Net ir prasidėjus šildymo sezonui kai kurie gyventojai savo namuose nesijaučia komfortiškai. Šią nemalonią situaciją gali lemti pro langus negailestingai besiskverbiantis vėjas ar pagrindinį šilumos šaltinį užstojanti sofa. Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) energetinio efektyvumo vadovas Juozas Paulėkas atkreipia dėmesį į tris aspektus, kurie svarbūs žinoti kiekvienam, norinčiam savo bute gyventi šilčiau.
Nors geriausias būdas apšiltinti būstą – renovacija, pašnekovas akcentuoja, kad net ir neturint galimybių tą padaryti, gyventojai gali savarankiškai imtis paprastų veiksmų, kurie padėtų taupyti šilumos energiją bei užtikrintų didesnį komfortą namuose.
„Šį sezoną šiluma vilniečiams kainuos mažiau nei Rygos ar Talino gyventojams, tačiau dalis miestiečių, gyvenančių nerenovuotuose daugiabučiuose, už ją, deja, mokės daugiau nei galėtų, kadangi dalis šilumos per nesandarias pastato konstrukcijas pabėgs į lauką”, – aiškina pašnekovas.
Tam, kad kuo mažiau šilumos išeitų „į orą” arba, kitaip tariant, būtų pagerintas buto energetinis efektyvumas, galima pasinaudoti konkrečiais patarimais. Jie padės žiemoti šilčiau ir jaukiau.
Užtikrinkite langų sandarumą
Anot J. Paulėko, vienas svarbiausių faktorių siekiant išlaikyti šilumą namuose yra langai. Specialistas pataria pasirūpinti jų sandarumu, o tą padaryti galima net ir dabar, jau prasidėjus šildymo sezonui.
„Tai ypač aktualu, jei name įrengti langai yra nekokybiški arba seni. Tokiu atveju, plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos derėtų užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis”, – aiškina jis.
Taip būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio ir kambaryje temperatūra pakils. VŠT skaičiavimu, šiuo būdu galima sutaupyti iki 9 proc. šilumos.
Norint geriausio rezultato, taip pat periodiškai reikėtų sureguliuoti langus ir užtikrinti, kad sandarinimo juostos gerai priglustų prie langų rėmų. Tai atlikti gali padėti ir specialistai.
Vėdinkite protingai
Savo kambarius vėdiname visi, tačiau retai susimąstome, kaip šį veiksmą atlikti gudriau. Energetinio efektyvumo vadovas pataria: „Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu ilgą laiką.
Rekomenduojame tą daryti ne ilgiau kaip 10–15 minučių iki galo atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi.”
Pašnekovas priduria, kad jeigu buto radiatoriai yra reguliuojami, vėdinant juos geriau nustatyti ant „*” arba „0″ pažymėtos padalos. Be to, išeinant iš kambario reikėtų uždaryti langus ir orlaides – tai leis namuose palaikyti pastovią temperatūrą.
Prižiūrėkite radiatorius
Natūralu, kad norint, jog kambaryje būtų šilta, reikia tinkamai pasirūpinti šilumos prietaisais – radiatoriais.
J. Paulėkas paaiškina, ką tai reiškia: „Neužstatykite jų baldais, kurie blokuos šilumos patekimą į patalpas, nedžiaustykite ant radiatorių rūbų, nedžiovinkite avalynės. Sunkios užuolaidos taip pat stabdo šilumą ir neleidžia jai sklisti po kambarį.”
Dar viena kryptis, kur be reikalo iškeliauja šiluma – buto sienos. Tam, kad šio praradimo būtų išvengta, galima pritaikyti kišenei draugišką sprendimą ir ant už radiatorių esančios sienos priklijuoti šilumą atspindinčius ekranus.
„Tai – foliją primenanti kiek storesnė medžiaga, kuri atspindi iki 90 procentų skleidžiamos šilumos ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2 laipsniais”, – akcentuoja VŠT energetinio efektyvumo vadovas.
Daugiau naudingų patarimų, kurie padės neiššvaistyti šilumos, galima rasti specialiame Vilniaus šilumos tinklų polapyje gyventojams: www.ziemasilciau.lt.
