Dar neprasidėjus tikrajam derliaus nuėmimui ant obels pastebėjote rudomis dėmėmis nusėtus, minkštėjančius ar net visiškai susitraukusius obuolius? Tokie vaisiai nėra vien prarasta derliaus dalis. Palikti ant šakų ar po medžiu jie gali tapti infekcijos šaltiniu, dėl kurio problema kitą sezoną pasikartos dar stipriau.
Dažna obuolių puvimo priežastis – rudasis vaisių puvinys. Pažeidimas paprastai prasideda nuo nedidelės rudos dėmės, kuri sparčiai plečiasi, o vaisiaus paviršiuje gali pasirodyti šviesių, rusvų sporų pagalvėlių. Ilgainiui obuolys susitraukia, sukietėja ir virsta vadinamąja vaisiaus mumija.
Kodėl obuoliai pradeda pūti dar ant šakų?
Puvinį sukeliantys grybai į vaisių dažniausiai patenka per pažeistą odelę. Vartais infekcijai gali tapti paukščių snapų žymės, vabzdžių pažeidimai, obuolinio vaisėdžio išgraužos, rauplių sukeltas odelės sutrūkinėjimas ar mechaninės žaizdelės. Liga taip pat gali persimesti nuo vieno obuolio kitam, kai vaisiai kekėje glaudžiai liečiasi.
Puvinio plitimą gali paskatinti drėgni orai. Ant sergančių vaisių sporų sankaupos ypač išryškėja esant drėgnoms sąlygoms, o infekcija gali greitai išplisti į greta augančius, jau pažeistus obuolius.
Vis dėlto ne kiekviena ruda dėmė reiškia tą pačią ligą. Obuolius taip pat gali pažeisti juodasis, kartusis ar šerdies puvinys, rauplės bei kitos ligos. Todėl verta įvertinti ne tik vaisius, bet ir lapus, šakas bei žievę.
Kodėl supuvusių obuolių negalima palikti ant medžio?
Atrodytų, kad supuvęs obuolys anksčiau ar vėliau nukris ir natūraliai suirs. Tačiau dalis sergančių vaisių nenukrinta. Jie išdžiūsta, susitraukia ir gali likti kaboti ant šakų iki žiemos ar net kito pavasario.
Tokiuose mumifikuotuose vaisiuose ligų sukėlėjai gali išlikti. Atėjus naujam sezonui jie tampa sporų šaltiniu, iš kurio infekcija vėl plinta ant žiedų, jaunų vaisių ir kitų medžio dalių. Sodininkystės specialistai tokius vaisius vaizdžiai vadina sporų gamyklomis.
Todėl pašalinti reikia ne tik ką tik pradėjusį gesti obuolį, bet ir visus senus, sudžiūvusius vaisius, likusius nuo ankstesnio sezono.
Ar galima supuvusius obuolius palikti po medžiu?
Po obelimi gulintys sergantys vaisiai taip pat neturėtų būti paliekami. Augalų ir dirvos liekanose gali išlikti įvairių vaisių puvinius sukeliančių organizmų, todėl sodo švara yra viena svarbiausių ligų prevencijos priemonių.
Reguliariai surinkite:
- nuo medžio nukritusius pūvančius obuolius;
- ant šakų likusias vaisių mumijas;
- vabzdžių stipriai pažeistus vaisius;
- nulūžusias ar nudžiūvusias šakeles;
- seną, ligotą augalinę medžiagą.
Ypač svarbu tai padaryti rudenį, tačiau sergančius obuolius geriausia šalinti vos juos pastebėjus.
Ar pažeistus vaisius galima mesti į kompostą?
Mumifikuotų ir aiškiai ligotų obuolių nerekomenduojama dėti į įprastą namų komposto krūvą. Joje ne visada pasiekiama pakankamai aukšta ir tolygiai pasiskirstanti temperatūra, todėl dalis ligų sukėlėjų gali išlikti. RHS rekomenduoja tokius vaisius pašalinti iš sodo, atiduoti savivaldybės žaliųjų atliekų tvarkytojams, jeigu jie juos priima, arba užkasti ne mažesniame kaip maždaug 30 cm gylyje.
Nedėkite supuvusių vaisių šalia sodo atliekų krūvos ar už tvoros – tokiu atveju infekcijos šaltinis vis tiek lieka netoli vaismedžių.
Ką daryti pastebėjus pirmuosius pūvančius obuolius?
Nedelsdami juos nuskinkite
Nelaukite, kol ruda dėmė apims visą vaisių. Supuvusius obuolius pašalinkite kartu su tais, kurie tiesiogiai su jais liečiasi ir jau turi pažeidimų. Užkrėstus vaisius rekomenduojama šalinti kuo greičiau, kad liga nepersimestų į greta augančius obuolius.
Surinkite nukritusius vaisius
Po medžiu esančius obuolius apžiūrėkite kas kelias dienas, ypač šiltu ir lietingu laikotarpiu. Pažeistų vaisių nepalikite gulėti iki rudens.
