Ruduo dovanoja daugybę sodo gėrybių: obuolių, kriaušių, slyvų, šaltalankių, svarainių, sedulų, aktinidijų, riešutų, šeivamedžių, putinų ir šermukšnių vaisių, tad ir darbų netrūksta.
Būtiniausi darbai sode
Vaisių skynimas ir sandėliavimas žiemai. Vaisius reikia skinti tada, kai lengvai atsiskiria nuo kotelio (jei lūžta su vaisinėmis šakelėmis, vaisiai dar nesulaukię skynimo brandos). Skinama nepažeidžiant vaisių odelės. Obuoliai dedami į dėžutes eilutėmis, jas vieną nuo kitos atskiriant popieriumi. Obuolius, kriaušes prieš dedant į rūsį, reikėtų atšaldyti. Galima juos palikti per naktį lauke dėžutėse, apdengus polietileno plėvele, o kitą dieną susandėliuoti. Obuoliai gerai laikosi susluoksniuoti samaninėse sausose durpėse polietileniniuose maišeliuose.
Vaisiai geriausiai laikosi tose palatalpose arba rūsiuose, kuriuose būna 0-2 laipnsių šilumos ir ne mažesnė kaip 85 – 90 proc. oro santykinė drėgmė. Vaisių laikymo patalpos neturi būti per drėgnos, jas reikia vėdinti. Dėžutes su vaisiais geriausia sudėti ant lentynų arba stelažų, kad bet kuriuo atveju būtų galima paimti norimą dėžutę, patikrinti, kaip joje laikosi vaisiai. Prieš sandėliavimą vaisiai rūšiuojami. Menkos kokybės vaisius patartina perdirbti.
Svarainių vaisius būtina nuskinti iki šalnų. Sveiki, nepažeisti ir laiku nuimti svarainių vaisiai natūralioje aplinkoje, žemoje temperatūroje, 0-1 laipsnių tempertūroje, esant 90-95 proc. drėgmei, gali išsilaikyti iki 3 mėn. Po trijų laikymo mėnesių pagerėja vaisių skonio savybės. Taip pat po laikymo svarainiai pasiekia technologinę brandą. Tinka tyrelėms, drebučiams, sirupams, likeriams, limonadams, zefyrams, pastilėms, karamelėms, uždarams, uogienėms, džemams, kompotams, marmeladams, cukatams, aromato ekstraktams, trauktinėms gaminti, pektino gamybai, spausiti sultis, raugti vyną. Taip pat, jie valgomi kepti arba virti. Tinka vaisius šaldyti, džiovinti.
Rugsėjo mėnuo sėklavaisinių vaisių derliaus ėmimo metas, todėl dar kartą patikrinkite kopėčias. Visų pirma dera patikrinti, ar tvirtai laikosi kopėčių pakopos. Vizualiai dažniausiai nustayti sunku, todėl geriausia tikrinti jų atsparumą spaudimui.
Senų vaismedžių kamienų priežiūra. Senų vaismedžių ar kitų medžių kamienuose neretai būna išpuvusių vietų, įdubų, kurias reikia kruopščiai išvalyti, išskusti medieną iki sveikos ir išdezinfekuoti vario ar geležies sulfatu, o į išpjovą prikrėsti betono (sudėtis: cementas, gesintos kalkės, smėlis, (2:1:6). Užlyginus žaizdos vietą sulig žieve, užglaistyti gryno cemento skiediniu. Galima užtepti ir aliejiniais dažais, kad į tarpą tarp žievės ir betono nepatektų vanduo.
Būtina vaismedžius purkšti nuo žiedgraužių. Paskutinę rugsėjo dekadą ar spalio pradžioje būtina kriaušes ir obelis purkšti nuo žiedgraužių, nes šiuo metu jų suaugėliai deda kiaušinėlius į vaismedžių pumpurus, o iš jų išsiritusios lervos sunaikina juos. Purkšti reikia apie rugsėjo 20-ąją o po 10 dienų – pakartotinai. Naudoti leidžiamus insekticidus.
