Miegas yra gero kasdienio gyvenimo pagrindas, nes tik gerai pailsėję galime būti produktyvūs, energingi ir sveiki, sako miego mokslininkė. Panašu, kad vis geriau tai suprantame ir patys – naujausia apklausa atskleidžia, jog 7 iš 10 Lietuvos gyventojų miegą įvardina kaip svarbų elementą gerai sveikatai, emocinei gerovei ir net – sėkmei gyvenime. Tačiau maždaug 60 proc. apklaustųjų prisipažįsta, kad jeigu nepavyksta pakankamai pamiegoti, jie dėl to patiria stresą.
Sveikata
Šioje sveikatos rubrikoje ManoNamai.lt redakcija dalinasi patikima ir praktiška informacija, padedančia rūpintis gera savijauta kasdienėje aplinkoje. Remdamiesi specialistų rekomendacijomis, patikrintais šaltiniais ir realia gyvenimo patirtimi, aptariame temas, susijusias su fizine ir emocine sveikata, sveikais įpročiais, poilsiu, mityba bei gyvenimo kokybės gerinimu. Čia rasite aiškius, suprantamus patarimus, pritaikytus kasdieniam gyvenimui, vengiant perdėtų pažadų ar nepatikrintos informacijos. Mūsų tikslas – kad sveikata būtų suvokiama kaip nuoseklus rūpinimasis savimi, paremtas žiniomis, saiku ir ilgalaikiu požiūriu.
Lietuviško prekybos tinklo apklausos duomenimis, tautiečiai – kur kas labiau prisiekę kavos, o ne arbatos, mėgėjai. Pasirodo, kava yra populiariausias karštasis gėrimas visoje šalyje. Tačiau, ar žinojote, kad tiek kavos, tiek arbatos saikingas vartojimas gali padėti sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis? Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas dalinasi atsakymu į dažną klausimą – kiek gi puodelių kavos arba arbatos per dieną reiktų išgerti, kad pagerintume širdies veiklą ir neperlenktume lazdos?
Apie kolageno papildus dabar jau yra girdėję dauguma žmonių. Tačiau net ir jais ar savo savijautos gerinimu suinteresuoti žmonės vis dar gali nežinoti, koks kolagenas – geriausias ir, jei tiksliau, ar geriamas, skystas kolagenas yra tinkamas pasirinkimas. Dr.OHHIRA® atstovai Lietuvoje apžvelgs, kodėl ši medžiaga apskritai svarbi mūsų organizmui, ir kodėl geriamas kolagenas gali būti naudingas.
Kasdien širdies ir kraujagyslių ligų diagnozę Europos Sąjungoje (ES) išgirsta daugiau nei 35 tūkst. žmonių. Geresne statistika negali pasigirti ir Lietuva – šalyje sergamumas vien išemine širdies liga yra net 4 kartus didesnis nei ES vidurkis. Prie aukšto sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) prisideda ne tik žalingi įpročiai, prasta „blogojo“ cholesterolio kontrolė, bet ir inovatyvių vaistų neprieinamumas, teigia gydytoja kardiologė prof. Olivija Dobilienė.
Tai, kad dauguma augalų turi gydomųjų savybių, žmonės žinojo jau senų senovėje. Rinktis kambarinius augalus reikia ne tik pagal grožį, bet ir atsižvelgiant į jų naudą....
Šiandien, kai stresas, nerimas ir emocinė įtampa tampa kasdieniu iššūkiu, sportas yra vienas veiksmingų būdų rūpintis savo psichologine sveikata. Naujausi tyrimai patvirtina, kad reguliarus fizinis aktyvumas ne tik pagerina fizinę būklę, bet ir padeda stiprinti emocinę savijautą bei didina pasitikėjimą savimi. „Sportas ne tik stiprina kūną, bet ir kuria pozityvią...
Odai senstant išlaikyti ją stangrią ir elastingą tampa vis didesnis iššūkis. Odos būklė vis labiau priklauso nuo gausybės faktorių: genetinių bei biologinių procesų, oro sąlygų ar ultravioletinių spindulių. Specialistės pataria, kokios priemonės padės išlaikyti odą gražią ir sveiką ir kaip kovoti su jos senėjimu.
Pirmą kartą Lietuvoje startuoja programa „Rūpinamės sveikata – gydo ne tik vaistai“. Sveikatos problemos ir baimė tapti ligoniu neramina daugelį žmonių. Pagrindinės su liga susijusios baimės yra savarankiškumo ir nepriklausomybės praradimas, priklausomybė nuo aplinkinių pagalbos ir gydymasis nepažįstamoje aplinkoje. Aplinkinių empatija, žmogiškumas, pagarba ir užuojauta gali padėti sumažinti šiuos nemalonius jausmus.
Visuomenėje paplitusios kalbos, neva obuoliai rudenį gali tapti alternatyva dantų šepetėliui ar dantų pastai, padėti išlaikyti gerą burnos sveikatą ar apsaugoti dantis nuo gedimo – tėra mitas, sako dantų higienos ekspertės.
Įprasta girdėti, jog pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis. Nors kartais dėl greito gyvenimo tempo jų svarba gali būti pamiršta, vis daugiau tyrimų pabrėžia, kad tinkamai subalansuoti pusryčiai yra esminis žingsnis siekiant sveikatos ir geros savijautos. Mitybos specialistė Gabrielė Urbonaitė dalijasi patarimais, kaip pusryčiams išsirinkti tinkamiausią maistą.
Tūkstantmečius psichodelinės arba enteogeninės medžiagos yra naudojamos įvairių kultūrų, o šiuo metu vyksta jų proveržis psichiatrijos srityje bei skinamas kelias į klinikinį pritaikymą. Daugėja įrodymų, kad psilocibinas – gamtoje aptinkamų grybų veiklioji medžiaga – išties gali būti efektyvus gydant depresiją ir nerimo sutrikimus. Tikslą vystyti naujus junginius, padėsiančius žmonėms, kurie serga sunkiais neurologiniais sutrikimais, kelia Lietuvos startuolis „Psylink“. Įmonė yra viena iš nedaugelio visoje Europoje, siekiančių komercializuoti naujas terapines priemones.
Vaikščiojimas basomis nėra vien tik nostalgiškas nerūpestingos vaikystės dienų priminimas – tai vis labiau populiarėjanti sveikatingumo tendencija, kurios naudą patvirtina ir moksliniai tyrimai. Šis paprastas veiksmas gali turėti teigiamą poveikį kūnui ir protui: stiprinti pėdas, gerinti laikyseną ar net mažinti stresą. Tačiau pasibaigus vasaros sezonui ir kartu dažnesniems pasivaikščiojimams basomis, verta atkreipti dėmesį į pėdų būklę – nuo dažno kontakto su žeme jos gali tapti šiurkščios ar įtrūkusios, dėl ko gali padidėti grybelio ar infekcijų rizika, pastebi vaistininkai.