Apžiūrėkite šakas
Jeigu kartu pastebite nudžiūvusių žiedinių šakučių, negyvų ūglių, įdubusių ar įtrūkusių žievės vietų, problema gali būti apėmusi ne vien vaisius. Negyva mediena taip pat gali tapti kai kurių puvinių sukėlėjų rezervuaru.
Pažeistas šakas genėkite tinkamu metu, naudodami aštrius ir švarius įrankius. Jeigu pažeidimai dideli ar liga neaiški, vertėtų pasitarti su vaismedžių specialistu.
Nuskinkite subrendusius obuolius laiku
Pernokę, suminkštėję ar ilgai ant šakų laikomi vaisiai tampa jautresni pažeidimams. Ne visi vienos obels obuoliai sunoksta tą pačią dieną, todėl derlių gali tekti skinti per kelis kartus.
Ar pažeistą obuolio dalį galima tiesiog išpjauti?
Jeigu vaisiuje matomas aktyvus puvinys, minkštėjanti ruda dėmė, pelėsis, sporų sankaupos ar nemalonus kvapas, tokio obuolio valgyti nereikėtų. Matoma dėmė nebūtinai parodo visą pažeisto audinio plotą.
Kita situacija – nedidelė, ką tik atsiradusi mechaninė žymė ant visiškai kieto, sveikai kvepiančio vaisiaus. Tokį obuolį galima sunaudoti nedelsiant, kruopščiai pašalinus pažeistą vietą. Vis dėlto jo nereikėtų dėti į sandėliavimo dėžę kartu su sveikais vaisiais.
Vaisiai pūva ten, kur liečiasi
Jeigu obelis užmezgė itin gausų derlių, obuoliai gali augti susispaudę kekėse. Vienam vaisiui pradėjus gesti, infekcija lengviau persimeta į šalia esantį. Vaisių retinimas padidina tarp jų esančius tarpus ir gali sumažinti kai kurių ligų, įskaitant rudąjį puvinį, plitimą.
Retinti geriausia, kol vaisiai dar maži. Kekėje dažniausiai paliekamas stipriausias, taisyklingiausiai augantis obuoliukas, o pažeisti ar deformuoti vaisiai pašalinami.
Kaip sumažinti problemą kitą sezoną?
Palaikykite šviesų ir neperTankų vainiką
Tinkamas genėjimas padeda į vainiką patekti šviesai ir orui. Taip lapai bei vaisiai po lietaus greičiau nudžiūsta, o kartu galima pašalinti negyvas ir ligotas šakas.
Saugokite obuolius nuo žaizdų
Puvinys dažnai prasideda pažeistoje vietoje, todėl svarbu kontroliuoti vaisius žalojančius kenkėjus, saugoti derlių nuo paukščių ir skinti taip, kad obuoliai nebūtų suspaudžiami ar sutrenkiami.
Nepalikite senų vaisių žiemai
Nuėmę derlių dar kartą apžiūrėkite visą obelį. Juodi, rudi, susitraukę vaisiai tarp šakų neturėtų likti iki pavasario. Kuo mažiau senų vaisių ir ligotos augalinės medžiagos liks sode, tuo mažesnis bus pradinis infekcijos šaltinis kitą sezoną.
Nelaikykite pažeistų obuolių kartu su sveikais
Rinkdami derlių atskirkite sutrenktus, įtrūkusius, vabzdžių pažeistus ar dėmėtus vaisius. Sveiki, sausi ir nepažeisti obuoliai laikysis geriau, o vienas pūvantis vaisius neužkrės visos dėžės.
Kada problema gali būti rimtesnė?
Vienas kitas vabzdžių pažeistas ir supuvęs obuolys dar nereiškia, kad obelis sunkiai serga. Tačiau atidesnio įvertinimo reikia, jeigu:
- pradeda pūti didelė derliaus dalis;
- vaisiai juoduoja, bet išlieka kieti;
- kartu džiūsta lapai, žiedinės šakutės ar ūgliai;
- ant šakų matyti žaizdų, įdubimų arba negyvos žievės;
- ant vaisių atsiranda rausvų, juodų ar koncentriškai išsidėsčiusių darinių;
- problema kasmet stiprėja.
Tokiais atvejais tikslią priežastį geriausia nustatyti pagal viso medžio simptomus, nes skirtingoms ligoms taikomos nevienodos kontrolės priemonės.
Vienas supuvęs obuolys gali tapti kito sezono problema
Pūvantys obuoliai nėra natūrali trąša, kurią verta palikti ant šakų ar po medžiu. Ligoti vaisiai gali tapti vieta, kurioje išlieka puvinius sukeliantys organizmai, o kitą sezoną jų sporos vėl pasiekia žiedus ir jaunus vaisius.
Svarbiausias darbas – reguliariai apžiūrėti obelis, nedelsiant nuskinti pūvančius obuolius, surinkti nukritusius vaisius ir rudenį nepalikti ant šakų nė vienos vaisiaus mumijos. Kartais būtent kelioms minutėms skirtas sodo sutvarkymas padeda išsaugoti gerokai didesnę kitų metų derliaus dalį.
