Rugpjūtį sode dėmesys dažniausiai krypsta į nokstantį derlių, tačiau slyvų augintojams šiuo metu verta pažvelgti ir į patį medį. Pernelyg tanki laja, vienas į kitą besitrinantys ūgliai ir į vidų augančios šakos ne tik gadina medžio formą – jos mažina šviesos kiekį lajos viduje ir blogina oro cirkuliaciją.
Todėl vasaros genėjimas gali būti viena svarbiausių slyvos priežiūros užduočių.
Tačiau čia galioja svarbi taisyklė: slyvos genimos kitaip nei obelys ar kriaušės, o žiemos genėjimo joms geriau vengti. Royal Horticultural Society (RHS) rekomenduoja įsitvirtinusias slyvas genėti vasarą, nes taip sumažinama pavojingos sidabraligės infekcijos rizika.
Jeigu rugpjūtį ruošiatės paimti sekatorių, svarbiausia nepersistengti. Tikslas nėra „nuskusti“ medį, o atsargiai atverti lają šviesai, pašalinti nereikalingus ūglius ir padėti medžiui formuoti sveiką, derančią struktūrą.
Kodėl slyvas apskritai verta genėti vasarą?
Slyvų genėjimas turi kelis tikslus.
Pirmiausia pašalinamos silpnos, ligotos, susikryžiavusios ir netinkama kryptimi augančios šakos. Taip pat praretinama pernelyg tanki laja. RHS nurodo, kad įsitvirtinusių slyvų genėjimas daugiausia ir apsiriboja kryžiuojančių, silpnų, vertikalių bei pažeistų šakų šalinimu.
Vasarą pašalinus nereikalingą lapiją į medžio vidų patenka daugiau šviesos, o aplink šakas geriau cirkuliuoja oras. Tai svarbu ne tik vaisiams, bet ir pačiai medienai. RHS pažymi, kad vasarinis kaulavaisių genėjimas padeda riboti pernelyg stiprų augimą, formuoti trumpas vaisines šakeles, pagerina apšvietimą bei oro judėjimą.
Tačiau labai svarbu suprasti: didesnis genėjimas nebūtinai reiškia geresnį derlių. Per stipriai išretinus lają medis gali patirti stresą ir pradėti intensyviai leisti naujus ūglius.
Todėl rugpjūčio principas paprastas – mažiau, bet tikslingiau.
1 taisyklė: pirmiausia pašalinkite tai, kas medžiui nereikalinga
Prieš kerpant verta keletą minučių tiesiog apžiūrėti slyvą iš skirtingų pusių.
Ieškokite šakų ir ūglių, kurie:
- auga tiesiai į lajos vidų;
- kryžiuojasi ar trinasi vienas į kitą;
- auga beveik vertikaliai aukštyn;
- yra pažeisti ar apdžiūvę;
- pernelyg sutankina vieną lajos vietą.
Būtent nuo jų ir verta pradėti.
Ypač daug dėmesio skirkite vadinamiesiems vilkūgliams – stipriems, vertikaliai į viršų šaunantiems ūgliams. Jie gali sparčiai sutankinti lają ir konkuruoti su vaisinėmis šakelėmis.
Tačiau nereikia pašalinti visų jaunų ūglių vien dėl to, kad jie užaugo šiais metais. Dalis jų ateityje gali tapti produktyvia medžio struktūros dalimi.
Į lajos centrą turi patekti šviesa
Paprastas orientyras – pažvelkite į medį ir įvertinkite, ar lajos vidus nėra virtęs nepermatomu lapų kamuoliu.
Gerai suformuota slyva neturi būti visiškai plika, tačiau jos centre neturėtų būti dešimtys viena ant kitos augančių šakų.
Šviesa svarbi tiek lapams, tiek nokstantiems vaisiams, o gera oro cirkuliacija padeda mažinti ligoms palankias sąlygas.
2 taisyklė: genėkite tik sausą dieną
Tai viena svarbiausių taisyklių, kurią lengva pamiršti.
Jeigu visą savaitę lyja, slyvų genėjimą geriau atidėti.
RHS rekomenduoja kaulavaisius – slyvas, vyšnias, abrikosus ir persikus – genėti pavasarį arba vasarą ir rinktis sausą orą, nes taip sumažinama sidabraligės ir bakterinio vėžio infekcijos rizika.
Genėjimo metu kiekvienas pjūvis tampa žaizda. Drėgnomis sąlygomis infekcijoms lengviau patekti į augalo audinius.
Todėl geriausia rinktis sausą, ramų laikotarpį, kai artimiausiu metu nenumatoma ilgalaikio lietaus.
Įrankiai turi būti švarūs
Sekatorius ar pjūklelis turi būti ne tik aštrus, bet ir švarus.
Tai ypač svarbu, jei genite kelis medžius arba prieš tai įrankiu kirpote ligotą augalą. RHS rekomenduoja genėjimo įrankius reguliariai dezinfekuoti, ypač dirbant su medžiais, kuriems įtariamos infekcijos.
Bukas sekatorius ne perpjauna, o traiško šakelę. Tokia žaizda gyja prasčiau.
Todėl prieš darbą verta:
nuvalyti ašmenis, patikrinti jų aštrumą ir tik tada pradėti genėti.
