Svogūnų derlius gali atrodyti sveikas ir gausus, tačiau jau po kelių dienų dalis galvučių ima minkštėti, skleisti nemalonų kvapą ar pūti ties kakleliu. Dažnai dėl to kaltinamos lietingos vasaros, netinkama veislė ar ligos, tačiau problema neretai prasideda iš karto po derliaus nuėmimo.
Pirmoji diena po svogūnų iškasimo yra ypač svarbi. Jei svogūnai suverčiami į krūvą, paliekami ant drėgnos žemės arba uždaromi nevėdinamoje patalpoje, tarp jų greitai kaupiasi šiluma ir drėgmė. Tokios sąlygos sudaro palankią terpę puviniui.
Dažniausia klaida – svogūnus iš karto suversti į krūvą
Ką tik iškasti svogūnai dar turi daug drėgmės. Drėgni būna ne tik jų lukštai, bet ir kakleliai, šaknys bei prie galvučių prilipusios žemės.
Jeigu svogūnai supilami į dėžę, kibirą, maišą ar didelę krūvą, oras tarp jų beveik necirkuliuoja. Apatiniai svogūnai pradeda šusti, o likusi žemė ir drėgni laiškai dar labiau sulaiko drėgmę.
Pirmąją dieną svogūnus reikėtų paskleisti vienu sluoksniu arba labai plonai. Galvutės neturėtų gulėti viena ant kitos, ypač jei jų laiškai dar žali ir sultingi.
Džiovinimo vieta turi būti sausa, gerai vėdinama ir apsaugota nuo lietaus.
Ar galima svogūnus palikti džiūti lysvėje?
Jeigu diena sausa, šilta ir nenumatoma lietaus, iškastus svogūnus galima kelioms valandoms palikti lysvėje. Taip nuo jų pradžiūsta žemė, o galvutės lengviau nusivalo.
Tačiau svogūnų nereikėtų palikti lauke per naktį. Vakare krintanti rasa gali sudrėkinti lukštus ir kaklelius, todėl visas pradinis džiovinimo procesas sulėtėja.
Taip pat rizikinga svogūnus kelias dienas laikyti tiesioginėje kaitrioje saulėje. Labai stipri saulė gali pažeisti paviršinius lukštus, ypač jei svogūnai iškasti drėgni arba jų galvutės buvo ilgai augusios po žeme.
Po kelių valandų lauke derlių geriausia pernešti po stogu, į pavėsinę, šiltnamį su pravertomis durimis, gerai vėdinamą garažą ar kitą sausą patalpą.
Kodėl negalima iš karto nupjauti laiškų?
Dar viena dažna klaida – vos iškasus svogūnus trumpai nukirpti jų laiškus. Atrodo, kad taip derlių bus patogiau sudėti ir džiovinti, tačiau per anksti nupjautas kaklelis lieka atviras.
Per šią vietą į svogūno vidų gali lengviau patekti drėgmė ir puvinį sukeliantys mikroorganizmai. Ypač didelė rizika kyla tada, kai laiškai nupjaunami prie pat galvutės.
Džiovinimo metu svogūnų laiškus geriausia palikti. Jie palaipsniui išdžiūsta, o kaklelis susitraukia ir užsidaro.
Laiškus galima trumpinti tik tada, kai jie visiškai sausi. Virš galvutės reikėtų palikti maždaug 3–5 centimetrų ilgio sausą kaklelį.
Jeigu svogūnus planuojama pinti į kasas, laiškai apskritai nenupjaunami.
Iškastų svogūnų neplaukite
Norint, kad svogūnai atrodytų švarūs, gali kilti pagunda juos nuplauti vandeniu. Sandėliavimui skirtų svogūnų plauti nereikėtų.
Vanduo sudrėkina apsauginius lukštus, patenka tarp jų ir gerokai pailgina džiovinimą. Net jei paviršius atrodo sausas, drėgmė gali būti likusi ties kakleliu arba po išoriniais lukštais.
Pridžiūvusią žemę geriausia pašalinti tik tada, kai svogūnai pradžiūsta. Ją galima atsargiai nubraukti rankomis, nepažeidžiant lukštų.
Svogūnų taip pat nereikėtų daužyti vienų į kitus ar į kietą paviršių. Pažeista galvutė gali atrodyti sveika, tačiau vėliau sumuštoje vietoje dažnai prasideda puvimas.
Kaip tinkamai džiovinti svogūnus?
Svogūnus paskleiskite ant medinių lentų, grotelių, tinklo, kartono ar sauso audinio. Geriausia, kad oras galėtų judėti ne tik virš galvučių, bet ir po jomis.
Jeigu svogūnai džiovinami ant grindų arba kieto paviršiaus, juos kas kelias dienas atsargiai apverskite. Taip viena pusė neliks nuolat prispausta ir drėgna.
