53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Kokios rūšies malkos geriausios jūsų pirčiai

Kokios rūšies malkos geriausios jūsų pirčiai

Perfrazuojant žinomą posakį, geros malkos – pusė darbo. Pirtyje naudojamos malkos turi būti geros kokybės, nes nuo jų priklauso tiek pirtelės karštis, tiek aromatas. Taip pat – garo kokybė. Vienokia mediena degdama išskiria karštesnį dūmą, kita – lengvesnį, trečia – kvapnesnį.

Apie medienos sandarą

Skirtingų rūšių mediena degdama išskiria skirtingą šilumos kiekį – kietesnė mediena išskiria didesnį šilumos kiekį, negu minkštesnės medienos rūšys. Prie kietųjų priskiriama: ąžuolas, bukas, skroblas, uosis, obelis, kriaušė, beržas. Minkštesnės medienos medžiai: eglė, pušis, epušė, kedras, drebulė. 

Beržinės malkos (tankis 650 kg/m³)

Tai vienos iš lengviausiai užsidegančių malkų. Beržas nėra labai šakotas, todėl dega tolygiai, nelieka didelių anglies gabalų. Beržinis garas dezinfekuoja pirtį ir pripildo patalpą skaniu aromatu. Tačiau beržinėse malkose yra dervos, kuri degdama palieka daug nuosėdų ant kamino sienelių, tad reiktų laikas nuo laiko pakaitomis uždegti ir drebulės, kuri valo, malkų.

Ąžuolinės malkos (tankis 690 kg/m³)

Ąžuolas yra vienas kiečiausių medžių, todėl kaitra jam degant bus tikrai nemaža. Apsirūpinkite ąžuolinėmis malkomis, jei mėgstate itin karštą pirtį. O ąžuolų giraitės kvapas pirtyje jus tikrai nuteiks kuo maloniausiai.

Spygliuočių malkos (pušies tankis 510 kg/m³, eglės 450 kg/m³)

Spygliuočiai dega kaitriai, tačiau jie turi daug išsišakojimų, daug šakų, todėl lieka ilgai rusenančių angliukų. Dėl spygliuočių dervos malkos „šaudo“ – būkite atsargūs!

Vaismedžių malkos (Kriaušės tankis 690 kg/m³, obels 700 kg/m³)

Jūsų sodo vaismedžių malkos: obelų, kriaušių, vyšnių – degdamos bus be galo kvapnios. Obelis bei kriaušė yra labai tankios medienos rūšys, todėl dega ilgai ir kaitriai, bet geriau pirtelę iš pradžių pakurti beržinėmis malkomis, nes vaismedžių malkos gana sunkiai įsiliepsnoja. 

Malkų paruošimas

Malkų atsargomis reikia rūpintis rudens pabaigoje. Tai nereiškia, kad jas tiesiog atsivežti, bet reikia ir supjauti (30-40 cm), sukapoti maždaug 6-10 cm storio pliauskomis – žinoma, dydi nusistatykite pagal savo pirties krosnelę.

Kaip laikyti?

Be abejo, geriausia yra turėti atskirą malkinę. Jei neturite vietos jai įsirengti, malkas lauke sudėkite šieno stirtos principu (ar kaip indėniška palapinė). Stirtos centras turi būti kiek iškilesnis – kad nesikauptų vanduo. Malkas dėkite vienu galu į centrą, tokiu būdu išorėje liks mažesnis plotas – taip apsaugosite didžiąją malkos dalį nuo galimo lietaus ar kitos drėgmės. Stirtą būtinai uždenkite kuo nors neperšlampamu, pavyzdžiui, polietilenine plėvele, bet šonus palikite atvirus – kad malkos nedrėktų ir nepūtų.

Malkų džiovinimas

Kuo sausesnės malkos, tuo jo kaitriau dega, tad būtina jas kuo geriau išdžiovinti. Džiovinama, be abejo, gryname ore – todėl buvo minėta, jog geriausia malkas ruošti rudenį, kuomet jau neišsiskiria sula, mediena yra maksimaliai sausa. Tačiau žiemą malkos sunkiai džiūna dėl žemos temperatūros, tad pagrindinis džiuvimo procesas vyks kitą vasarą.

Nereikia būti profesionalu, kad nustatytumėte, ar malkos jau tinkamos – paruoštos malkos yra dukart lengvesnės, o sudaužtos viena į kitą, maloniai suskamba. Tokias malkas drąsiai kraukite į krosnelę ir mėgaukitės pirtelės teikiamais malonumais.

Mano išsaugoti straipsniai