Šaltą prakaitą išmušusi patirtis – taip būtų galima apibūdinti akimirką, apie kurią socialiniuose tinkluose pasidalino viena Lietuvos daržininkė. Moteris pasidalijo nuotraukomis iš savo šiltnamio, kuriame pastebėjo… gyvatę! „Gal žinote, kas čia toks mano šiltnamyje..“ – rašė moteris ir kreipėsi pagalbos į kitus sodininkus. Per kelias valandas jos įrašas socialiniuose tinkluose surinko šimtus reakcijų ir komentarų – vieni bandė nuraminti, kiti siūlė iškviesti gamtininkus, o treti dalijosi savo patirtimis.
„Nu jei aš tokią pamatyčiau <…> tai būtų mano atsisveikinimas ir su šiltnamiu, ir su sodu su visam.“; „angis nuodinga, tikrai aparpolį gaučiau tokią pamačius“; „aš bijau net per ekraną paliesti, baisu, kad neprisisapnuotų“,– komentavo internautai.
Ką apie šią gyvatę sako gamtininkai?
Kaip teigia gamtos ekspertai, pasirodo, gyvatės vis dažniau pastebimos soduose, šiltnamiuose, net kiemuose. Tai – viena iš klimato atšilimo ir žmogaus artėjimo prie natūralių buveinių pasekmių.
Paaiškėjo, kad pas moterį šiltnamyje apsilankė paprastasis geltonskruostis žaltys (lot. Natrix natrix), nekenksmingas ir net naudingas gyvis, dažnai užklystantis į daržus, ypač ieškodamas pelinių graužikų ar drėgmės.
„Geltonskruostis žaltys – visiškai nekenksmingas, tačiau labai naudingas sodo gyventojas. Jis padeda mažinti varlių, sraigių, net pelių skaičių.
Gegužę-birželį dažniausiai pamatysime jaunus, judrius individus – tai tik dar vienas įrodymas, kad mūsų gamta dar gyva“,– dalinasi gamtininkas Selemonas Paltanavičiaus LRT radijo laidoje.
Kas išdavė, kad tai – geltonskruostis žaltys?
Geltonskruosčio žalčio profilis
- Ilgis: iki 1 metro (kartais ir daugiau).
- Spalva: juosvas arba pilkas viršus, šviesus pilvas, dažnai su geltonomis dėmėmis už galvos.
- Elgsena: ramūs, nesigins be priežasties. Pajutę grėsmę, gali išleisti nemalonų kvapą.
Nors moters nufotografuotas žaltys neturėjo ryškių geltonų „ausyčių“, specialistai paaiškina: kai kurie žalčiai būna labai tamsūs – ypač šlapi ar jauni individai.
Tačiau tipiškas baltai-juodas „plytelių“ raštas ant pilvo, kūno forma ir elgsena (susisukęs, nejudantis) – išdavė, kad tai visiems pažįstamas žalčiu vadinamas roplys, gan dažnas Lietuvos gamtoje.
Kada tikėtina pamatyti gyvatę?
Geltonskruosčiai žalčiai pabunda anksti pavasarį, o birželis ir liepa – jų aktyvumo pikas. Jie mėgsta šiltas, drėgnas vietas, todėl dažnai lankosi netoli daržų, šiltnamių, kompostinių. Jie gerai plaukia, todėl dažnai sutinkami ir prie vandens telkinių.
Ar jis tikrai nepavojingas?
Nors netikėtas susitikimas su gyvate gali išgąsdinti, geltonskruostis žaltys nėra nuodingas, nesikandžioja ir paprastai pats pasitraukia, vos pajutęs žmogų. Tai viena naudingiausių rūšių sode – jis naikina pelių jauniklius, rupūžes, varles ir net sraiges.
Jeigu žaltys įklydo į šiltnamį – vadinasi, jūsų daržas jam pasirodė saugus ir tinkamas. Tai, iš tiesų, pagyrimas jūsų aplinkai“, – sako gamtininkai.
Keli faktai
- Geltonskruostis žaltys nėra pavojingas – jis neturi nuodų ir nepuls žmogaus be priežasties.
- Žaltys gali kandžioti, jei stipriai sučiuptas, spaudžiamas ar išsigandęs, bet tai bus gynybinė reakcija, ne puolimas.
- Jo įkandimas nėra pavojingas, neperduria odos ar nesukelia grėsmės sveikatai – veikiau tai tik bandymas išsigelbėti.
- Jis visada stengiasi pirmas pasitraukti, o kontakto su žmogumi vengia.
Ką daryti, jei sode ar šiltnamyje pamatote žaltį?
✅ Palikite jam kelią pasitraukti.
✅ Neerzinkite – nelieskite rankomis, nekibinkite lazdomis.
✅ Uždarykite šiltnamio duris tik tada, kai jis išeis.
✅ Jei bijote – paprašykite pagalbos: galima jį saugiai perkelti į netoliese esantį miškelį ar krūmynus (naudojant kibirą ir pirštines).
***
Šis netikėtas moters susidūrimas su gyvate – puiki proga priminti sau ir kitiems, kad Lietuvos gamtoje egzistuoja tylūs ir naudingi gyviai, kurie, nors ir neatrodo draugiškai, dažnai daržo šeimininkui – tikri pagalbininkai.
Tad kitą kartą pamatę žaltį – neišsigąskite. Verčiau nufotografuokite, pasidžiaukite gamtos įvairove ir leiskite jam ramiai keliauti savais keliais.
