelės dažniausiai sodinamos eilėmis.
Vijoklinėms pupelėms reikalingos atramos (treliažai), todėl jos ypač patogios auginti mažose erdvėse.
Ar norite gausesnio derliaus per trumpesnį laiką, ar mažesnio, bet ilgesnį laikotarpį trunkančio derliaus?
Krūminės pupelės dera kelias savaites, o vėliau derlius palaipsniui mažėja ir galiausiai visai sustoja.
Vijoklinės pupelės žydi ir mezga ankštis iki pat pirmųjų šalnų.
Asmeniškai savo darže renkuosi krūmines, o ne vijoklines pupeles. Atramas mieliau skiriu kitoms (man svarbesnėms!) kultūroms, pavyzdžiui, žieminiams moliūgams ar agurkams. Be to, man nelabai patinka pupelių skynimas, nes jas reikia dažnai tikrinti, kad ankštys neperaugtų. Po kelių savaičių dažnai prarandu kantrybę su vijoklinėmis pupelėmis ir galiausiai nustojų jas skinti.
Mėgstu valgyti pupeles vasaros įkarštyje, bet, tiesą sakant, tai nėra viena mėgstamiausių mano daržovių, todėl man visiškai tinka trumpesnis jų derėjimo laikotarpis.
Kada sodinti žaliąsias pupeles?
Žaliosios pupelės nėra atsparios šalnoms. Todėl kiekvienam sodininkui labai svarbu žinoti savo vietovės vidutinę paskutinių pavasario šalnų datą. Idealu, jei naudojate sėjos ir sodinimo kalendorių, kuris padeda suplanuoti, ką ir kurią pavasario savaitę sodinti. (Galite atsispausdinti ir susikurti savo individualų sodinimo grafiką.)
Ten, kur gyvenu (5 klimato zonoje – Madisonas, Viskonsinas), vidutinė paskutinė šalna būna apie gegužės 15 dieną. Pupelių sėklas visada sėju ne anksčiau nei po šios datos. O kad būčiau visiškai rami, prieš sėją dar patikrinu 10 dienų orų prognozę ir įsitikinu, kad neprognozuojamos galimos šalnos.
Svarbu prisiminti: pupelės mėgsta šilumą, todėl per anksti pasėtos į šaltą dirvą jos gali sudygti lėčiau arba visai supūti.
Pupelės paprastai sudygsta patikimai, jei dirvos temperatūra siekia apie 21–27 °C (70–80 °F). Kuo dirva šiltesnė, tuo greičiau jos sudygsta – kartais net per mažiau nei savaitę.
Kaip jau minėjau, labiau mėgstu krūmines nei vijoklines pupeles. Tačiau norėdama iš dalies sušvelninti tai, kad jos subrandina daug derliaus vienu metu, dažnai taikau nuoseklų (pakopinį) sėjimą.
Užuot apsėjusi visą pakeltą lysvę iš karto, pasėju tik pusę, o po trijų savaičių – likusią dalį. Pirmoji sėja kelias savaites žydi ir dera, o kai jos derlius pradeda mažėti, antroji sėja kaip tik įsibėgėja.
Toks sėjos išdėstymas leidžia pratęsti derliaus laikotarpį ir tuo pačiu išvengti situacijos, kai vienu metu turiu per daug pupelių. Dažniausiai jas valgau šviežias derliaus sezono metu, o ne konservuoju ar šaldau.
Tačiau yra viena svarbi pastaba – būtina įvertinti, kiek laiko pupelėms reikia iki derliaus. Jei pasėsite per vėlai vasarą, gali nebeužtekti laiko, kad jos spėtų subręsti per reikalingas 60–75 dienas.
Kokiu atstumu sodinti žaliąsias pupeles
Daugumos krūminių pupelių sėklų pakeliuose nurodoma sėti sėklas maždaug 2–3 cm gyliu (apie 1″), paliekant apie 5 cm (2″) tarp sėklų, o tarp eilučių – 50–90 cm (20–36″) atstumą.
Vijoklinėms pupelėms paprastai rekomenduojama sėti 2–3 cm gyliu, paliekant apie 7–8 cm (3″) tarp sėklų, o tarp eilučių – apie 1,2 m (4 pėdas) atstumą.
Aš pati pupeles (ir daugelį kitų daržovių) dažnai sodinu šiek tiek tankiau nei rekomenduojama ant pakuotės. Dauguma mano pakeltų lysvių yra 1–1,2 m pločio.
