Rudens pradžioje soduose dažnai kyla tas pats klausimas – ar obuolius jau metas skinti, ar dar verta palaukti? Ypač svarbu nesuklysti, jei vaisius planuojama laikyti per žiemą. Per anksti nuskinti obuoliai būna kieti, prastesnio skonio, gali raukšlėtis ir prasčiau laikytis, o pernokę greičiau suminkštėja, pradeda gesti ir sandėliuojami išsilaiko kur kas trumpiau. Todėl žiemai skirtus obuolius geriausia skinti ne tada, kai jie jau visiškai prinokę valgyti, bet pasiekę vadinamąją skynimo brandą – vaisius jau būna pakankamai subrendęs, tačiau dar tvirtas ir tinkamas ilgam laikymui.
Žieminius obuolius dažniausiai skina rugsėjį ir spalį
Tikslus obuolių skynimo laikas labai priklauso nuo veislės, oro sąlygų ir vietos, kurioje auga medis. Vasarinės veislės gali pradėti nokti jau liepos pabaigoje ar rugpjūtį, rudeninės dažniausiai skinamos rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį, o ilgesniam laikymui skirtų žieminių veislių derliaus metas paprastai ateina rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje. Tačiau vien kalendoriumi vadovautis nereikėtų. Šiltą ir saulėtą vasarą vaisiai gali subręsti anksčiau, o vėsesniais metais skynimo laikas gali nusikelti. Net tos pačios veislės obuoliai skirtinguose soduose gali subręsti nevienodu metu.
Žiemai skirtus obuolius svarbu nuskinti dar prieš jiems pradedant masiškai kristi nuo medžio. Jeigu kiekvieną rytą po obelimi randate vis daugiau sveikų, nepažeistų vaisių, dažnai tai jau signalas, kad skynimo laikas artėja arba yra prasidėjęs. Vis dėlto keli nukritę obuoliai nebūtinai reiškia, kad visas medis prinoko – vaisius gali numesti vėjas, kenkėjai ar natūralus vaisių retėjimas. Vertinti reikėtų kelis požymius iš karto.
Vienas paprasčiausių būdų – pabandyti obuolį nusukti
Labai praktiškas brandos testas atliekamas tiesiog prie medžio. Paimkite obuolį į delną, šiek tiek pakelkite aukštyn ir lengvai pasukite. Jeigu vaisius kartu su koteliu atsiskiria nuo šakos be didesnės jėgos, tikėtina, kad jis jau pasiekė skynimo brandą. Jeigu obuolį tenka stipriai plėšti ar traukti, dažniausiai jam dar verta pabūti ant medžio.
Svarbu obuolio netraukti žemyn. Taip galima nulaužti trumpą vaisinę šakelę, ant kurios kitais metais turėtų formuotis nauji žiedai ir derlius. Tinkamai skinamas obuolys švelniai pakeliamas ir pasukamas. Koteliui geriausia likti prie vaisiaus, nes obuoliai be kotelių turi pažeistą vietą ir laikymo metu gali pradėti gesti greičiau.
Stebėkite ne tik raudoną spalvą
Viena dažniausių klaidų – manyti, kad raudonas obuolys jau būtinai prinokęs. Kai kurios veislės ryškų raudonį įgauna gana anksti, nors vaisiaus vidus dar nėra pasiekęs tinkamos brandos. Kitos veislės net visiškai subrendusios išlieka žalsvos ar gelsvos. Todėl kur kas daugiau informacijos gali suteikti ne raudonas viršutinis atspalvis, o pagrindinė vaisiaus odelės spalva.
Bręstant daugeliui veislių sodri žalia spalva pradeda šviesėti ir pereina į gelsvai žalią. Šis pokytis dažnai rodo, kad vaisiuje mažėja chlorofilo ir obuolys artėja prie brandos. Tačiau ir čia svarbu žinoti konkrečią veislę – vienoms būdingas ryškus pageltimas, kitoms spalvos pokytis būna vos pastebimas. Dėl to patikimiausia vienu metu vertinti ir spalvą, ir vaisiaus atsiskyrimą nuo šakos, ir jo skonį bei tekstūrą.
Perpjaukite obuolį ir apžiūrėkite sėklas, bet nepasikliaukite vien jomis
Dažnai sakoma, kad prinokusio obuolio sėklos turi būti tamsiai rudos. Tai gali būti naudingas požymis, tačiau jis nėra absoliučiai tikslus. Kai kurių veislių sėklos patamsėja anksčiau, nei vaisius pasiekia optimalią skynimo brandą, o kitų obuolių sėklų spalva gali kisti nevienodai.