Profilaktinis vaismedžių purškimas 5 proc. karbamido tirpalu atliekamas, nukritus lapams. Purškiama gausiai, kad sudrėktų tiek kamienų, tiek šakų žievė. Vienam hektarui sodo, priklausomai nuo vaismedžių dydžio, skiriama nuo 50 iki 70 kg karbamido. Labai svarbus vaidmuo, saugant vaismedžius nuo kenkėjų, tenka taip vadinamai „sodo higienai“: nukritusių lapų, vaisių, sausų šakų bei žievės atplaišų šalinimui, reguliariam šienavimui ar dirvos purenimui. Tinkamai ir laiku atlikus šiuos darbus, vaismedžiai būna atsparesni kenkėjams, mažėja slėptuvių, kur kenkėjai galėtų praleisti ramybės būseną, gerėja naikinamųjų apsaugos priemonių efektyvumas.
Kompostavimas. Šiuo metu sode būna daug atliekų – medžių šakelių, nurautų piktžolių, nušienautos vejos žolės. Jas visas metame į komposto duobę, užberiame žeme arba durpėmis. Duobės apačioje dėkite šakas, šakeles, jos ilgiausiai pūva ir tuo pačiu oras geriau ateis iš apačios.
Genėjimas. Praretinami serbentų, ypač juodųjų, krūmai, išpjaustomi derėję aviečių stiebai ir silpnesni ūgliai.
Laikas ruoštis vaismedžių sodinimui. Dabar pats laikas pasirūpinti kompostine žeme, pradėti ruošti duobes (jei dirvožemis nėra derlingas) medeliams sodinti, nes taip paruoštose duobėse žemė turi pasigulėti bent 2-3 savaites, o po to ir sodmenis galima sodinti.
Jei rugpjūčio pabaigoje nespėjome pamaitinti bičių, tai rugsėjo pirmomis dienomis iki 5 dienos būtinai maitiname prieš žiemą labai gausiai, pirmą kartą duodame po 10 litrų sirupo (3 dalys cukraus ir 2 dalys vandens), bet ne mažiau kaip po 3 litrus, kad bitės šį sirupą suneštų į korius, ir kad motina neturėtų kur dėti kiaušinėlių. Stengiamės palikti bitėms maisto – sirupo ir po 5-8 kg medaus. Sekantį kartą bites maitiname papildomai sirupu, kad koryje liktų ne mažiau kaip po 2 kg maisto (medaus ir sirupo).
Vandenį būtinai užvirinkime, kad būtų minkštas, palaukime kol truputį pravės, supilkime cukrų ir gerai išmaišykime, kad ištirptų. Sirupu maitinkime vakare, leidžiantis saulei, kada bitės būna ramios, tuomet išvengsime vagiliavimo. Maitinimo metu galime pakeisti bičių motinas.
Jei yra galimybė, maitinimui geriau naudokime „Bioinvertą“ – invertuotą sirupą, kuriame specialiomis bakterijomis būna suskaidyta sacharozė. Jis parduodamas sirupo firminėse bitininkų parduotuvėse. Tuomet bitėms lengviau, nereikia sirupo perdirbti. Turime stebėti, kad išvengtume bičių plėšikavimo, susiaurinkime lakas. Ieškokime silpnesnių šeimų, jas prijunkime prie stipresnių šeimų.
Rugsėjo mėnesį, kai nėra perų, bitės gydomos prieš varotozės erkes, dūminame oksalo rūgštį ir varidolį. Po maitinimo avilyje į tarpus tarp rėmelių su švirkštu išlaistykime gydomąjį skiedinį nuo erkių. Jį ruošiame iš 7,5 g oksalo rūgšties, 100 g cukraus, 100 ml distiliuoto vandens. Mišinį gerai išmaišykime, pakaitinkime iki 35-36 oC temperatūros. Vienai šeimai išlaistykime 20 ml šio skiedinio.
Jei bitės pagydytos ir stiprios sveikos bitės, tai jos iš silpnesnių šeimų plėšikauja, vagia medų ir gali parsinešti erkių ir jomis užsikrėsti. Todėl rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje, kai bitės nustoja skraidyti, dar kartą reikia apdoroti jas Lietuvoje leidžiamais akaricidais, kurie yra aprobuoti Lietuvoje.
Į šiltnamius. Į tuščius šiltnamius (prieš tai nuėmus agurkų, pomidorų ir paprikų derlių bei pašalinus augalų liekanas) ar inspektus, išpurenus žemę pasisėkime ankstyvų veislių greitai augančių ridikėlių. Taip pat galite pasisodinti gūžinių salotų ir endivijų daigelių, išaugintų lysvėje.
