Kūčių vakaras nuo seno laikomas viena paslaptingiausių metų naktų. Tikėta, kad būtent per Kūčias riba tarp matomo ir nematomo pasaulio tampa ploniausia, o žmogaus mintys, norai ir veiksmai įgauna ypatingą galią.
Ruošiamės kalėdoms
Kūčių vakaras – tai ramybės, tylos ir susitelkimo metas. Todėl Kūčių stalo dekoracijos neturėtų būti tik gražios – jos turi kurti nuotaiką, simboliką ir jaukumą.
Jei šį tekstą skaitote likus vos dienai (ar kelioms valandoms) iki Kalėdų – jūs ne vieni. Google paieškose kasmet gruodžio 23–24 dienomis smarkiai šauna viena frazė: „kalėdinės dovanos paskutinę minutę“.
Artėjant didžiosioms metų šventėms, dovanų paieška tampa ne tik būtinybe, bet ir malonia tradicija. Kad apsipirkimas teiktų daugiau džiaugsmo nei rūpesčių, „Akropolyje“ dirbantys ekspertai dalijasi patarimais, kaip suplanuoti šventinius pirkinius, išsirinkti populiariausias dovanas ir mėgautis šventine atmosfera be skubos.
Kai šventės artėja, laikas sulėtėja. Imame laukti ne tik dovanų, bet ir tų ypatingų akimirkų prie šventinio stalo – su artimaisiais, juoku ir prisiminimais.
Kalėdų eglutė – pagrindinė šventės žvaigždė. Tačiau dažnai ją puošiame paskubomis, kartojame tas pačias klaidas ir vėliau nesuprantame, kodėl ji atrodo netvarkingai, per daug apkrauta arba neatskleidžia tikro grožio.
Gyvos gėlės sukuria pakylėtą nuotaiką, o tokios šventės kaip Kalėdos ar Naujieji metai – ypač tinkamas metas nudžiuginti tokiu būdu save ar draugus. Kai kurie dekoratyviniai kambariniai augalai įgijo „kalėdinių" statusą visame pasaulyje. Kokios gi gėlės ypač noriai perkamos būtent žiemos švenčių laikotarpiu įvairiose pasaulio šalyse?...
Vis daugiau Lietuvos gyventojų tamsiuoju metų laiku namuose mėgsta užsidegti žvakių. Interjero dizainerės Mortos Bučinskienės teigimu, tai lemia ne tik ilgėjantys vakarai, įkvepiantys kurti jaukią namų aplinką, bet ir pamažu įsibėgėjantis pasiruošimas Kalėdoms bei kitoms žiemos šventėms.
Kūčių stalas prieš šimtmetį buvo ne tik vakarienės, bet ir gilios dvasinės simbolikos centras, kuriame susipindavo tradicijos, religija ir socialiniai skirtumai. Pasak kulinarinio paveldo tyrinėtojos Jurgitos Bernotienės, Kūčių valgiai – nuo tradicinio patiekalo kūčios, gaminamo iš žirnių, kviečių, aguonų ir medaus, iki gausybės žuvies patiekalų – atspindėjo žmonių ryšį su gamtos dovanomis ir tikėjimo stebuklu. Kviečiame skaityti ir atrasti, kokie patiekalai prieš šimtmetį kvepėjo lietuvių namuose, kaip jie skyrėsi tarp dvarų ir valstiečių, ir kokia svarbi simbolika buvo siejama su kiekvienu Kūčių stalo kampeliu.
Ant švaraus pliko stalo dedamos kelios saujos smulkaus šieno. Jis tolygiai paskirstomas po visą paviršių, tada stalas uždengiamas skaisčiai balta staltiese. Kai stalas jau paruoštas, viduryje dedama lėkštelė su kalėdaičiais, liaudiškai vadinamais „plotkelėmis“. Ir tik tada dėliojama 12-a tradicinių visą dieną ruoštų Kūčių patiekalų......
Silkė šventiniu laikotarpiu išgyvena tikrų tikriausią aukso amžių. Ji gali būti patiekiama kaip pagrindinis patiekalas ar užkandis. Ir nors silkė dažniausiai derinama su tradicinėmis lietuviškomis daržovėmis ir grybais – šią žuvį skanauti galima net ir su vaisiais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad visą gruodžio mėnesį pirkėjų susidomėjimas tiek silke, tiek kitos rūšies žuvimis bei jūros gėrybėmis ženkliai šokteli....
Kalėdos ir Kūčios vadinamos stebuklingomis. Sakoma, kad šią naktį gyvuliukai pradeda kalbėti, kad vanduo vynu pavirsta, kad Kalėdų rytą rožės pražysta ir vyksta daug įvairių kitų stebuklų. Tad prisiminkime pačius populiariausius papročius ir burtus, kuriais tikėjo mūsų senoliai. Kūčios ir Kalėdos mūsų protėviams reiškė tą patį, ką mums dabar reiškia Naujieji metai, tai buvo tarsi naujo gyvenimo ciklo pradžia.
