Gražiausioms žiemos šventėms artėjant, daugelis šventinius stalus ketina papuošti ne tik tradiciniais lietuviškais pyragais, bet ir visame pasaulyje itin populiariais itališkais kepiniais – panetonės duonomis (it. panettone). Šis desertas populiarumo nusipelnė ne veltui: jis ne tik išsiskiria savo skoniu ir tekstūra, bet ir turi ilgą istoriją, pilną įdomių detalių. Pristatome 10 įdomių faktų, kurie – neatsiejami nuo panetonės vardo.
1. Legendinė kilmė – su meilės istorija
Kaip ir kitų pasaulinio lygio gardumynų, panetonės legendų yra ne viena ir ne dvi, o geriausiai žinoma istorija iš viduramžių – apie jaunuolio meilę neturtingo kepėjo Antonio gražuolei dukrai.
Jaunuolis, norėdamas įsiteikti kepėjui, įsidarbino kepykloje, o kepamus gaminius gardindavo cukrumi, kiaušiniais ir kitais viduramžiais sunkiai gaunamais produktais.
Kalėdų metu vaikinas pagardino kepamą pyragą cukruotais vaisiais ir razinomis, o šį šventinį gaminį visi ėmė vadinti „Toni duona“ (it. pane di Toni), iš ko vėliau kilo ir dabartinis pavadinimas. Be abejo, jaunuoliams buvo leista tuoktis, o pats pyragas tapo džiaugsmingo švenčių laukimo simboliu.
2. Neatsiejamas nuo Kalėdų
Nors pyragas skaičiuoja net kelių šimtmečių istoriją, panetonė Italijoje tradiciniu Kalėdų desertu tapo tik XX a. pradžioje. Prie to prisidėjo Milano kepėjai, kurie jį pradėjo masiškai gaminti būtent šventiniam sezonui. Nuo tada šis pyragas tapo vienu iš simbolinių šventinio stalo atributų.
3. Gamybos procesas – ne toks ir paprastas
Šio pyrago kepimas yra ne tik menas, bet ir mokslas. Tradicinė panetonė gaminama iš natūralaus raugo, kuris yra ilgai brandinamas.
Procesas gali trukti net iki trijų dienų – reikia laiko, kad tešla tinkamai pakiltų ir įgytų lengvą, purią tekstūrą.
Kai kurie konditeriai jos gamybą net prilygina šveicariško laikrodžio surinkimui – kiekviena detalė turi būti tobula, o proceso jokiais būdais negalima skubinti.
4. Kiekvienas Italijos regionas turi savo variantą
Nors Milano panetonė laikoma originaliuoju variantu, kiti Italijos regionai turi savo interpretacijas. Pavyzdžiui, Veronoje populiarus pandoro – panašus, bet sviestu turtingesnis pyragas be cukatų, o šalies pietuose panetonės gamybai dažnai naudojami vietiniai citrusiniai vaisiai.
Net pats kepinio aukštis ir forma gali skirtis priklausomai nuo regiono: kai kurie variantai yra aukšti ir kupolo formos, o kiti – žemesni ir platesni.
5. Yra netgi tradicinis pjaustymo būdas – šiltu peiliu
Panetonė nėra pjaustoma taip, kaip įprasti pyragai: ji turėtų būti supjaustyta trikampiais gabalėliais – tarsi tortas. Toks būdas užtikrina, kad kiekvienas gabalėlis išlaikys desertui būdingą minkštumą. Kai kurie italai pataria pyragą pjaustyti šiltu peiliu – tai padės nesugadinti purios jo struktūros.
6. Ne tik saldus, bet ir pikantiškas
Nors saldžioji pyrago versija visame pasaulyje – daug populiaresnė, Italijoje gaminamos ir pikantiškos panetonės. Į jas dedama sūrių, žolelių ar net mėsos – tai puikus pasirinkimas kaip užkandis ar pagrindinio patiekalo dalis.
