Balandis – intensyviausias metas sodininkams. Darbų tiek, kad jau nebespėji suktis. Kaip neapsirikti ir nepadaryti lemtingų klaidų – šiame straipsnyje.
Prasideda didieji darbai sode. Balandžio pradžioje genėkite vynmedžius, vėliau genint iš padaryrų žaizdų teka sultys – „ašaroja vynuogės“.
Dar iki balandžio pabaigos galima genėti vaismedžius: obelis, kriaušes, slyvas. Obelis ir kriaušes reikia suspėti nugenėti, iki pumpurų skleidimosi pradžios. Kad vaisiai būtų stambūs ir sveiki, tinkamai genėkite vaismedžius: iš pradžių išpjaustykite aplūžusias, sausas šakas, išretinkite tankiai augančias. Padarytas žaizdas užtepkite vandens emulsiniais dažais. Per stipriai augančias obelų ir kriaušių veisles galima genėti kiek ir vėliau, kai sprogs jų pumpurai, tada mažiau išaugs vilkūglių.
Šiuo metu nerekomenduojama genėti vyšnių ir trešnių, jas geriau genėti po derliaus nuėmimo, nes tada mažiau užsikrės žievės ir medienos ligomis.
Graikinius riešutmedžius, skirtingai negu visus kitus vaismedžius, balandžio mėn. genėti nereikia. Juos reikėtų genėti prieš derlių, liepos pabaigoje arba vėlai pavasarį, riešutmedžiams jau pilnai sulapojus. Kasmet išpjaustomos sausos, persipynusios šakos, iš miegančiųjų pumpurų išaugę vertikalūs vilkūgliai, alinantys derančias šakas ir sutankinantys vainiką.
Jei kovo pradžioje, prieš didesnį dienos ir nakties temperatūrų svyravimą, vaismedžių kamienus ir storesnes šakas nespėjote nubaltinti kalkėmis, dabar baltinti per vėlu. Kai kas vaismedžius baltina dar ir gegužės mėn. – tai praktinės reikšmės neturi, tik estetinę.
Nuriškite nuo vaismedžių ir sudeginkite aprišalus. Pavasarį, galite sodinti visus vaismedžius ir vaiskrūmius. Iki ievų sužaliavimo pasodinkite užsilikusius nuo rudeninio sodinimo vaismedžius. Iki vegetacijos pradžios (maždaug iki balandžio vidurio), stenkitės sode pasodinti naujai įsigytus sodinukus. Balandžio mėn. sodinkite kaulavaisinius vaismedžius, nes pasodinti rudenį jie nespėja prigyti, pasiruošti žiemos šalčiams (jie yra lepesni už sėklavaisinius vaismedžius), todėl dažniausiai per žiemą pašąla ar visiškai nušąla.
Geriausiai tinka sodinti dvimečius sodinukus su tiesiu kamienu ir trimis gražiai į šalis išaugusiomis šakomis, vainikui suformuoti. Šaknys turi būti gausios. Prieš sodinimą jas pamirkykite molio ir galvijų mėšlo tyrėje. Sodinukus sodinkite iš anksto į paruoštas duobes, pasodinus, žemę lengvai suspauskite koja, padarykite aplink „lėkštę“, supilkite pusę kibiro vandens. Sodinukus pasodinus, būtinai palaistykite, kad prie šaknų geriau priglustų žemė, nors jei ir dirva drėgna. Po to, mulčiuokite durpėmis. Medelį pririškite prie dviejų kuolų, įbestų iš šonų. Pasodintų sodinukų reikia sumažinti šakų apimtį 1/3, tuomet jie geriau prigis ir augs.
Vietoj ligotų, nuskurdusių ar nusenusių vaismedžių ir vaiskrūmių pasodinkite naujus atsparių veislių sodinukus, kurie po 2-3 metų gausiai derės. Nepatartina keletą metų iš eilės gydyti vėžiu sergančias obelaites, verčiau jas išraukite ir sudeginkite, nes nuo vienos obelaitės liga gali išplisti ant kitų.
Primename, kad balandis – tai geriausias metas skiepyti ir perskiepyti kaulavaisinius vaismedžius. Sodininkai dažnai skundžiasi, kad vyšnios, slyvos, abrikosai žydi, bet nedera. Priežasčių gali būti keletas: pirma – vaismedžių žiedai pašąla žydėjimo metu; antra – žiedus mažai lanko bitės; trečia – pakenkia įvairūs kenkėjai, bet pagrindinė priežastis – visgi yra blogi medeliai. Išeitis viena – perskiepykite tokius medelius.