Tręškime vėlyvas daržoves. Vėliau pasėtiems mongoldams dabar reikia daug drėgmės ir maisto medžiagų. Nepamirškime jų išretinti, pamulčiuoti, kad geriau augtų. Rugsėjo pradžioje patręškite porus, šakninius salierus bei vėlyvuosius gūžinius, žiedinius kopūstus bei brokolius.
Sodinkime rabarbarus. Dabar geriausias metas sodinti rabarbarus. Juos paprastai sodiname daržo pakraščiais ir tose vietose, kur netrukdytų mums auginti vienametes daržoves. Rabarbarai dauginami sėklomis ir šaknimis. Sėklos sėjamos pavasarį arba rudenį. Pavasarį galima sėti į lysves ir išauginti daigus sodinimui į nuolatinę vietą. Dauginant šaknimis, geriausiai tai atlikti rudenį, nes pavasarį rabarbarai anksti pradeda leisti lapus. Dvejų – ketverių metų rabarbarų šaknys supjaustomos dalimis, kad kiekviena turėtų po 1-2 pumpurus. Pasodinus šie pumpurau turi būti 1-2 cm žemiau žemės paviršiaus.
Prieskoniniai augalai. Dar kartą patartina prieskoniams nupjauti mairūnų, krūminių perilių, dašių ir gelsvių antrąjį derlių. Išdžiovintus lapelius laikykite sandariuose induose.
Nuimkime vaisines daržoves. Pomidorai, paprikos, dumplūnės ir moliūginės daržovės – labai jautrios rugsėjo šalnoms. Todėl jų vaisius reikia nuimti iki šalnų. Laikymui skirtus moliūgus reikia nuimti visiškai subrendusius arba kiek nespėjusius subręsti. Nuimami moliūgai kartu su 2,5-3,5 cm ilgio vaisiaus koteliu. Smarkiai mechaniškai pažeisti moliūgai laikymui netinka. Negilūs pažeidimai užgyja. Prieš laikant reikia sudaryti tokias sąlygas, kad vaisiaus kotelis apdžiūtų ir pro neprasisverbtų ligų sukėlėjai. Sausu oru moliūgus galima 10 valandų palaikyti saulėje arba 5-6 paras palaikyti šiltoje sausoje vietoje, o paskui pernešti į nuolatinę, 2-10 laipsnių, laikymo vietą.
Moliūgai gali būti išdėlioti viena eile ant lentynų, o auginant didesnį jų kiekį galima laikyti sudėtus konteineriuose. Patartina konteinerius iškloti specialiu (tvirtesniu) popieriumi, atskirus vaisius vieną nuo kito izoliuoti šiaudais. Eilėmis sudėti moliūgai pridengiami 25 mm putplasčio plokštėmis su 3-5 mm skylutėmis. Taip paruošti moliūgai išsilaiko iki gegužės mėn.
Nuimkime pupeles. Šiuo metu imamas prinokusių pupelų derlius, kai ankštys suvysta ir esti sausos. Pupelės pjaunamos ties dirvos paviršiumi ir, surištos į mažus ryšulėlius, pakabinamos vėjo perpučiamoje vietoje. Laikomos tol, kol gerai išdžiūsta. Taip pupeles džiovinti geriau nei nuskintas ankštis. Pupelių sėklos būna daigios 7-9 metus, tad jei turite senesnių metų jų sėklos, galėsite drąsiai sėti pavasarį.
Nukaskime šakniavaisines daržoves. Rugsėjo pabaigoje nukaskite visas šakniavaisines daržoves.
Mažosios bulvių laikymo gudrybės. Kad nepultų ligos. Nukastas bulves apdžiovinkite saulėje (kad nepažaliuotų) ar vėdinamoje patalpoje – nepuls šlapiasis puvinys, užgis grybelinių ligų padarytos žaizdos.
Tinkamiausia temperatūra. Per žiemą bulves geriausia laikyti ten, kur yra 2-4 laipsnių šilumos. Neblogai jos išsilaiko ir keletu laipsnių aukštesnėje temperatūros patalpoje.
Kad per anksti nesudygtų. Į dėžes su bulvėmis įdėkite po 2-3 obuolius. Taip žiemai laikomos bulvės nesudigs.
Varputingos dirvos. Varputingų sklypų negalima perkasti kastuvu. Žemę geriausiai kasti ir purenti šakėmis. Jomis galima ištraukti į žemės paviršių varputį. Paskui jį nesunku sugrėbti ir pašalinti iš sklypo.
