Artėjant šildymo sezonui, seno katilo šeimininkams vėl tenka rūpintis kuru, priežiūra ir tuo, ar įrenginys atlaikys dar vieną žiemą. Oras–vanduo šilumos siurblys atrodo patraukli išeitis, bet kartu kyla svarbiausia abejonė: ar senos statybos name su esamais radiatoriais per šalčius bus šilta? Naudingomis įžvalgomis dalinasi „Ecoenergija“ direktorius Gintautas Liutkus.
Šildymas
Rubrikoje šildymas ManoNamai.lt redakcija dalinasi praktiškais ir patikimais patarimais, padedančiais pasirinkti ir efektyviai naudoti šildymo sprendimus namams ir butams. Remdamiesi realia patirtimi, specialistų įžvalgomis ir aktualiais reikalavimais, aptariame skirtingas šildymo sistemas, jų efektyvumą, eksploataciją, priežiūrą ir dažniausias klaidas. Čia rasite naudingos informacijos tiek planuojantiems įsirengti naują šildymą, tiek norintiems sumažinti sąnaudas. Mūsų tikslas – kad šildymas būtų ekonomiškas, patikimas ir pritaikytas realiems kasdieniams poreikiams.
Artėjant šaltesniems orams daugelis pradeda galvoti apie šildymo sezoną, didesnes sąskaitas ir tai, kaip namuose išlaikyti malonią temperatūrą neeikvojant daugiau energijos nei būtina. Tačiau ruošiantis žiemai nebūtinai reikia iš karto keisti langus, papildomai šiltinti sienas ar investuoti į brangią šildymo sistemą. Kartais nemažą skirtumą gali padaryti kur kas paprastesni dalykai, kuriems nereikia nei meistrų, nei didelių išlaidų.
Oras–vanduo šilumos siurblys šilumą ne gamina degindamas kurą, o perkelia iš lauko oro. Kaip tai veikia, kiek leidžia sutaupyti ir kokį galingumą rinktis savo namui.
Rugsėjo pabaiga ir spalio pradžia – metas, kai vakarai jau gerokai vėsesni, o namuose vis dažniau norisi apsivilkti šiltesnį megztinį.
Jeigu svarstote seną katilą pakeisti šilumos siurbliu, delsti neverta. Nors artimiausias Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kvietimas teikti paraiškas planuojamas 2026 metų rudenį, pasiruošimą jam specialistai rekomenduoja pradėti jau dabar.
Lietuvos gyventojai vis aktyviau atsisveikina su senais, taršiais ir daug priežiūros reikalaujančiais katilais. Malkos, pelenai, kamino valymas, nuolatinis kūrenimas ir temperatūros svyravimai daugeliui tampa praeitimi, nes vis daugiau namų ūkių renkasi šilumos siurblius oras–vanduo. Tačiau šiuo metu svarbiausias klausimas ne tik ką rinktis, bet ir ar dar pavyks suspėti pasinaudoti parama.
Saulės elektrinė daugeliui atrodo kaip galutinis sprendimas. Įsirengėte, pradėjote gaminti elektrą, sąskaitos sumažėjo, vadinasi, viskas veikia taip, kaip turėtų. Ir iš dalies tai yra tiesa. Tačiau yra viena svarbi detalė, kuri dažnai lieka nepastebėta – kiek iš tikrųjų tos pagamintos energijos jūs panaudojate sau. Nes būtent čia slypi skirtumas tarp „gera sistema“ ir „maksimaliai efektyvi sistema“. Ir dažniausiai tas skirtumas atsiranda dėl vieno elemento – energijos kaupikliai.
Lietuvoje šildymo sprendimai sparčiai modernėja – vis daugiau žmonių atsisako senų, aplinką teršiančių katilų ir renkasi šiuolaikiškus, ekonomiškus šilumos siurblius. Tokias tendencijas rodo ir Lietuvos energetikos agentūros (LEA) skelbiami kvietimai, skatinantys neefektyvias šildymo sistemas keisti į pažangesnes.
Namo energetika šiandien vis dažniau primena „dėlionę“: vienas sprendimas be kito neduoda maksimalios grąžos, o tikras taupymas atsiranda tada, kai technologijos pradeda dirbti kaip viena sistema. Būtent todėl derinys „šilumos siurblys + saulės elektrinė“ skamba taip viliojančiai.
Biožidiniai pastaraisiais metais tapo populiariu sprendimu šiuolaikiniams namams. Jie sukuria jaukią šilumos ir šviesos atmosferą be įprastų židiniams būdingų trūkumų: dūmų, kaminų ir sudėtingos montavimo grandinės.
Jei manėte, kad gruodžio išlaidos buvo didelės, ekspertai turi prastų žinių: sausio mėnesio sąskaitos už šildymą jūsų piniginei smogs dviguba jėga. Pirmąjį metų mėnesį spaudęs seniai nematytas šaltis, kai termometro stulpeliai krito žemiau -10 °C, sutapo su skaudžiais mokestiniais pasikeitimais.
Daugelis susiduria su paradoksalia situacija: radiatoriai karšti, šildymas veikia visu pajėgumu, tačiau namuose vis tiek šalta. Temperatūra nekyla, grindys šąla, o šildymo sąskaitos – tik didėja. Kur dingsta šiluma ir kodėl jos nejaučiame ten, kur labiausiai reikia?















