Nuolatinis nuovargis, energijos stoka ar sunkumas susikaupti dažnai priskiriami įtemptam gyvenimo ritmui, stresui ar miego trūkumui. Tačiau vis dažniau sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad už šių iš pažiūros „nekaltų“ simptomų gali slypėti organizmo siunčiami signalai apie geležies trūkumą.
Sveikata
Šioje sveikatos rubrikoje ManoNamai.lt redakcija dalinasi patikima ir praktiška informacija, padedančia rūpintis gera savijauta kasdienėje aplinkoje. Remdamiesi specialistų rekomendacijomis, patikrintais šaltiniais ir realia gyvenimo patirtimi, aptariame temas, susijusias su fizine ir emocine sveikata, sveikais įpročiais, poilsiu, mityba bei gyvenimo kokybės gerinimu. Čia rasite aiškius, suprantamus patarimus, pritaikytus kasdieniam gyvenimui, vengiant perdėtų pažadų ar nepatikrintos informacijos. Mūsų tikslas – kad sveikata būtų suvokiama kaip nuoseklus rūpinimasis savimi, paremtas žiniomis, saiku ir ilgalaikiu požiūriu.
Geležis – esminis mineralas, būtinas hemoglobino gamybai, kraujo ląstelių formavimuisi ir deguonies pernešimui organizme. Kai šios medžiagos trūksta, išsivysto mažakraujystė (anemija), pasireiškianti nuovargiu, silpnumu, koncentracijos stoka ir kitais simptomais. Vaistininkai pastebi, kad vis daugėja šiomis sveikatos problemomis besiskundžiančių ir klausinėjančių pacientų.
Šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje vis labiau akcentuojamas ne tik ligų gydymas, bet ir prevencija, bendras žmogaus savijautos gerinimas. Būtent todėl vis daugiau žmonių ieško natūralių, kūną ir protą apimančių gydymo metodų.
Gera smegenų veikla, gebėjimas mąstyti ir emocinė pusiausvyra priklauso ne tik nuo poilsio, miego režimo ar streso lygio, bet ir nuo to, ar smegenys gauna pakankamai joms būtinų maistinių medžiagų. Tai vienas sudėtingiausių ir daugiausiai energijos reikalaujančių organų, todėl neurologai pabrėžia, kad tam tikros medžiagos yra gyvybiškai svarbios – jų trūkumas ilgainiui gali lemti įvairius sveikatos sutrikimus.
Šiuolaikiniame darbe intensyvūs laikotarpiai tampa nebe išimtimi, o kasdienybe, o prieškalėdiniu metu šis tempas dar labiau įsibėgėja – visi skubame, bandome suspėti ir darbe, ir ruošiantis šventėms.
Organizmo medžiagų apykaita lemia energijos gamybą ir tinkamą kūno funkcijų veikimą. Ji daro įtaką ne tik svorio pokyčiams, bet ir bendrai sveikatai: reguliuoja, kaip organizmas naudoja ir kaupia riebalus, baltymus bei angliavandenius. Nors metabolizmas iš dalies priklauso nuo genetikos ir negali būti visiškai kontroliuojamas valios pastangomis, jam vis dėlto įtaką padaryti įmanoma.
Galvos svaigimas – vienas dažniausių nusiskundimų, dėl kurio žmonės kreipiasi į gydytojus ar vaistininkus. Nors dažnai jis būna trumpalaikis ir nepavojingas, neretai pasitaiko atvejų, kai simptomą sukelia vestibuliarinio aparato sutrikimai. Vis dėlto specialistai nuramina – šiuos negalavimus dažnai galima palengvinti pratimais ir tam tikrais gyvenimo būdo pokyčiais.
Ilgėjant tamsiems vakarams ir gaunant vis mažiau saulės bei dienos šviesos, daugėja žmonių, besiskundžiančių suprastėjusia nuotaika ir energijos trūkumu.
Vis daugiau tyrimų įrodo, kad mūsų žarnynas tiesiogiai veikia nuotaiką, imunitetą, energijos lygį ir net odos būklę. Tačiau geriausia žinia ta, kad norint pagerinti žarnyno sveikatą nebūtina keisti viso gyvenimo būdo.
Pastaraisiais metais žiemos maudynės tapo tikra mada – vis daugiau žmonių ryžtasi nerti į ledinį vandenį siekdami sustiprinti imunitetą, pagerinti savijautą ar tiesiog patirti naujų pojūčių. Socialiniuose tinkluose šis ritualas neretai vaizduojamas kaip universalus sveikatinimo būdas, tačiau medikai primena, kad ekstremalus šalčio poveikis tinka toli gražu ne visiems.
Nutukimas – viena sparčiausiai augančių sveikatos problemų visame pasaulyje, tačiau daugelis žmonių vis dar tikisi ją įveikti duodami pažadus sau pradėti sportuoti ar pagaliau susitvarkyti mitybą kada nors ateityje, dažnai – nuo naujųjų metų. Kodėl tiek daug žmonių laukia simbolinių datų, o ne imasi veiksmų tada, kai problema jau trukdo gyventi? Ir ar išvis įmanoma nutukimą suvaldyti vien valios pastangomis? Kaip atpažinti tikruosius rizikos veiksnius ir nuo ko pradėti pokyčius, pasakoja šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
Lietuvoje įsibėgėjant ligų sezonui medikai pastebi, kad vieni žmonės įvairiomis virusinėmis ligomis serga net kelis kartus per metus, o kitiems jų apskritai pavyksta išvengti. Nors dažnai mūsų imuniteto stiprumą lemia amžius, genetika, lėtinės ligos, neretai dėl jo nusilpimo esame kalti ir patys. Be to, vis dar labai dažnai pamirštame elementarias prevencines priemones.















