Rugsėjo pabaiga ir spalio pradžia – metas, kai vakarai jau gerokai vėsesni, o namuose vis dažniau norisi apsivilkti šiltesnį megztinį. Vis dėlto daugelis dar neskuba jungti šildymo, ypač jei dienomis saulė vis dar sušildo kambarius. Būtent šis pereinamasis laikotarpis yra tinkamiausias pasiruošti šildymo sezonui. Keli paprasti darbai dabar gali padėti namuose ilgiau išlaikyti šilumą, išvengti bereikalingų šilumos nuostolių ir vėliau nepermokėti už šildymą.
Svarbiausia suprasti, kad mažesnės sąskaitos priklauso ne tik nuo pasirinktos temperatūros. Didelę įtaką turi langų ir durų sandarumas, radiatorių būklė, baldų išdėstymas, vėdinimo įpročiai ir net užuolaidos. Jei šiluma namuose laisvai „pabėga“ pro nesandarias vietas arba radiatoriai negali jos tinkamai paskleisti, tenka šildyti ilgiau ir intensyviau. Todėl dar prieš prasidedant nuolatiniam šildymui verta skirti vieną vakarą namų patikrai.
Patikrinkite langus – pro juos gali dingti daugiau šilumos, nei atrodo
Vienas pirmųjų dalykų, kuriuos verta patikrinti prieš šildymo sezoną, yra langų sandarumas. Net ir gana nauji plastikiniai ar mediniai langai laikui bėgant gali pradėti prasčiau priglusti. Susidėvi tarpinės, pakinta furnitūros reguliavimas, todėl aplink rėmą atsiranda nedideli tarpeliai. Jie gali būti beveik nejuntami, tačiau vėjuotą dieną per juos į namus patenka šaltas oras, o šiluma išeina į lauką.
Paprasčiausias būdas patikrinti langus – lėtai perbraukti ranka aplink jų kraštus. Jei jaučiamas aiškus šalto oro srautas, verta apžiūrėti gumines tarpines ir langų reguliavimą. Susidėvėjusias tarpines galima pakeisti, o kai kuriais atvejais pakanka sureguliuoti langų furnitūrą. Tiesa, nereikėtų langų visiškai „užsandarinti“ taip, kad namuose neliktų oro cirkuliacijos. Šaltuoju metų laiku tinkamas vėdinimas yra ypač svarbus, nes užsistovėjusi drėgmė gali skatinti pelėsio atsiradimą.
Nepamirškite lauko ir balkono durų
Jeigu gyvenate name arba bute su balkonu ar terasa, patikrinkite ir duris. Dažnai būtent jų apačioje arba ties slenksčiu atsiranda tarpelis, pro kurį į vidų patenka vėsus oras. Kartais pakanka pakeisti sandarinimo gumą arba pareguliuoti duris, kad jos vėl glaudžiai prisispaustų prie rėmo.
Taip pat verta pažiūrėti, ar prie įėjimo durų nesijaučia skersvėjo. Senesniuose namuose tai gali būti viena pagrindinių šilumos praradimo vietų. Jei kapitalinis durų keitimas šiuo metu neplanuojamas, laikinai gali padėti papildomos sandarinimo juostos, durų apačios sandarikliai arba net storesnis prieškambario kilimas, kuris sumažina nuo grindų sklindantį šaltį.
Atlaisvinkite radiatorius – jiems reikia erdvės
Atėjus šaltesniems orams dažna problema paaiškėja tik įjungus šildymą – radiatorius karštas, o kambaryje vis tiek vėsu. Viena priežasčių gali būti labai paprasta: šiluma tiesiog negali normaliai pasklisti po patalpą.
Prieš prasidedant šildymo sezonui apžiūrėkite, kas stovi prieš radiatorius. Sofa, komoda, didelis fotelis, ilgos storos užuolaidos ar net ant radiatoriaus nuolat džiovinami drabužiai trukdo šiltam orui cirkuliuoti. Kuo daugiau kliūčių prieš šilumos šaltinį, tuo daugiau energijos reikia tam pačiam kambario komfortui pasiekti.
Idealu, jei prieš radiatorių lieka laisvos erdvės, o užuolaidos jo visiškai neuždengia. Jei įmanoma, baldus bent šildymo sezonui šiek tiek atitraukite. Tai nedidelis pokytis, tačiau temperatūros pojūčiui kambaryje jis gali turėti gana didelę įtaką.