Jeigu šito padaryti negalite visam vaismedžiui, tai į blogai derančius medžius reikėtų įskiepyti nors po vieną kitą šakelę kitos veislės, kuri tuo pačiu metu žydi.
Skiepytų persikų, abrikosų vaisiai visada geresnės kokybės, negu išauginti iš sėklų. Balandžio – gegužės mėnesiais perskiepykite sėklavaisinius vaismedžius. Pasėkite stratifikuotas sodo augalų sėklas. Dauginkite vaiskrūmius atlankomis: agrastus, serbentus, vynuoges, išretinkite avietes. Derėjusius stiebus pašalinkite. Eilutėje auginamas avietes pririškite prie ištemptos vielos. Nuo balandžio vidurio sodinkite braškių daigus.
Balandžio mėnesį papildomai patręškite visus vaismedžius, vaiskrūmius ir uogakrūmius.
Sode ir toliau kovokite su graužikais, nuo pelių į drenažo vamzdelius ar nupjautus plastmasinius butelius pridėkite masalo su nuodais.
Šildomuose šiltnamiuose auginame agurkų, paprikų, baklažanų ir pomidorų daigus. Tam, kad daigai gerai augtų ir būtų sveiki, profilaktiškai rekomenduojama juos laistyti 1-2 kartus Razormin/ Fitomare (0,1-0,2 litr./100 litr. vandens) tirpalu kas 7 dienas.
Dar galima pasėti agurkų ir pomidorų, kurių daigus sodinsite lauke. Kas jau pasodino šildomuose šiltnamiuose agurkų ir pomidorų daigus, dėl šviesos trūkumo, rekomenduojama augalus patręšti Boramin kalciu (0,2 proc.), kuris skatina žiedinių užuomazgų formavimąsi.
Šiltnamių daigyne auginame ankstyvųjų ir vidutino vėlyvumo kopūstų daigus. Sėklos sėjamos po vieną į daigyklas, pripildytas durpinio substrato sėjai. Daigai užauga per 45 dienas. Todėl sėjos laikas kiekvienai kopūstų veislei, priklauso nuo sodinimo laiko lauke.
Balandžio viduryje pradėkite daiginti ankstyvąsias bulves. Tuo paankstinsime jų derėjimą.
Palankiu oru balandžio pabaigoje į šiltnamius galite sodinti agurkų ir pomidorų daigus. Būtinai pasirūpinkite priedangomis, jų reikės augalams apsisaugojimui nuo šalnų. Geriausia tiktų agrodanga.
Dar kartą kruopščiai peržiūrėkite sėjos ir sodinimo planą. Norėdami užsiauginti sveikų daržovių gausų derlių, pasitikrinkite, ar teisingai sudarėte sėjomainą, ar tinkamai pasirinkote priešsėlius. Tik gerai suplanavę, išvengsite augalų kenkėjų, ligų, piktžolių.
Visą balandį dar galima sėti į dėžutes ar daigyklas prieskoninius augalus. Šiltnamiuose auginkite ropinius, žiedinius kopūstus ankstyvajam derliui. Tinkamai laistykite, vėdinkite. Daigus geriausia laistykite saulėtomis dienomis. Nuo drėgmės pertekliaus ir žemos temperatūros jie dažnai suserga juodąja kojele.
Balandžio antroje pusėje šiltesnėje vietoje galite sodinti ropinius, žiedinius kopūstus. Gerai užgrūdinti daigai nedidelių šalnų nebijo. Sodinkite salotas, ankstyvuosius kopūstus, sėkite ridikėlius, salotas keliais terminais, kad kuo ilgiau turėtumėte ankstyvųjų daržovių. Jeigu norite gauti ankstyvesnį cukinijų, patisonų, aguročių ar moliūgų derlių, balandžio antroje pusėje jų pasisėkite į vazonėlius, o po šalnų (gegužės pabaigoje) pasisodinkite į lauką.
Jeigu orai palankūs, pasisėkite į lysvę morkų, špinatų, krapų, petražolių, pastarnokų, svogūnų, gelteklių, burokėlių ankstyvesniam derliui. Lysves laikinai pridenkite agroplėvele. Pasisėkite daigams garbanotųjų, raudonųjų, lapinių, briuselinių kopūstų.
Nepamirškite patręšti daugiamečių daržovių bei prieskoninių augalų, papurenti tarpueilius.
Daugiamečių augalų galite pasidauginti kero dalimis. Saulėtomis dienomis, jei trūksta drėgmės, palaistykite.
