Pilvo pūtimas, diskomfortas ar rėmuo – tai negalavimai, kuriuos dažniausiai nurašome netinkamam maistui ar stresui. Tačiau gydytojai skambina pavojaus varpais: būtent šie „nekalti“ ir dažnai ignoruojami signalai išduoda, kad organizme gali vystytis klastingas žarnyno vėžys.
Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pateikia šokiruojantį palyginimą: nuo storosios žarnos vėžio kasmet Lietuvoje miršta 7 kartus daugiau žmonių nei žūsta autoįvykiuose.
Kasmet ši diagnozė nustatoma apie 1700 gyventojų, o maždaug 900 šią kovą pralaimi. Nepaisant to, apie šias ligas kalbėti vis dar „nepatogu“, o gėda ir baimė žmones stabdo nuo paprasčiausio vizito pas gydytoją.
„Nepatogi“ tema, galinti kainuoti gyvybę
Pasaulinės sveikatos dienos proga surengtoje spaudos konferencijoje ekspertai vieningai teigė – didžiausias pacientų priešas yra stigma.
„Virškinamojo trakto vėžiai – viena dažniausių onkologinių ligų grupių, tačiau apie juos kalbėti žmonėms nejauku. Labai svarbu normalizuoti šias ligas. Matome, kad žmones nuo patikrų atbaido baimė išgirsti diagnozę arba manymas, kad „liga ne apie mane“, ypač jei šeimoje nebuvo vėžio atvejų“, – sako Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.
Ypač pavojingoje zonoje atsiduria jaunesni nei 50 metų žmonės. Kadangi jie nepriklauso rizikos amžiaus grupei, jų kelias iki diagnozės būna kur kas ilgesnis – simptomai dažnai nurašomi stresui ar nuovargiui.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti:
Nors ligos pradžioje gali nebūti jokių požymių, nedelsiant kreiptis į gydytoją būtina, jei pastebite šiuos organizmo pokyčius, trunkančius ilgiau nei 3–4 savaites:
- Nuolatinis pilvo pūtimas ir diskomfortas
- Kraujavimas tuštinantis
- Nepaaiškinamas, staigus svorio kritimas
- Nepraeinantis pilnumo jausmas pavalgius ir stiprus rėmuo
Liga vystosi tyliai, bet tam galima užkirsti kelią
Gydytojai pabrėžia: žarnyno vėžys išsiskiria tuo, kad jo išvengti yra gana paprasta.
Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas akcentuoja, kad liga dažniausiai vystosi lėtai iš polipų, o šis procesas gali trukti nuo 5 iki 10 metų. Šiuos polipus galima visiškai pašalinti atliekant kolonoskopiją dar prieš jiems virstant vėžiu.
„Net ir neturint simptomų, liga gali vystytis. Paprastas slapto kraujo testas, atliekamas namuose kas dvejus metus priduodant išmatų mėginį, yra itin efektyvi prevencijos priemonė“, – pabrėžia doc. dr. A. Dulskas.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad laukti negalima – šiandien diagnozė vis dažniau nustatoma ir 40-mečiams. O štai VUL Santaros klinikų gydytojas chirurgas dr. Martynas Lukšta įspėja apie dar vieną „tylųjį žudiką“ – skrandžio vėžį.
Deja, apie 40 proc. atvejų ši liga nustatoma jau vėlyvosiose (III–IV) stadijose, nes pacientai tiesiog per ilgai kenčia rėmenį ar pilnumo jausmą. „Geriau viena „nereikalinga“ gastroskopija nei pavėluota diagnozė“, – tvirtina chirurgas.
Ką galite padaryti jau šiandien?
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė gyd. Alma Astafjeva primena: „Nėra nepatogių temų šeimos gydytojo kabinete.“ Pacientai neturėtų gėdytis pasakoti apie tuštinimosi problemas.
Ekspertai išskiria pagrindinius rizikos veiksnius, kuriuos galime kontroliuoti patys:
- Mityba: Vengti stipriai perdirbto maisto ir perdirbtos mėsos gaminių.
- Aktyvumas: Skirti bent 2,5 val. fiziniam aktyvumui per savaitę.
- Žalingi įpročiai: Rūkymo ir alkoholio atsisakymas drastiškai sumažina riziką.
- Patikra: Jei jaučiate nerimą keliančius simptomus (net jei jums dar nėra 50 metų) – reikalaukite pakartotinių tyrimų, pavyzdžiui, dėl skrandžio vėžį sukeliančios Helicobacter pylori bakterijos.
„Anksti nustačius storosios žarnos vėžį, pacientų išgyvenamumas praktiškai nesiskiria nuo nesergančiųjų. Ankstyva diagnostika savo galia pralenkia bet kokį gydymo metodą“, – reziumuoja doc. dr. V. Pečeliūnas.