Nuvalykite nuo radiatorių dulkes
Radiatoriai dažnai valomi tik iš išorės, tačiau dulkių sluoksnis kaupiasi ir tarp jų sekcijų bei už radiatoriaus. Įjungus šildymą šiltas oras pradeda kilti į viršų ir kartu pakelia susikaupusias dulkes. Be to, storas jų sluoksnis nėra naudingas ir efektyviam šilumos perdavimui.
Kol radiatoriai dar šalti, juos kur kas patogiau kruopščiai nuvalyti. Tinka ilgas siauras šepetėlis, dulkių siurblys su specialiu antgaliu arba mikropluošto šluostė. Verta nuvalyti ir sieną už radiatoriaus bei grindjuostes aplink jį. Tai nedidelis pasiruošimo darbas, kurį prasidėjus šildymui atlikti bus gerokai nepatogiau.
Patikrinkite, ar radiatoriuose nėra oro
Jeigu gyvenate būste su individualia šildymo sistema arba galite reguliuoti radiatorius, prieš sezoną verta patikrinti, ar jie nėra nuorinti. Vienas iš požymių – radiatorius šyla netolygiai: apatinė jo dalis šilta, o viršutinė lieka gerokai vėsesnė.
Tokiu atveju sistemoje gali būti susikaupusio oro. Jį pašalinus radiatorius dažnai pradeda šilti tolygiau ir efektyviau. Tačiau jei nežinote, kaip tai padaryti saugiai, arba gyvenate daugiabutyje su centralizuota sistema, geriau kreiptis į namo administratorių ar šildymo sistemos specialistą.
Ilgas vėdinimas rudenį nėra pats geriausias sprendimas
Atvėsus orams kai kurie žmonės palieka pravertą langą valandai ar net kelioms. Atrodo, kad taip kambaryje nuolat cirkuliuoja oras, tačiau šildymo sezono metu toks įprotis gali reikšti ir nuolatinį šilumos praradimą.
Kur kas efektyviau patalpas išvėdinti trumpai, bet intensyviai. Plačiai atverkite langus kelioms minutėms ir, jei įmanoma, sudarykite trumpą skersvėjį. Oras kambaryje pasikeis greitai, tačiau sienos, grindys ir baldai nespės stipriai atšalti. Uždarius langus patalpa vėl sušils kur kas greičiau nei tuomet, kai langas ilgai buvo tik šiek tiek pravertas.
Ypač svarbu vėdinti vonios kambarį ir virtuvę, kur drėgmės susidaro daugiausia. Rudenį, kai lauke vėsiau, o namuose dar nėra nuolatinio šildymo, būtent šiose zonose gali pradėti kauptis kondensatas.
Stebėkite drėgmę namuose
Šilumos pojūtis priklauso ne tik nuo termometro rodomos temperatūros. Didelė drėgmė vėsiuose namuose gali sustiprinti šalčio pojūtį, be to, ant langų pradeda kauptis kondensatas, drėksta sienų kampai, ilgainiui gali atsirasti pelėsis.
Jei kiekvieną rytą langai smarkiai aprasoja, tai ženklas, kad verta atidžiau stebėti drėgmę. Paprastas higrometras leidžia matyti, kas vyksta patalpose. Jei drėgmės nuolat per daug, pirmiausia reikėtų dažniau ir efektyviau vėdinti, patikrinti ventiliacijos angas ir vengti džiovinti daug skalbinių uždarame kambaryje.
Užuolaidos gali ir padėti, ir trukdyti
Atėjus šaltesniems vakarams storesnės užuolaidos gali tapti papildomu barjeru tarp kambario ir šalto lango. Sutemus jas verta užtraukti, ypač jei langai seni arba dideli. Tačiau yra viena svarbi sąlyga – užuolaidos neturėtų dengti radiatorių.
Jei ilga užuolaida krinta tiesiai prieš radiatorių, nemaža dalis šilto oro lieka tarp jos ir lango. Tokiu atveju šildoma ne patalpa, o lango zona. Todėl prieš sezoną verta pažiūrėti, ar užuolaidas galima šiek tiek sutrumpinti, pakelti ar kitaip suformuoti.