Anot profesoriaus S. Nacevičiaus, lauke auginamų daržovių sėjos ir sodinimo laikas labai priklauso nuo augalų biologinių savybių ir gamtinių bei klimatinių sąlygų. Norėdami gauti pastovų derlių, turime daržoves pasėti arba jų daigus pasodinti tinkamu laiku. Kai pasėjama per anksti, pasėliui gali pakenkti šalnos, kai per vėlai – perdžiūvusioje dirvoje sėklos blogai sudygsta, jas labiau puola ligos ir kenkėjai. Būsimus orus galima nuspėti pagal fenologinius reiškinius (fenologija – mokslas, tiriantis sezoninį gamtos reiškinių periodiškumą).
Ankstyvajam šalpusniui pražydus (balandžio 3-15 dienomis), gluosniui pražydus (11-23), žieminiams rugiams pradėjus augti (13-25), gandrui parskridus (1-13), sėjama: morkos (vartoti vasarą ir rudenį), burokėliai, pastarnokai, ropės, ridikai (vartojami vasarą), ridikėliai, salotos, špinatai, daugiamečiai svogūnai, daržo žirniai. Sodinama: krienai, rabarbarai, topinambai, šparagai.
Paprastajai ievai sužaliavus (balandžio 25 – gegužės 8 dienomis), baltažiedei plukei pražydus (balandžio 23 – gegužės 8), gegutei užkukavus (balandžio 25 – gegužės 6), kregždėms parskridus (balandžio 24 – gegužės 9), sėjama: gelteklės, petražolės, pupos, salotos, svogūnai, špinatai, Pekino kopūstai, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvumo gūžiniai kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai, daržo žirniai. Sodinami: ankstyvųjų gūžinių kopūstų, brokolių, žiedinių kopūstų, porų, salotų daigai, svogūnų sėjinukai, salierai.
Gėlynuose, atsargiai nurenkame senus medžių ir krūmų lapus, kitas augalų liekanas, supurename žemę, naikiname piktžoles.
Orui atšilus, nudengiame rožes. Jų dangas nuimkime palaipsniui, geriau apsiniaukusią dieną. Nukaskime žemių ar durpių kaupus, dalį durpių palikime mulčiui. Jei trūksta drėgmės, nudengtus krūmelius palaistykime.
Nuo prilenktų prie žemės jaunų kamieninių rožių, nukasame žemės kaupus, pakeliame jų stiebus būtinai prieš pumpurų formavimąsi, nes pavėlavus – nulūžta pumpurai.
Arbatines hibridines ir poliantines rožes nukarpome, paliekant po 2-3 pumpurus ant kiekvienos šakos, pašaliname silpnus ir plonus stiebus. Laipiojančios rožės visai nekarpomos, nes jos krauna žiedus ant pernykščių ūglių. Parko rožių nukerpame tik aplūžusias bei senas šakas.
Narcizus, tulpes, hiacintus ir smulkias svogūnines bei daugiametes gėles tręšiame kompleksinėmis trąšomis (14:11:25) po 20-30 g/kv.m arba daugiametes gėles galime patręšti granuliuotomis lėtai tirpstančiomis kompleksinėmis trąšomis (20-30 g/ kv.m). Augalams maisto medžiagų pakaks 3-4 mėnesiams.
Šiltnamiuose žaliaisiais auginiais dauginame retas jurginų veisles. Atželdinimui į dėžes ir vazonus susodiname kanų šakniatiebius. Juos į lauką sodinsime gegužės – birželio mėn., pasibaigus šalnoms.
Balandžio pabaigoje jau laikas sodinti kardelius, acidanteras, montbretes, tigrenes frezijas, galtonijas bei kiškiakopūsčių gumbelius. Sodiname tik sveikus gumbasvogūnius, kasmet vis kitą vietą. Prieš sodinimą gumbasvogūnius beicuojame 0,5 valandos nuo ligų: 0,05 proc. kalio permanganato ar 0,3 proc. topsino tirpale, o nuo kenkėjų mirkome 3 valandas česnakų ištraukoje (iš 1 kg česnakų išspausti sultis ir atskiesti 10 l vandens). Kardelius sodiname 10 cm gyliu, kad vėjas neišverstų stiebų, į 1 kv.m sodiname apie 50 gumbasvogūnių (pavyzdžiui,1,20 m pločio lysvėje sodiname 6 eilėmis, 20 cm atstumu tarp eilių, eilėje kas 10 cm. Pasodinus kardelius, dirvą mulčiuojame 5-6 cm durpių sluoksniu.
Kadangi maži gumbapumpuriai sunkiai sudygsta, todėl prieš sodinimą juos parą laiko mirkome šiltame, 30-35 oC, vandenyje. Paskui juos sumaišome su durpėmis, apdengiame medžiaga, taip jie greičiau sudigs. Sudygusius gumpapumpurius nedelsiant pasėjame.
