„Daugelis pamato medelį, augantį konteineryje, ir sako, kad štai, jau bonsai medelis. Toli gražu. Bonsai – tai meno kūrinys, kuris kuriamas daugelį metų. Jis turi būti estetiškai gražus bei proporcingas ir atitikti kažkokį gamtoje matytą medį. O jeigu jis tik pasodintas ir jo šakos visos susivėlusios, jis negali vadintis bonsai“,- sako alytiškis Kęstutis Ptakauskas, jau daugiau nei dešimtmetį formuojantis medelius, kurie pelnė ne vieną apdovanojimą tarptautinėse parodose.
Birželio 9-12 d. „Litexpo“ vyksiančioje VI bonsai ir suiseki parodoje bei II-ajame Japonijos kultūros festivalyje žmonės galės pamatyti ne tik kelias dešimtis K.Ptakausko suformuotų bonsai medelių, bet ir garsių pasaulio meistrų darbus bei pamatyti visą paprasto medelio virtimo bonsai medeliu procesą.
Sužalotam medžiui suteikiama antra galimybė gyventi
„Parodos tikslas ir yra toks. Žmonės kartais sako, kad bonsai – tai medžių kankinimas. Parodos gali praplėsti žmonių akiratį ir jie pamatys, kad čia ne joks kankininmas, o atvirkščiai, medžiui suteikiama dar viena galimybė išgyventi ir džiuginti žmones. Dėl to pas mus atvykę 16 šalių meistrai kiekvieną dieną formuos medelius. Demonstracijoms parenkami truputį sunkesni medeliai. Daugiausia bus pušys, kadagiai ir eglės.
Lapuočiams reikia daug mažiau darbo, bet dabar jiems netinkamas laikas formavimui, nes jie jau turi visus. Aš pats į parodą noriu atvežti kaip galima daugiau medžių ir žmonėms parodyti, kad iš bet kokio medžio galima padaryti bonsai. Mano kolekcijoje bus pušis, eglė, skroblas, kadagiai, ginkmedis, obelys ir kiti“,- pasakoja parodos organizatorius.
K.Ptakauskas paneigia mitą, esą medelių formavimas yra jų kankinimas. Juk genėti reikia visus sode augančius medžius. O bonsai medeliai formuojami iš nulaužtų ar kitaip pažeistų medžių.
„Reikia vaikščioti po mišką ir ieškoti nulaužto ar sužaloto medžio. Jį arba kažkas nulaužė, arba sulenkė, ar mašina pervažiavo, o gal žvėrys apgraužė. Jis niekada negalės išaugti kaip normalus medis, nes jau yra pažeistas. O valant mišką tokį medį iškirs. Tai mes radę tokį medį išsikasame ir įsodiname į didelį konteinerį. Kai jis prigyja, maždaug po 2 metų, tada jį galima formuoti. Kai medelį suformuoji, jis vėl turi būti metus laiko tame pačiame konteineryje, kad galėtų sustiprėti. Vėliau jį galima pasodinti į normalų bonsai konteinerį ir po truputį imti formuoti. Po kažkiek laiko, jeigu medelis nesusirgs ir bus gražiai suformuotas, jis galės netgi dalyvauti parodose“,- visą medelio virtimo bonsai medeliu istoriją pasakoja K.Ptakauskas.
Svarbiausia – tinkamas gruntas
Meistro teigimu, didžiausia bėda būna tuomet, kai žmonės nusiperka medžius iš parduotuvės, nes jie auga visiškai netinkamam grunte. Tie medžiai atvežami iš Kinijos, patenka į Olandiją, ten juos nuperka didmenininkai ir jie keliauja toliau. Anot Kęstučio, jeigu jie būtų pasodinti tokiame grunte, kokiame ir turi augti bonsai, jie išdžiūtų bevežami. Dėl to juos sodina į durpingą gruntą, jį sumirko, ir tada medžiai gali važiuoti kelis mėnesius.
„Pasodinus medį į reikiamą gruntą, su juo nebus jokių problemų, tik jį reikės laiku palaistyt. Tas specialus gruntas žmogui pasako, kada ateina laikas medelį laistyti. Jis keičia spalvą. Palaisčius patamsėja, o išdžiūvęs pašviesėja. Tai labai palengvina bonsai auginimą pradedantiesiems, nes laistymas yra vienas sudėtingiausių darbų. Medeliui blogai ir būti perlaistytam, ir negauti pakankamai drėgmės. Jeigu medeliui trūksta drėgmės, jis gali numirti per vieną dieną, jeigu perlaistai, procesas vyksta truputį ilgiau. Taigi bonsai medeliams vandens reikia tik tiek, kiek jiems reikia“,- bonsai priežiūros niuansus atskleidžia K.Ptakauskas.
Bonsai medeliai – kaip vaikai
Šių medelių auginimą meistras prilygina vaikų auginimui. „Žmogus, nusipirkęs medį, mano, kad čia tik medis, svarbu palieti ir jis gyvens. Tačiau taip nėra. Aš medelį lyginu su kūdikiu. Kai vaikas gimsta, tėvams būna sunku iš pradžių, bet paskui jis auga, tampa savarankiškas ir jau gali savimi pasirūpinti. O su medeliu yra atvirkščiai. Kuo daugiau tu įdedi darbo jį augindamas, tuo tau jis tampa brangesnis. Ne finansiškai. Kiek tu įdėjai rūpesčio ir darbo, kad tas medelis būtų gyvas. Aišku, čia reikia ir teorijos žinių, ir praktikos, tik tokiu atveju žmogus galės džiaugtis medžiais.“
Anot K.Ptakausko, jam išvažiavus kur nors į parodą ir palikus šeimai prižiūrėti ir laistyti medžius, žmona jam sako, kad randa visus medžius verkiančius. Tarsi kas būtų pasikeitę tame sode. O jam sugrįžus ir atėjus visiems į sodą kartu, atrodo, visi medžiai ima džiaugtis.