Vis dėlto perpjauti kelis obuolius verta. Jei dauguma sėklų dar visiškai baltos ar labai šviesios, žieminiams obuoliams dažniausiai dar reikia laiko. Jeigu jos pradeda ruduoti, kartu vaisius lengvai atsiskiria nuo medžio, odelės pagrindinė spalva šviesėja, o minkštimas nebėra visiškai beskonis ir žalias, skynimo laikas greičiausiai jau arti. Sėklų spalvą geriausia vertinti kaip papildomą, o ne vienintelį kriterijų.
Žiemai skirti obuoliai neturi būti visiškai minkšti ir saldūs
Čia slypi vienas svarbiausių skirtumų tarp obuolio, kurį norime suvalgyti šiandien, ir obuolio, kurį norime išlaikyti kelis mėnesius. Kai kurios žieminės veislės tiesiai nuo medžio gali būti gana kietos, rūgštokos ir net neatrodyti visiškai prinokusios. Laikymo metu jų skonis keičiasi: mažėja rūgštumas, išryškėja saldumas ir aromatas, minkštimas tampa malonesnis.
Todėl laukiant, kol žieminiai obuoliai ant medžio taps tokie minkšti ir saldūs, kokius norėtume valgyti iš karto, galima pavėluoti. Pernokę vaisiai dažniausiai trumpiau laikosi, greičiau praranda tvirtumą ir tampa jautresni puviniams. Ilgam saugojimui vertingesnis tvirtas, sveikas, nepažeistas ir brandą pasiekęs vaisius nei visiškai sunokęs ir labai minkštas obuolys.
Jei norite tiksliau – galima atlikti krakmolo testą
Patyrę sodininkai ir profesionalūs augintojai obuolių brandai nustatyti naudoja ir krakmolo–jodo testą. Bręsdamas obuolys jame esantį krakmolą palaipsniui paverčia cukrumi. Perpjautą vaisių patepus specialiu jodo tirpalu, krakmolo turinčios vietos patamsėja, todėl galima matyti, kiek stipriai jau pažengęs nokimas.
Namų sodui toks testas nėra būtinas, tačiau jis gerai paaiškina, kodėl vien vaisiaus spalva negali tiksliai parodyti brandos. Išoriškai labai panašūs obuoliai savo viduje gali būti skirtingame nokimo etape. Jeigu auginate daug vienos žieminės veislės obuolių ir derlių planuojate laikyti iki pavasario, tikslesnis brandos nustatymas gali būti naudingas.
Ar galima laukti, kol obuoliai patys nukris?
Žiemai laikomų obuolių – geriau ne. Nukritęs ant žemės vaisius net ir išoriškai atrodydamas sveikas gali būti sumuštas. Po kelių dienų ar savaičių pažeistoje vietoje prasideda minkštėjimas ir puvimas. Vienas gendantis obuolys dėžėje gali pabloginti sąlygas ir šalia laikomiems vaisiams.
Nukritusius obuolius geriausia atskirti nuo saugojimui skirto derliaus ir sunaudoti pirmiausia – pyragams, sultims, tyrelei, kompotui ar kitiems patiekalams. Ilgam laikymui rinkite tik nuo medžio nuskintus, neįtrūkusius, ligų ir kenkėjų nepažeistus vaisius.
Kada geriausia skinti – ryte ar vakare?
Ilgam saugojimui skirtus obuolius geriausia rinkti sausu oru. Jeigu vaisiai šlapi nuo lietaus ar gausios rasos, prieš dedant į dėžes jiems reikėtų leisti visiškai nudžiūti. Drėgmė ant vaisių paviršiaus sandėliavimo pradžioje gali sudaryti palankesnes sąlygas puviniams.
Taip pat neverta skinti obuolių per patį karščiausią dienos metą, kai vaisiai įšilę saulėje. Vėsesni vaisiai greičiau ir lengviau pasiekia saugojimui tinkamą temperatūrą. Tačiau daug svarbiau už konkretų paros laiką yra tai, kad derlius būtų sausas, su obuoliais būtų elgiamasi švelniai ir jie nebūtų sumušti.
Ne visus obuolius ant medžio būtina nuskinti tą pačią dieną
Didelės obels vaisiai gali nokti nevienodai. Daugiau saulės gaunantys obuoliai dažnai subręsta greičiau, o medžio viduje augantiems vaisiams gali reikėti šiek tiek daugiau laiko. Todėl visiškai normalu didesnį medį skinti per kelis kartus.
Pirmiausia galima surinkti tuos vaisius, kurie jau lengvai atsiskiria pasukus ir kurių pagrindinė odelės spalva pasikeitusi. Po kelių dienų patikrinti likusius. Taip sumažėja tikimybė, kad dalį derliaus nuskisite per anksti, o kitą dalį paliksite pernokti.