Gėlyne ar lysvėje, saulėtoje vietoje, sodiname montbrečių, acidanterų, tigrenių gumbasvogūnius 8-15 cm gyliu (priklausomai nuo jų dydžio), 20 cm atstumu tarp eilių, eilėje kas 8-10 cm. Galtonijų svogūnus sodiname 10-15 cm gyliu, 20-25 cm atstumu, keturlapių kiškiakopūsčių gumbelius – 2-3 cm gyliu, 8-10 cm atstumu.
Frezijas sodiname šiek tiek pavėsingoje vietoje 5 cm gyliu, eilutėse kas 5 cm, tarp eilučių – 10 cm. Pasodintos šiuo metu frezijos, pražys liepą.
Balandžio pabaigoje atšilus orams, sodiname raganes 5 cm giliau, nei augo anksčiau. Pasodinus mulčiuojame 5 cm durpių sluoksniu. Apatinę augalo dalį nuo tiesioginių saulės spindulių gerai apsaugo priešais pasodintos 30-50 cm aukščio daugiametės gėlės.
Šiltnamiuose į daigyklas ar dėžutes su durpiniu substratu gėlių sėjai sėjame ratilius, gvazdikinius serenčius, balzaminines spriges, pajūrines lobularijas, gvaizdūnes, celiozijas, dekoratyvinius kopūstus, periles, sausiukus, šlamučius, kermėkus. Pikuojame kovo mėnesį pasėtų gėlių daigelius į daigyklas ar 5-9 cm skersmens vazonėlius su durpiniu substratu gėlių auginimui.
Žaliaisiais auginiais dauginame surfinijas, pelargonijas, verbenas, diascijas, torenijas, fuksijas, lantanas, cimbžiedes, šlamučius. Juos pjauname su 2-3 porų lapeliais, sodiname į daigyklas su durpiniu substratu. Juos šaknydiname nesaulėtoje vietoje, 20-22 laipsnių temperatūroje.
Chrizantemas laikome šviesioje, 15-18 laipsnių šilumos patalpoje, laistome, tręšiame. Augalams paaugus, dauginame auginiais su 3 poromis lapų ir sodiname į daigyklas.
Persodintus ir įšaknydintus augalus pradžioje laistome saikingai reguliariai apipurškiame, saugome nuo tiesioginių pavasario saulės spindulių.
Gausiau laistykime, tręškime kambaryje augančias gėles. Nepersodintus augalus arba intensyviai augančius ir žydinčius augalus pastatykime į gerai apšviestą vietą, dažniau laistykime bei tręškime, trąšomis skirtomis įvairioms augalų grupėms ar tam tikriems augalams.
Ant saulėtų palangių stovinčias gėles gali nudeginti stipri pavasario saulė, todėl prie stiklo ištieskime marlę ar kitą medžiagą.
Jei kovo mėn. nepersodinote augalų, šį darbą suskubkite padaryti balandį. Jaunus, greitai augančius augalus, persodiname kasmet arba kas antri metai, o senesnius, lėtai augančius – kas 3-5 metai, į didesnio skersmens vazoną su durpės substratu arba į įvairioms augalų rūšims skirtą žemės mišinį. Senesniems augalams, jei nepersodinsime, kasmet pakeiskime viršutinį žemės sluoksnį. Prieš gėlių persodinimą, pasidauginkime kero dalijimu ar auginiais norimų augalų.
Patikrinkime šaknis tų gėlių, kurios po žiemos dar nepradėjo augti arba leidžia labai silpnus ūglius. Jeigu jos apipuvusios arba užrūgusi žemė, augalus tuoj pat persodinkime. Pradėjusias pūti šaknis pašalinkime ir gėlę persodinkime į mažesnį vazoną (tokio dydžio, kad gyvosios šaknys vos tilptų jame). Žemė turi būti puri, be puvenų. Persodinus tokius augalus, laistome labai mažai ir apie 2 mėnesius netręšiame, nes trąšos vėl gali skatinti šaknų puvimą.
Šiuo laikotarpiu suintensyvėja ir įvairių kenkėjų (amarai, skydamariai, erkės) veikla, todėl atidžiau stebime augalus. Gėles, užpuolus amarams, skydamariams ir erkėms, pradžioje nuplauname vandeniu, paskui – muiluotu ir vėl perskalaujame švariu vandeniu. Arba apipurškiame muiluoto vandens ir tabako nuoviro skiediniu, paskui nuplauname vandeniu.
Mėnesio pabaigoje palaipsniui pratiname prie ryškios saulės ir į balkoną galime išnešti aukubas, lauramedžius, citrusinius ir kitus šalnoms atsparius augalus.