3 taisyklė: nebandykite per vieną kartą „sutvarkyti“ viso seno medžio
Jeigu slyva daugelį metų nebuvo genėta, rugpjūtį gali kilti noras vienu kartu išpjauti pusę lajos.
To daryti nereikėtų.
Didelis senų šakų kiekis reiškia ir daug didelių žaizdų, o pats medis patiria stipresnį stresą. Seną, tankią slyvą saugiau atnaujinti palaipsniui.
Pirmiausia šalinkite akivaizdžiai netinkamas šakas, o didesnį lajos pertvarkymą išdėliokite per kelis sezonus.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis su storomis skeletinėmis šakomis. Jei reikia išpjauti labai didelę šaką arba medis yra senas ir stipriai apleistas, verta pasikonsultuoti su arboristu ar patyrusiu vaismedžių specialistu.
Ar rugpjūtis tikrai tinkamas metas slyvoms genėti?
Čia yra svarbus niuansas.
RHS laisvai augančioms suaugusioms slyvoms pagrindinį genėjimą dažniausiai rekomenduoja atlikti vasaros viduryje, o jaunas slyvas formuoti ankstyvą pavasarį.
Tačiau kai kurių formų slyvos genimos ir rugpjūtį. Pavyzdžiui, kordono forma auginamas slyvas RHS rekomenduoja genėti liepos–rugpjūčio mėnesiais, o vėlyvą vasarą trumpinami ir kai kurie formuojamų medžių ūgliai.
Todėl rugpjūčio genėjimas turėtų būti vertinamas ne kaip universali pareiga kiekvienai slyvai, o kaip galimybė atlikti lengvą korekcinį genėjimą, jei medžio forma ir būklė to reikalauja.
Vienos klaidos nedarykite – slyvos nepalikite žiemos genėjimui
Obelys ir kriaušės dažnai genimos ramybės laikotarpiu, todėl sodininkams gali atrodyti logiška taip pat elgtis ir su slyvomis.
Tačiau slyvoms ši taisyklė netinka.
Jos priklauso Prunus genčiai ir yra jautresnės sidabraligei. Šios grybinės ligos sporos daugiausia plinta rudenį ir žiemą drėgnu oru, o į medį gali patekti būtent per genėjimo žaizdas.
Dėl šios priežasties RHS rekomenduoja slyvų žiemą negenėti.
Tai viena svarbiausių slyvų priežiūros taisyklių.
O kaip dėl sodo tepalo ant pjūvių?
Senesniuose sodininkystės patarimuose dažnai galima perskaityti rekomendaciją kiekvieną didesnį pjūvį užtepti sodo tepalu.
Tačiau šiuolaikinės rekomendacijos yra atsargesnės.
RHS nurodo, kad įprastai genėjimo žaizdų rišti, dengti ar tepti nebėra rekomenduojama – daugeliu atvejų geriausia leisti žaizdai gyti natūraliai. Išimtis gali būti situacijos, kai sode jau nuolat pasireiškia sidabraligė ir reikia papildomai apsaugoti jautrų medį.
Todėl kur kas svarbiau už tepalo sluoksnį yra taisyklingas, švarus pjūvis ir tinkamai pasirinktas genėjimo laikas.
Ar genėjimas iš tiesų padarys slyvas saldesnes?
Čia verta nepasiduoti gražiems pažadams.
Vien genėjimas negali garantuoti, kad slyvos staiga taps gerokai saldesnės. Vaisių skoniui įtaką daro veislė, saulės kiekis, vanduo, dirvožemis, derliaus apkrova ir vaisių sunokimo laipsnis.
Tačiau tinkamai praretinta laja gauna daugiau šviesos, o tai sudaro geresnes sąlygas vaisiams nokti.
Taigi genėjimas yra viena iš priemonių, padedančių medžiui išauginti kokybišką derlių, tačiau ne stebuklingas būdas pakeisti vaisių skonį.
Ką padaryti su slyva rugpjūtį: trumpa atmintinė
Jeigu medis pernelyg sutankėjęs, rugpjūtį galima atlikti lengvą korekciją:
- Palaukite sausos dienos.
- Naudokite švarų ir aštrų sekatorių.
- Pirmiausia pašalinkite pažeistas bei ligotas šakas.
- Iškirpkite besikryžiuojančius ir į lajos vidų augančius ūglius.
- Pašalinkite dalį stiprių vertikalių vilkūglių.
- Nepersistenkite – vienu kartu nebandykite išretinti pusės medžio.
- Žiemai didesnio genėjimo nepalikite.
Kartais keli pjūviai yra geriau nei pusė nupjauto medžio
Slyvų genėjimas nėra varžybos, kiek šakų pavyks nupjauti.
Dažnai didžiausią naudą duoda vos keli tiksliai pasirinkti pjūviai: pašalinta viena į vidų auganti šaka, keli stiprūs vertikalūs ūgliai ir viena kitą trinanti šakelių pora.
Laja tampa šviesesnė, oras joje juda laisviau, o pats medis nepraranda didelės dalies lapijos.
Todėl rugpjūtį, vaikščiodami po sodą ir skindami prinokusias slyvas, pažvelkite ir aukščiau. Jeigu lajos viduje jau beveik nematyti dangaus, gali būti, kad slyvai reikia ne dar vienos saujos trąšų, o kelių gerai apgalvotų sekatoriaus pjūvių.