Dienomis, kai šviečia saulė, elkitės priešingai – atitraukite užuolaidas ir leiskite saulės spinduliams natūraliai sušildyti kambarius.
Kilimai gali pakeisti šilumos pojūtį
Jeigu namuose šaltos plytelių, akmens ar laminato grindys, rudenį jos labai greitai ima veikti bendrą komforto pojūtį. Net kai oro temperatūra kambaryje pakankama, šaltos grindys gali priversti jaustis taip, tarsi namuose būtų keliais laipsniais vėsiau.
Rudenį į svetainę, miegamąjį ar vaikų kambarį grąžinti kilimai gali turėti ne tik dekoratyvinę paskirtį. Jie suteikia papildomą komforto sluoksnį, ypač senesniuose būstuose arba pirmame aukšte.
Neskubėkite smarkiai pakelti temperatūros
Kai po pirmųjų šaltų dienų pagaliau įjungiamas šildymas, natūrali reakcija – termostatą nustatyti kuo aukščiau. Tačiau labai aukšta temperatūra nebūtinai reiškia didesnį komfortą, o energijos sąnaudos gali gerokai išaugti.
Geriau pradėti nuo vidutinės komfortiškos temperatūros ir stebėti, kaip namai įšyla per parą ar dvi. Jei naudojate programuojamus termostatus, verta iš anksto nustatyti skirtingą režimą dienai, nakčiai ir laikui, kai nieko nėra namuose. Taip nereikės be reikalo visą parą palaikyti vienodos temperatūros.
Svarbu ir nepadaryti priešingos klaidos – visiškai neatšaldyti būsto. Labai atvėsus sienoms ir kitiems paviršiams, vėliau jiems sušildyti gali prireikti daugiau laiko, o ant šaltų paviršių lengviau kondensuojasi drėgmė.
Patikrinkite ventiliacijos angas
Prieš uždarant langus ilgesniam šaltajam sezonui verta patikrinti, ar neužstatytos ir neužsikimšusios ventiliacijos grotelės. Kartais virtuvėje ar vonioje jos pasidengia dulkėmis ir riebalais, o per remontą ar pertvarkant baldus gali būti net iš dalies uždengiamos.
Blogai veikianti ventiliacija rudenį ir žiemą tampa itin pastebima. Namuose kaupiasi drėgmė, rasojasi langai, atsiranda sunkus oras, o šaltesniuose kampuose gali formuotis pelėsis. Todėl oro cirkuliacijai pasiruošti ne mažiau svarbu nei pačiam šildymui.
Pažiūrėkite ir į tas namų vietas, apie kurias dažniausiai pamirštame
Prieš prasidedant šalčiams verta apžiūrėti palanges, sienų kampus, vietas už spintų ir kitų didelių baldų. Jei baldai stovi visiškai prigludę prie išorinės sienos, už jų oras cirkuliuoja prasčiau. Rudenį tokiose vietose siena gali būti gerokai šaltesnė, o susikaupus drėgmei atsiranda palankios sąlygos pelėsiui.
Jei turite galimybę, dideles spintas nuo šaltų išorinių sienų atitraukite bent keliais centimetrais. Taip pat verta nuolat stebėti kampus, kuriuose ankstesniais metais jau buvo drėgmės požymių.
Keli darbai dabar gali sutaupyti ne vieną šiltą dieną vėliau
Pasiruošimas šildymo sezonui nebūtinai reiškia dideles investicijas. Dažniausiai pirmiausia verta atlikti paprasčiausius dalykus: patikrinti langus ir duris, nuvalyti radiatorius, atlaisvinti jiems kelią, pasirūpinti tinkamu vėdinimu ir stebėti drėgmę.
Tokie nedideli pokyčiai padeda maksimaliai išnaudoti jau pagamintą šilumą. Juk brangiausia šiluma yra ta, už kurią sumokame, bet kuri per nesandarų langą, atvirą orlaidę ar už baldų paslėptą radiatorių taip ir nepadeda sušildyti namų.
Todėl kol šildymas dar neįjungtas arba naudojamas tik epizodiškai, verta apžiūrėti namus dabar. Prasidėjus tikriems šalčiams bus kur kas maloniau žinoti, kad būstas pasiruošęs sezonui, o šiluma lieka ten, kur ir turėtų – jūsų namuose.