Geroje džiovinimo vietoje turėtų būti:
- sausas oras;
- nuolatinė oro cirkuliacija;
- apsauga nuo lietaus ir rasos;
- ne per didelė drėgmė;
- pakankamai vietos svogūnams paskleisti.
Uždara, tvanki patalpa netinka net tada, kai joje šilta. Džiovinant svarbiau ne aukšta temperatūra, o sausas, judantis oras.
Kiek laiko reikia džiovinti svogūnus?
Džiovinimo laikas priklauso nuo oro, svogūnų dydžio, veislės ir jų būklės derliaus nuėmimo metu. Dažniausiai svogūnams visiškai išdžiūti reikia nuo vienos iki trijų savaičių.
Skubėti dėti jų į saugyklą nereikėtų. Net jeigu išoriniai lukštai jau atrodo sausi, kaklelis dar gali būti drėgnas ir minkštas.
Tinkamai išdžiovinto svogūno požymiai:
- išoriniai lukštai sausi ir čeža;
- kaklelis plonas, sausas ir susitraukęs;
- šaknys visiškai sausos;
- galvutė kieta;
- nelikę žalių, sultingų laiškų;
- svogūnas neskleidžia pelėsio ar rūgštaus kvapo.
Tik visiškai išdžiūvusius svogūnus galima rūšiuoti ir ruošti ilgesniam laikymui.
Kuriuos svogūnus reikia atidėti į šalį?
Ne visi svogūnai tiks laikyti iki žiemos. Prieš sandėliavimą derlių būtina kruopščiai peržiūrėti.
Pirmiausia suvartokite svogūnus, kurie:
- buvo pažeisti kasant;
- turi įpjovimų ar sumušimų;
- liko be apsauginių lukštų;
- turi storą, minkštą kaklelį;
- pradėjo dygti;
- atrodo neįprastai minkšti;
- turi tamsių, vandeningų ar pelėsinių dėmių.
Vienas pūvantis svogūnas gali sudrėkinti ir užkrėsti šalia esančias galvutes, todėl pažeistų svogūnų nereikėtų maišyti su sveikais.
Jei pažeidimas nedidelis ir svogūno vidus sveikas, jį galima kuo greičiau panaudoti gaminant maistą. Stipriai supuvusių ar nemaloniai kvepiančių svogūnų vartoti nereikėtų.
Ką daryti, jeigu svogūnai jau pradėjo pūti?
Pastebėjus pirmuosius puvinio požymius, visą derlių reikia nedelsiant perrinkti. Minkštas, drėgnas ir nemalonų kvapą skleidžiančias galvutes pašalinkite.
Likusius svogūnus paskleiskite ploniau ir perneškite į sausesnę, geriau vėdinamą vietą. Patikrinkite, ar po jais nesikaupia drėgmė, ar patalpoje nėra kondensato.
Jeigu svogūnai buvo laikomi dėžėse, jas taip pat reikėtų ištuštinti ir išdžiovinti. Drėgnas kartonas ar mediena gali palaikyti puviniui palankias sąlygas.
Likusius svogūnus kurį laiką tikrinkite kas kelias dienas. Anksti pašalinus pažeistas galvutes galima išsaugoti didžiąją derliaus dalį.
Kaip laikyti gerai išdžiovintus svogūnus?
Svogūnus geriausia laikyti vėsioje, sausoje, tamsioje ir gerai vėdinamoje vietoje. Jiems netinka sandarūs plastikiniai maišeliai ar uždaros talpyklos.
Tinkamesni yra:
- tinkliniai maišeliai;
- pinti krepšiai;
- medinės ar plastikinės dėžės su angomis;
- negilios dėžutės;
- svogūnų kasos.
Svogūnų nereikėtų laikyti labai storu sluoksniu. Kuo daugiau oro juda tarp galvučių, tuo mažesnė kondensato ir puvinio rizika.
Laikymo metu derlių verta reguliariai peržiūrėti. Jeigu viena galvutė suminkštėjo ar pradėjo gesti, ją reikia iš karto pašalinti.
Svarbiausia – nesulaikyti drėgmės
Didžiausia klaida po derliaus nuėmimo yra ne pats svogūnų iškasimo laikas, o tai, kas su jais daroma per pirmąsias valandas. Suversti į krūvą, uždengti, palikti drėgnoje vietoje ar per anksti nupjauti laiškai gali sugadinti net iš pažiūros sveiką derlių.
Pirmąją dieną svogūnams reikia kuo daugiau oro ir kuo mažiau drėgmės. Paskleisti vienu sluoksniu, apsaugoti nuo lietaus ir neskubėti jų valyti ar trumpinti – paprastos taisyklės, padedančios išlaikyti svogūnus tvirtus iki pat žiemos.