Kodėl negalima obuolių mėtyti į kibirą?
Net nedidelis smūgis gali pažeisti obuolio minkštimą, nors iš karto išorėje nieko nepastebėsite. Po kelių savaičių sumuštoje vietoje gali atsirasti rudų dėmių, minkštimas suminkštėti ir prasidėti gedimas.
Todėl obuolius reikia ne mesti, o atsargiai dėti į skynimo indą. Dar atsargiau juos reikėtų perkelti į saugojimo dėžes. Kuo mažiau vaisius vartomas, pilstomas ir transportuojamas iš vieno indo į kitą, tuo geresnė tikimybė, kad jis sėkmingai sulauks žiemos.
Kokius obuolius atrinkti laikymui?
Žiemai verta palikti tik pačius gražiausius ir sveikiausius vaisius. Jie turi būti tvirti, be puvinio, įtrūkimų, kirminų pažeidimų ir didelių sumušimų. Natūrali odelės danga neturėtų būti intensyviai nutrinta, todėl obuolių, skirtų ilgam saugojimui, geriau neplauti ir nešveisti.
Mažiau gražius, šiek tiek pažeistus ar be kotelio likusius vaisius galima puikiausiai panaudoti virtuvėje, tačiau juos reikėtų laikyti atskirai ir suvartoti pirmiausia. Sandėliavimui galioja labai paprasta taisyklė – kuo sveikesnis obuolys patenka į dėžę, tuo didesnė tikimybė, kad sveikas iš jos bus išimtas ir po kelių mėnesių.
Kur laikyti žieminius obuolius?
Ilgai išsilaikyti obuoliams padeda vėsa, gana didelė oro drėgmė ir tamsa. Namų sąlygomis dažniausiai pasirenkamas rūsys, vėsus sandėliukas ar kita neužšąlanti patalpa. Labai šiltoje patalpoje vaisiai greitai praranda drėgmę, raukšlėjasi ir noksta, todėl kambario temperatūra kelių mėnesių saugojimui nėra tinkamiausia.
Obuolius patogu dėlioti į negilias dėžes vienu ar keliais sluoksniais, stengiantis jų nesuspausti. Ilgiau laikant derlių verta reguliariai patikrinti ir pradėjusius gesti vaisius nedelsiant pašalinti. Ypač svarbu obuolių nelaikyti kartu su jau pūvančiais vaisiais, nes gedimas sandėliavimo metu gali plisti gana greitai.
Ar obuoliams pakenkia pirmosios šalnos?
Skynimo nereikėtų specialiai atidėti iki stiprių šalčių. Nedidelį temperatūros kritimą ant medžio esantys obuoliai kartais pakelia, tačiau stipriau sušalęs vaisius gali būti pažeistas ir ilgam laikymui jau nebetikti. Jeigu prognozuojamas ryškesnis atšalimas, o žieminiai obuoliai jau pasiekė skynimo brandą, saugiau derlių nuimti.
Jeigu vaisiai ant medžio buvo apšalę, jų nereikėtų skinti dar sušalusių ir stipriai spaudyti ar mėtyti. Tokie obuoliai yra jautresni mechaniniams pažeidimams. Abejojant, ar šalčio paveiktas derlius tinkamas ilgam sandėliavimui, geriau jį sunaudoti anksčiau.
Kaip suprasti, kad laikas skinti? Vertinkite kelis ženklus kartu
Nėra vieno universalaus požymio, kuris visoms obelų veislėms šimtu procentų parodytų tinkamą dieną. Patikimiausia stebėti visumą: vaisius pasiekė veislei būdingą dydį, sodriai žalia pagrindinė spalva pradėjo šviesėti, obuolys pakeltas ir švelniai pasuktas lengvai atsiskiria kartu su koteliu, sėklos pradeda ruduoti, o vaisius jau turi veislei būdingą skonį, nors žieminių veislių dar gali būti gana kietas ir rūgštokas.
Jeigu sutampa keli iš šių požymių, derliaus nuėmimo metas greičiausiai jau atėjo. O norint obuolius valgyti visą žiemą, geriau nuskinti juos keliomis dienomis anksčiau nei keliomis savaitėmis per vėlai.
Svarbiausia žiemai – ne pats saldžiausias, o tinkamu metu nuskintas obuolys
Ilgai laikomų obuolių paslaptis prasideda dar ne rūsyje, o sode. Žieminėms veislėms reikia leisti pakankamai subręsti ant medžio, tačiau nereikėtų laukti, kol vaisiai taps labai minkšti ar pradės masiškai kristi. Tinkamai nuskintas obuolys turi būti tvirtas, lengvai atsiskirti nuo šakos, neturėti pažeidimų ir išlaikyti kotelį.
