Daugelis lietuvių pavyzdingai seka savo cholesterolio ar gliukozės rodiklius, manydami, kad to pakanka širdies ligų prevencijai. Tačiau medikai skambina pavojaus varpais: įprasti kraujo tyrimai dažnai neparodo pilno vaizdo, nes vienas kritiškai svarbus rodiklis lieka pamirštas. O pasekmės gali būti tragiškos – nuo staigaus insulto iki Alzheimerio ligos.
Kalbame apie homocisteiną. Tai medžiaga, kurios perteklius organizme veikia kaip lėtiniai nuodai, tačiau, laiku pastebėjus problemą, ją galima lengvai suvaldyti.
Medicinos centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė detaliai paaiškina, kodėl šis tyrimas turėtų atsirasti kiekvieno 40-metį perkopusio žmogaus sąraše.
Kas yra homocisteinas ir kodėl jis toks pavojingas?
Homocisteinas yra natūraliai susidaranti aminorūgštis. Normaliomis sąlygomis organizmas ją „perdirba“ į nekenksmingas medžiagas, tačiau tam procesui būtini trys komponentai: vitaminas B12, B6 ir folinė rūgštis (B9). Jei šių vitaminų trūksta, homocisteinas kaupiasi ir pradeda daryti žalą.
Padidėjęs homocisteino kiekis siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu, migrena, geltonosios dėmės degeneracija.
Tai nepriklausomas rizikos veiksnys daugiau nei šimtui ligų, įskaitant Alzheimerio ligą ir demenciją“, – perspėja E. Marciuškienė.
Gydytoja pabrėžia, kad šis rodiklis dažnai yra „trūkstama grandis“, paaiškinanti, kodėl žmogus suserga širdies ligomis, nors jo standartiniai kraujo tyrimai (pvz., cholesterolis) buvo idealūs.
Paradoksas: tyrimai geri, o rizika didelė?
Vienas klastingiausių šios būklės aspektų – klaidinantys vitaminų rodikliai. Žmogus gali atlikti B12 tyrimą ir matyti normą, tačiau tai nereiškia, kad organizmas tą vitaminą įsisavina.
„Normali vitaminų koncentracija kraujyje dar nereiškia pakankamo jų biologinio aktyvumo. Padidėjęs homocisteinas gali signalizuoti apie problemas net jei vitaminų tyrimai geri“, – aiškina medikė.
Dažniausios priežastys, kodėl homocisteinas kyla „tyliai“:
- Genetika. MTHFR geno mutacijos (kai organizmas tiesiog nemoka skaidyti folinės rūgšties).
- Ligos. Inkstų nepakankamumas, hipotirozė.
- Vaistai. Pavyzdžiui, vaistai diabetui (metforminas) ar rūgštingumui mažinti.
Užburtas ratas: alkoholis ir kava
Dar viena priežastis pasitikrinti – jūsų gyvenimo būdas. Tyrimai rodo tiesioginį ryšį tarp žalingų įpročių ir šio toksino kaupimosi.
- Alkoholio spąstai. Aukštas homocisteino lygis didina potraukį alkoholiui. Kuo daugiau geriama, tuo labiau kyla homocisteinas, ir tuo stipresnis noras gerti vėl. Tai sukuria neurotoksinį užburtą ratą.
- Kavos mėgėjų rizika. „Pastebima, kad didėjant kavos suvartojimui, gali proporcingai didėti ir homocisteino koncentracija kraujyje“, – sako E. Marciuškienė. Gydytoja rekomenduoja neviršyti 4 puodelių per dieną ribos.
Kam būtina atlikti tyrimą?
Gydytoja E. Marciuškienė išskiria konkrečias grupes žmonių, kuriems išplėstiniai kraujo tyrimai (įtraukiant homocisteiną, vitaminus B12, B6 ir folio rūgštį) yra privalomi:
- Visiems virš 40 metų. Tai amžius, kai rizika pradeda sparčiai augti.
- Turintiems širdies problemų. Jei giminėje buvo infarktų, insultų.
- Jaučiantiems neurologinius simptomus. Atminties blogėjimas, nuotaikų kaita, depresija.
- Planuojančioms pastoti. Aukštas rodiklis gali lemti vaisiaus apsigimimus.
- Mitybos ypatumai. Vegetarams, veganams arba žmonėms su prastu skrandžio rūgštingumu.
Kaip sumažinti „tyliojo žudiko“ lygį?
Gera žinia ta, kad nustačius problemą, ją dažniausiai galima išspręsti gana paprastai – koreguojant mitybą ar vartojant papildus.
Gydytoja rekomenduoja į mitybą įtraukti produktus, kurie natūraliai mažina šį rodiklį:
- Vitaminų B šaltiniai. Mėsa, žuvis, kiaušiniai, pupelės, žalumynai.
- Superproduktai. Česnakas (rekomenduojama vartoti kasdien!), imbieras, ciberžolė (kurkuminas).
- Gėrimai. Žalioji arba juodoji arbata.
„Padeda ir gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip aerobinė fizinė veikla, streso mažinimas bei kavos ir alkoholio ribojimas. Svarbiausia – neignoruoti šio rodiklio ir nevertinti sveikatos tik pagal vitaminų kiekį“, – pataria „Antėja“ specialistė.