7. Rekordinės kainos
Įprasto pyrago kaina nėra aukšta – kokybiškų panetonių galima įsigyti ir už kelis ar keliolika eurų. Tačiau kai kurie jų gali kainuoti šimtus eurų, jei yra rankų darbo ir gaminami iš išskirtinių ingredientų, pavyzdžiui, aukščiausios kokybės šokolado, egzotiškų vaisių ar net valgomo aukso arba sidabro.
Kol kas brangiausią iki šiol panetonę pagamino italų konditeris iš Turino Dario Hartvigas.
Pernai metais iškepta panetonė pasižymėjo išskirtinai brangiais ingredientais: 5 kg svorio pyragą dengia 22 karatų aukso lakštai, jį puošia ir deimantų juosta. Italijos Pjemonto regione pagaminta panetonė kainuoja 700 tūkst. eurų. Tai būtų tikrai nepigi kalėdinė dovana!
8. Tinka net ir įmantriausiems skoniams
Tradicinė panetonė dažniausiai paskaninama razinomis, taip pat cukruotais vaisiais. Tačiau šiuolaikiniai konditeriai nuolat eksperimentuoja su jos gamyba, todėl dabar nesunkiai galima rasti įvairiausių pyrago versijų, pavyzdžiui, su šokolado kremu, pistacijomis, kavos įdaru ar net veganiškų variantų.
Šie nauji eksperimentai leidžia pyragui atrasti naujas auditorijas, įskaitant tuos, kurie laikosi specialių mitybos režimų. Beje, tam net nebūtina ieškoti specialių parduotuvių – įmantriausiems skoniams tinkamų panetonių galima rasti artimiausiame prekybos centre.
9. Ne tik gardėsis, bet ir dovana
Panetonė tėvynėje Italijoje dažnai perkama ne tik kaip desertas, bet ir kaip dovana. Pyragas supakuojamas į spalvingas, elegantiškas dėžutes, kurios puikiai tinka kaip šventinė dovana draugams ar artimiesiems. Kai kuriose Italijos šeimose gyvuoja tradicija kiekvienam šeimos nariui dovanoti po tokį pyragą.
10. Panetonė – puikus ingredientas kitiems desertams
Pastaraisiais metais kulinarijoje panetonės pyragas dažnai naudojamas ir kaip pagrindas kitiems desertams. Pavyzdžiui, jis gali būti kepamas kaip pudingas, naudojamas tiramisu pagrindui arba netgi kaip sluoksnis ledų tortuose.
Didėjant inovatyvių receptų populiarumui, pasaulio šefai eksperimentuoja dėdami pyragą į šaldytus desertus, kremus ar net ledus.
Jei namuose liko nesuvalgyto panetonės pyrago, jį galima panaudoti ruošiant kitiems desertams. Virtuvės meistrai siūlo paprastą, bet gardų receptą, suteiksiantį naują gyvenimą nesuvalgytai panetonei.
Panetonės duonos pudingas
Tai – klasikinis būdas panaudoti nuo asmeninių ar kitų švenčių likusią panetonę. Be to, šis patiekalas puikiai tiks ieškantiems šilto ir komfortiško deserto.
Reikės:
300 g panetonės (supjaustytos kubeliais)
3 kiaušinių
500 ml pieno
200 ml grietinėlės
100 g cukraus
1 šaukštelio vanilės ekstrakto
Šiek tiek tarkuotos citrinos ar apelsino žievelės
Gaminimas:
Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių.
Kepimo formą lengvai patepkite sviestu ir sudėkite į ją panetonės gabalėlius.
Atskirame dubenyje sumaišykite kiaušinius, pieną, grietinėlę, cukrų ir vanilę, kol masė taps vientisa. Supilkite šią masę ant pyrago. Palaukite 10 minučių, ir tik tada šaukite į orkaitę.
Kepkite 30–40 minučių, kol paviršius taps auksinės spalvos. Patiekite šiltą su ledais ar grietinėlės plakiniu.