4 pėdų (apie 1,2 m) pločio lysvėse sodinu keturias krūminių pupelių eiles per visą lysvės ilgį. Priklausomai nuo lysvės pločio, galite nuspręsti įterpti dar vieną eilę, kad maksimaliai išnaudotumėte erdvę. 3,5 pėdos (apie 1 m) pločio lysvėse sodinu tris eiles per visą lysvės ilgį.
Svarbu stebėti, kad augalai vis tiek turėtų pakankamai oro cirkuliacijos ir šviesos – per tankiai pasodintos pupelės gali būti jautresnės ligoms.
Pupelių dygimas paprastai trunka nuo 8 iki 16 dienų. Kuo dirva šiltesnė, tuo greičiau jos sudygsta.
Kol sėklos dar tik ruošiasi sudygti, labai svarbu, kad dirva išliktų nuolat drėgna. Todėl reikėtų laistyti bent kartą per dieną – ryte arba vakare. Jei orai karšti ir sausi, gali prireikti laistyti ir dažniau.
Svarbiausia – neleisti dirvai visiškai išdžiūti, nes tai gali sustabdyti dygimo procesą arba sumažinti daigumą.
Patarimai, kaip auginti krūmines pupeles
Po sudygimo laistymą galite šiek tiek sumažinti – žinoma, atsižvelgdami į savo klimatą ir dirvos sąlygas. Daugumai daržovių reikia apie 2,5 cm (1″) vandens per savaitę – tiek iš lietaus, tiek papildomai laistant.
Ypač svarbu užtikrinti pakankamą drėgmę žydėjimo metu. Jei tuo laikotarpiu augalams trūks vandens, gali sumažėti ankščių mezgimas arba jos bus smulkesnės.
Labai rekomenduojama po sudygimo mulčiuoti dirvą tarp augalų. Mulčias padeda išlaikyti drėgmę, apsaugo nuo piktžolių ir stabilizuoja dirvos temperatūrą. Vos tik pupelės sudygsta, aš pridedu daržovių lysvėms skirtą mulčią iki pat augalų kraštų.
Maždaug po 6–8 savaičių ant pupelių pradeda pasirodyti žiedai. Priklausomai nuo veislės, derlių paprastai galima pradėti rinkti po maždaug 65 dienų.
Skinkite ankštis, kai jos pasiekia apie 12–13 cm ilgį (apie 5″) ir jų paviršius dar yra lygus. Venkite leisti pupelėms ankštyse per daug išsivystyti – jei matote, kad ankšties paviršius išsipūtęs, tai ženklas, kad pupelės jau pernoksta. Tokios jos bus kietesnės ir praras švelnumą.
Reguliarus skynimas taip pat skatina augalą megzti naujas ankštis.
Prinokusios pupelės turėtų lengvai atsiskirti nuo augalo. Stenkitės jų netraukti stipriai žemyn – geriau nykščiu švelniai nulaužkite ankštį ties koteliu, laikydami ją rankoje. Prinokusios pupelės, perlaužtos pusiau, turi traškiai „spragtelėti“.
Vienas iš krūminių pupelių auginimo iššūkių – būtinybė tikrinti augalus kas 1–2 dienas. Derliaus piko metu ankštys auga labai greitai ir gali pernokti vos per kelias dienas.
Ar krūminėms pupelėms reikia atramų?
Kadangi krūminės pupelės užauga maždaug iki 60 cm aukščio, joms atramų paprastai nereikia. Jei augalai sodinami paliekant apie 7–15 cm tarpus, jie, paaugę ir sutvirtėję, dažniausiai patys išsilaiko ir gali atlaikyti ankščių svorį.
Kaip aptarsime toliau, su vijoklinėmis pupelėmis situacija kiek kitokia.
Kaip auginti vijoklines pupeles
Sodinimas, laistymas ir derliaus nuėmimas iš esmės panašūs kaip ir krūminių pupelių. Tačiau esminis skirtumas tas, kad vijoklinėms pupelėms būtina atrama, nes jos gali užaugti iki 1,8 metro aukščio.
Mano mėgstamiausias būdas – naudoti tvirtą metalinę grotelių (tinklo) konstrukciją. Galima rinktis įvairių tipų treliažus: A formos, vertikalius ar arkinės konstrukcijos. Svarbiausia, kad atrama būtų stabili ir atlaikytų augalo bei derliaus svorį viso sezono metu.
Vijoklines pupeles taip pat reikėtų tikrinti kas kelias dienas. Kaip ir krūminėms, jei ankštyje esanti pupelė pradeda ryškiai iškilti, tai ženklas, kad ji pernoksta. Neleiskite taip nutikti! Reguliarus skynimas skatina augalą toliau žydėti ir megzti naujas ankštis – iki pat pirmųjų šalnų.
Kol skinate, tol pupelės dera.
