Visuomenėje karts nuo karto pasigirsta diskusijos, kad renovacija vyksta taikant dvigubus standartus arba apie ją nepakanka informacijos. Šįkart pateikiame dviejų ekspertų diskusiją apie naujų technologijų taikymą renovuojant namus.
Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas:
„Iš dalies taip yra dėl informacijos trūkumo. Visgi, kai žmonės pagalvoja apie renovaciją, tai išsyk pagalvoja apie energijos taupymą, sienų šildymą, sistemų tvarkymą. Apie atsinaujinančią energetiką minčių beveik nekyla. Labai mažai žmonių žino, kad tokios priemonės, kaip saulės kolektoriai, irgi gali būti remiamos. Tačiau informacijos trūkumas padaro savo. Atsinaujinančios energetikos priemonių atsiperkamumas yra toks pats greitas, kaip ir pačios renovacijos.
Atsinaujinančių energijos šaltinių naudos toli ieškoti nereikia. Pavyzdžiui, pastačius saulės kolektorius galima šildyti vandenį. Niekas lyg ir nepasikeis, bet už karštą vandenį niekam nebereikės mokėti. Tai labai paprasta ekonominė nauda. Geromis sąlygomis paimta paskola labai greitai atsiperka.
Manau, kad teikiančių tokias paslaugas yra pakankamai daug. Tačiau vis dar nėra sąsajos. Dėl to žmonių informavimas ir yra toks svarbus. Reikia, kad žmogus, galvodamas apie renovaciją, tiesiog apsvarstytų šį variantą.
Aišku, yra psichologinis momentas. Žmonėms tikrai nėra lengva ryžtis tokioms didelėms investicijoms. Juk kai pamatai dideles sumas už renovaciją, pasidaro kiek nejauku. Kai atsiranda dar daugiau planų, ir dar didesnės sumos, nejaukumo jausmas sustiprėja.
Gal mums trūksta tų gerų sėkmės istorijų. Mums reikia jas parodyti, kad žmonės suprastų, jog tai apsimoka.
Nepasakyčiau, kad lietuviai kažkaip išsiskiria savo konservatyvumu. Ne. Mes pakankamai kūrybiški ir imlūs žmonės. Tiesiog kokioje Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje informacija apie tai, kaip kažkas sėkmingai renovavo savo namus, pasirodo kasdien ir iš visų pusių. Lietuvoje to dar trūksta. Todėl natūralu, kad ir technologijų diegimo procesas yra lėtesnis.
Pavyzdžiui, šiandien perskaičiau, kad Jungtinėje Karalystėje jau milijonas namų naudoja saulės energiją. 800 tūkst. gamina elektros energiją, dar 250 tūkst. šildo vandenį. Visa tai Jungtinėje Karalystėje, kurioje saulės mažiau nei Lietuvoje. Kai valstybė jį skatina, procesas pagreitėja. Pas mus to skatinimo ir stinga.“
Antanas Barvydis, UAB „Admituras“ direktorius:
„Visos renovacijos bėdos šiaip jau yra iš neturtingumo. Žmonės pakankamai sunkiai apsisprendžia, nes neturi sukaupę pakankamai pinigų šiems procesams. Aišku, realią naudą, mūsų požiūriu, duoda tik kompleksinis renovavimas. Tai reiškia, kad neužtenka tiesiog apšildinti pastato. Reikia suteikti ir valdymo įrankį.
Mažeikiuose mes jau nebekuriame vien išorės projektų. Žinau, kad kiti mūsų kolegos tai daro ir nekiša rankų į šildymo ar karšto vandens ruošimo sistemą. Tačiau mes gyventojams bandome įteigti, jog reikia renovuoti ir inžinerines sistemas. Tik įrengus autonomiškus karšto vandens ruošimo ir šildymo įrenginius, galima tikėtis rezultato.
Kodėl žmonės nesirenka saulės baterijų ar vadinamųjų karšto vandens ruošimo kolbų? Todėl, kad jos pakankamai brangios. Valstybė neremia jų įrengimo. O atsipirkimas juk nekompensuoja kainos. Tai pagrindinė priežastis. Pavyzdžiui, saulės baterija efektyviausia ir intensyviausia tada, kai tos energijos mažiausiai reikia – vasarą. Tada šildymas nereikalingas, karšto vandens sunaudojama mažiau. Tuo tarpu žiemą, kai energijos poreikis didžiausias, saulės energijos atidavimo procentai mažiausi.
Taigi žmonės mąsto labai racionaliai. Jie nesirenka sąlyginai brangių įrenginių. Nesvarbu, kad jie naudingi. Čia galima išvesti paralelę. Didžioji visuomenės dalis nelabai žiūri į ekologišką maistą. Ji dairosi pigesnių variantų. Tas pats ir su renovacija. Tačiau, kai pasieksime atitinkamą lygį, ateis laikas ir naujoms technologijoms.
Visame pasaulyje prie pažangos prisideda valstybė, remdama naujas technologijas. Bent jau iš pradžių, kol jos tampa įprastos. Manau, kad čia yra valstybės politikos klausimas. Naujų technologijų diegimo intensyvumas turėtų būti visai kitoks.“
