Daugelis lietuvių pavyzdingai seka savo cholesterolio ar gliukozės rodiklius, manydami, kad to pakanka širdies ligų prevencijai. Tačiau medikai skambina pavojaus varpais: įprasti kraujo tyrimai dažnai neparodo pilno vaizdo, nes vienas kritiškai svarbus rodiklis lieka pamirštas. O pasekmės gali būti tragiškos – nuo staigaus insulto iki Alzheimerio ligos.
širdies ligos
Lietuvoje nutukimu serga kas penktas suaugęs žmogus ir šis skaičius auga. Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena primena, kad nutukimas nėra tik išvaizdos klausimas, o lėtinė liga, tiesiogiai didinanti riziką širdžiai – nuo hipertenzijos iki staigios mirties. Kodėl jis taip pavojingas širdžiai ir kokios pagalbos šiandien galima tikėtis, aiškina gydytoja kardiologė Sigita Glaveckaitė.
Nors gydymo galimybės sparčiai tobulėja, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje vis dar išlieka pagrindine mirties priežastimi – ypač tarp vyrų. Tačiau infarktas vis dažniau pakerta ir jaunesnius žmones, o tarp pacientų daugėja vidutinio amžiaus moterų. Šią savaitę kardiologai mini Miokardo infarkto savaitę ir ta proga įspėja: pavojų kelia ne tik netinkama gyvensena ar paveldimumas, bet ir sisteminės spragos – neefektyvi prevencija, ribotas gydymo prieinamumas ir vis dar per mažas visuomenės sąmoningumas.
Kasdien širdies ir kraujagyslių ligų diagnozę Europos Sąjungoje (ES) išgirsta daugiau nei 35 tūkst. žmonių. Geresne statistika negali pasigirti ir Lietuva – šalyje sergamumas vien išemine širdies liga yra net 4 kartus didesnis nei ES vidurkis. Prie aukšto sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) prisideda ne tik žalingi įpročiai, prasta „blogojo“ cholesterolio kontrolė, bet ir inovatyvių vaistų neprieinamumas, teigia gydytoja kardiologė prof. Olivija Dobilienė.