„Taip yra, nes tu kiekvieną medį pažįsti ir kasdien, ypatingai vasarą, prie kiekvieno medžio prieini mažiausiai du tris kartus. Tai yra didelis rūpestis. O vasarą medelis gali per vieną dieną žūti.
Žiemą truputį paprasčiau. Juk dažniausiai auginame medžius, kurie yra mūsų klimato zonos. Lepesni medžiai padedami į kokį neapšildomą šiltnamį arba uždengiami plėvele. Žiema yra laikas, kada medžiai miega ir tu pats pailsi, nes tai medžio ramybės periodas, kada jais nereikia rūpintis. O vasarą rūpestis yra didelis, nes medžiai auga visiškoje saulėkaitoje ir juos laistyti reikia 2-3 kartus per dieną“,- pasakoja K.Ptakauskas.
Meistro teigimu, labai svarbu, kad būtų išlaikytos teisingos medžio ir vazono proporcijos. „Vizualiai žiūrint gal ir atrodo, kad žemės vazonėlyje yra per mažai, bet jos yra tiek, kiek reikia. Jos yra paskaičiuota pagal medžio dydį, jo kamieno apimtį. Jeigu mes didelį medį įsodinsime į per mažą vazoną, jis negalės reikiamai vystytis ir labai greitai išgers visą drėgmę. Tada jį laistyti reikės dar dažniau – kokius 4 kartus per dieną. Jeigu pasodinsime mažesnį medelį į per didelį vazoną, tarsi jam mažiau tuomet reiks priežiūros, tai irgi blogai, nes vazonas yra per didelis, o kai mes jį priliesim vandens, medelis nesugebės išgerti visos drėgmės, o šaknys visą laiką mirks. Dėl to labai svarbu žinoti proporcijas. Jeigu gruntas geras, vazonas geras, augalas sveikas, tai jokių problemų nebus“,- drąsina abejojančius augintojus K.Ptakauskas.
Problemos atsiranda iš nežinojimo
Anot japoniško sodo puoselėtojo, visos problemos atsiranda iš nežinojimo. Iš tiesų laikyti bonsai medelius nėra sunku, sunku juos formuoti. „Kiekvienais metais medžius reikia performuoti, padaryti jiems šukuosenas, persodinti, tad darbo yra nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, ypač jei augini ne vieną, o kaip aš, kokį šimtą medžių. Bet užtat medis atsidėkoja savo energija – man jie duoda labai daug. Aš galiu labiausiai pavargęs ateiti į sodą ir man iškart praeina visas nuovargis ir patirti stresai“,- prisipažįsta Kęstutis.
Bonsai augintojo teigimu, medelių formavimo technika labai praverčia visiems sodininkams: „Tu gali formuoti medžius ir keisti savo sodą, gali išlaikyti medį tokį, kokį nori, jis neperaugs ir jis gali teikti didelį malonumą. Žmonės peraugusius medžius dažniausiai išmeta lauk. Jei sužinau, tokį medį aš pasiimu ir pasisodinęs jį formuojuosi, o po trejų ar penkerių metų jis tampa vienu nuostabiausių sodo elementų.
Taigi medžių formavimą tiems, kas turi sodą, reikia bent minimaliai išmanyti. Tad kviečiu į parodą, kurioje prityrę meistrai iš viso pasaulio formuos medžius. Pamatysite, koks medis būna iš pradžių ir koks jis lieka po suformavimo. Be praktikos ir be stebėjimo ir jei patys nedirbsime, bus sunku įvaldyti ir suprasti, kas yra bonsai.“
Sodas atsidėkoja
K.Ptakausko manymu, kiekvienas žmogus renkasi tai, ko jam reikia. „Man reikėjo harmoningos aplinkos, kurioje aš galėčiau jausti gerai. Dabar atėjęs į sodą aš jaučiu didelį pasitenkinimą, kad tai padariau. Kadangi atsirado sodas, čia apsigyveno paukščiai, žuvys ir varlės ir kiti gyviai. Tu ateini į sodą pabūti, apsiraminti ir padirbti. Sodas visą laiką verčia tave dirbti. Kad tu vis dėlto žinotum, kas yra darbas.
Dabar žmonės dažnai praranda darbo suvokimą, tik pinigai, pinigai, pinigai… Aš dirbu dėl to, kad suprasčiau, kas yra darbas. Tai yra svarbu, kad tu suprastum kitą žmogų, kuris vargsta. Tas sąlytis su žmogum ir gamta man yra kaip terapija. Ypač gera sode anksti ryte – kokią 4-5 valandą, kai dar tylu. Tada aš sode būnu vienas. Tai yra mano variklis ir energijos šaltinis. Gal aš priklausau nuo tos gamtos?“,- retoriškai klausė bonsų augintojas.
