Ugniagesiai skelbia, kad kasmet maždaug dešimtadalis gaisrų kyla dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių. Pernai tokių nelaimių visoje Lietuvoje įvyko apie 900. Kaip išvengti nepageidaujamų liepsnų, pataria kaminų specialistai.
Dūmtraukis – kanalas, kuriuo pašalinami dūmai.
Kaminas – konstrukcija, kurioje yra dūmtraukis, taip pat gali būti viena ar kelios ventiliacijos angos.
Kur slypi pavojus?
Patys savaime kaminai nėra nelaimės priežastis, tačiau suodžių gaisras yra labai pavojingas reiškinys. Nors nemažai gyventojų mano, kad užsidegus suodžiams, jie tiesiog išdegs ir taip dūmtraukis išsivalys, iš tiesų čia slypi pavojus supleškėti visam namui. Kaip teigia ugniagesiai, kaminas yra pats pavojingiausias ir silpniausias kietuoju kuru maitinamų krosnių ar katilų elementas, mat jame kaupiasi suodžiai ir kitos dervos.
Intensyviai degant suodžiams, liepsnos temperatūra siekia maždaug 1000–1200 °C. Tokios aukštos temperatūros neatlaiko kamino konstrukcijos ir įdėklai, taigi dažnai dūmtraukis įtrūksta, o liepsna išplinta. Nenuostabu, kad, pasak ugniagesių, tai dažna apsinuodijimų smalkėmis ir namo užsidegimo priežastis.
Kaip apsisaugoti
Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės nurodo kaminą valyti ir šildymo sezono metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Tačiau „Schiedel“ specialistas Artūras Eigminas pataria šildymo sezono metu jį tikrinti dar dažniau – bent kartą per savaitę. „Tai paprasta padaryti dienos metu veidrodėliu pažiūrėjus pro kamino išvalymo angą į dangų. Jei jis apsinešęs, tai tikrai pamatysite. Apžiūrėti išorinę konstrukciją irgi būtina, o aptikus menkiausią pažeidimą būtina nedelsiant susirūpinti“, – sako jis.
Specialistas pasakoja, kad suodžių susikaupia mažiau, jeigu įdėklo sienelės yra lygios ir nėra kampų, todėl geriausia, kad kamino skerspjūvis būtų apvalus, o ne kvadratinis ar stačiakampis. Tačiau labiausiai suodžių kaupimasis priklauso nuo šildymo prietaiso eksploatavimo sąlygų: jeigu naudojamas kokybiškas kuras (pavyzdžiui, ne drėgnesnis nei 20 proc.), dervų ant dūmtraukio sienelių susikaups mažiau.
Kad kaminą galima būtų pavadinti geru, būtina, kad jis būtų apvalaus skerspjūvio, turėtų kiek įmanoma lygesnį vidaus paviršių ir išliktų saugus bei nepažeistas suodžių gaisro metu: jo konstrukcija negali iširti arba perkaisti.
„Dažnai kaminą po suodžių gaisro tenka remontuoti, o blogiausiu atveju – keisti, mat nekokybiški keraminiai ar plytiniai kaminai gaisro metu trūkinėja, o plieniniai deformuojasi. Be to, po suodžių gaisro pasikeičia įdėklo medžiagos savybės: tarkim, žemos klasės nerūdijantis plienas, paveiktas tokios temperatūros, pradeda rūdyti“, – pasakoja A. Eigminas.
KĄ DARYTI UŽSIDEGUS SUODŽIAMS KAMINE?
• Pirmiausia: niekada nenaudokite vandens užsidegusio kamino gesinimui! Intensyvaus degimo atveju kreozoto* liepsnos temperatūra būna maždaug 1000–1200 °C. Užpylus vandens, šis iš karto išgaruoja dūmtraukio viduje, taigi staigiai padidėja tūris, mat 1 l vandens 100 °C temperatūroje virsta apie 1700 l vandens garų. Taigi kaminas staigiai plyšta ir liepsna išplinta aplinkui.
*Kreozotas – cheminė medienos pirolizės produktų arba akmens anglių deguto frakcija; gelsvas aliejinis aštraus kvapo ir deginančio skonio skystis, vartojamas medžiui impregnuoti ir farmacijoje (kaip antiseptikas).
• Gesinimo putos taip pat nenaudotinos tokio gaisro gesinimui, mat, priklausomai nuo putų tipo, jos veikia kaip ir vanduo.
• Degančius suodžius galima gesinti milteliais arba anglies dioksidu, tačiau reikia žinoti, kaip tiksliai tai daryti. Tokių technologijų naudojimas labai sunkus: gesinimo medžiaga turi būti švirkščiama iš apačios. Jei tai atliekama netinkamai, pavyzdžiui, gesinimo agento įšvirškus per daug, galima viršyti kamino pajėgumus.
• Vienintelis patikimas suodžių gaisro gesinimo būdas – kviesti ugniagesius, o tuo metu patiems per kamino apačioje esančią angą semti krintančias žarijas ir taip mažinti temperatūrą dūmtraukyje.
• Degant suodžiams geriausia nesiimti gesinimo patiems, o pasirūpinti, kad būtų nedelsiant pašalintos šalia kamino esančios degios medžiagos, pavyzdžiui, drabužių spinta, knygų lentynos ar tiesiog bet kokie galintys užsiliepsnoti daiktai. Jeigu kamino paviršius bus atviras ir turės galimybę aušintis, gaisro nuo jo tikimybė stipriai sumažėja.