Mėšlo kompostavimas. Paukščių, triušių ir ožkų mėšlas vartojamas daržovėms tręšti tik sukompostuotas. Jei jų mėšlas kompostuojamas be kitokių priemaišų, tai komposto krūvos dugne turi būti apie 10-20 cm storio durpių sluoksnis, kuris sugers kritulių išplautas vertingas medžiagas.
Savo žydėjimu džiugina rudeninės gėlės, o lapijos grožiu – medžiai ir krūmai. Laikas lekia nepastebimai, rykiuodamas rugsėjo darbus mūsų sodyboje.
Sėklų rinkimas. Vidurdienį, nukritus rasai, rinkite vienamečių gėlių sėklas.
Tręšimas. Rugsėjo pradžioje augančias ir jau baigusias vegetaciją daugiametes gėles patręškite kompleksinėmis trąšomis su didesmiu kalio ir fosforo kiekiu (30 g/ kv.m) ar pelenais, kad geriau pasiruoštų žiemai.
Chrizantemas pernešti į šiltnamį. Šio mėnesio pradžioje perkelkite chrizantemas iš lauko į šiltnamį, nes temperatūrai nukritus žemiau 10 laipsnių, žiedynai prastai formuojasi, išsivysto vienašoniai žiedynai.
Vejos priežiūra. Jei per vasarą vejos netręšėte kompleksinėmis trąšomis, tai tuomet iki rugsėjo vidurio būtinai patręškite kompleksinėmis (N:P:K 8:20:30 ar 5:15:30) trąšomis 3 kg/arui. Jei veja anksčiau buvo patręšta kompleksinėmis trąšomis, tai iki rugsėjo vidurio paskutinį kartą tręškite azotinėmis trąšomis – amonio salietra 1-1,2 kg/arui arba karbamidu 1 kg/arui. Veją pjaukite įprastiniu aukščiu -3-3,5 cm.
Nežiemojančių gėlių iškasimas. Rugsėjo pabaigoje, saulėtą dieną iškaskite jurginus. Prieš šalnas iškaskite kardelius, montbretes, galtonijas, kanas ir kitas lauke nežiemojančias gėles. Svogūnus, šakniagumbius ir gumbasvogūnius apdžiovinkite ir laikykite 5 laipsnių temperatūroje. Nuo iškastų kanų gumbų žemių galite nenuvalyti, o tik nupjaukite lapus bei stiebus ir neapdžiovintus suneškite į 3-5 laipsnių šilumos patalpas.
Tulpių svogūnėlių auginimas poiletileniniame tinkle. Pasodinti tulpių maži svogūnėliai (vaikai) gerai dauginasi (ne visų veislių), todėl greitai galima išsiauginti pakankamai sodmenų. Tačiau juos iškasti gana sunku, ypač stoloninius. Todėl patartina svogūnėlius pradėti auginti poiletileniniame tinkle, kuris naudojamas vaisiams ir daržovėms pakuoti arba galima nuspirkti (1×1 cm akutėmis) ūkinių prekių skyriuje. Prieš sodinimą dirvą reikia patręšti, suarti ar perkasti 20 cm gyliu. Dirvai susigulėjus, maždaug po 2 savaičių, padaromos 15 cm gylio vagos. Atstumas tarp vagų – 50 cm (tarpus įdirbinant mechanizuotai) ar mažiau. Polietileno tinklas, kuris yra rankovės pavidalo ir turi 1×1 cm akutes, reikia perpjauti išilgai. Taip paruoštas tinklas tiesiamas į vagas, o kad jis neužsiriestų, kraštuose šiek tiek užberiama žeme. Vagose ant tinklo išdėliojama 2 eilėmis po 50 svogūnėlių į išilginį metrą.
Prieš svogūnėlių kasimą viršutinis žemės sluoksnis kastuvu ar kauptuku nuimamas. Tada tinklas pamažu keliamas į viršų. Ant tinklo lieka svogūnų lizdai, ir nesunkiai išsitraukia stoloniniai svogūnai. Belieka juos tik nuo tinklo nuimti. Dirvoje svogūnų praktiškai nelieka.
Polietileno tinklas dirvoje nepūna, jį galima panaudoti kelis kartus. Per tinklo akutes lengvai pralenda tulpių šaknys, ir augalai visiškai normaliai auga. Polietileno tinklą ypač patartina naudoti tiems augintojams, kurie svonūnėlius kasa tiktai antraisiais metais.
