Galvos skausmas, nemiga, skrandžio problemos, nuolatinė įtampa – simptomai, kuriuos dažnas bando gydyti vaistais ar papildais. Tačiau kartais jų priežastis slypi ne kūne, o emocijose. Kaip atpažinti, kad negalavimus sukelia nerimas, ir kada savipagalbos jau nebeužtenka?
vaistai
Vaistų vartojimas daugeliui atrodo itin paprastas procesas, tačiau praktika rodo, kad būtent čia žmonės klysta dažniau, nei atrodo. Net ir nedideli netikslumai, neteisingai supratus vaistų vartojimo laiko rekomendacijas, turi reikšmingos įtakos gydymo eigai. Vaistininkai pastebi, kad žmonės dažnai nepamena, kada vaistus reikia vartoti prieš valgį, o kada po jo, o kartais juos vartoja tiesiog pagal nuojautą, todėl kyla nepageidaujamų pasekmių rizika.
Pakilusią kūno temperatūrą esame patyrę beveik visi – tai dažnas peršalimo ar infekcinių ligų simptomas. Vos tik termometras parodo aukštesnius skaičius, daugelis skuba ieškoti vaistų namų vaistinėlėje. Vaistininkai paaiškina kada temperatūrą iš tiesų verta mažinti ir kokius preparatus tam rinktis.
Į vaistines žmonės ateina ne tik įsigyti vaistų ar pasikonsultuoti, bet ir su savomis nuostatomis, klausimais ar net klaidingais įsitikinimais apie gydymą. Vaistininkė dalijasi dažniausiai pasitaikančiais sveikatos mitais ir situacijomis, su kuriomis tenka susidurti kasdienėje praktikoje – nuo netinkamų patarimų internete iki nuogąstavimų dėl gydytojų skiriamų vaistų.
Sausio ir vasario mėnesiai – pats slidinėjimo kelionių pikas. Šiai pramogai Lietuvos geografinė padėtis nėra pati dėkingiausia, dėl to šio sporto entuziastai dažnai renkasi užsienio kalnų kurortus, kuriuose gali pasimėgauti žiemos teikiamais malonumais. Tačiau tam, kad kelionė ne tik suteiktų džiaugsmą, bet ir būtų saugi, būtina tinkamai pasiruošti pirmosios pagalbos vaistinėlę – kartu su savimi pasiimti būtiniausius vaistus bei kitas medicinines priemones, kurių gali prireikti atostogų metu.
Pirmą kartą Lietuvoje startuoja programa „Rūpinamės sveikata – gydo ne tik vaistai“. Sveikatos problemos ir baimė tapti ligoniu neramina daugelį žmonių. Pagrindinės su liga susijusios baimės yra savarankiškumo ir nepriklausomybės praradimas, priklausomybė nuo aplinkinių pagalbos ir gydymasis nepažįstamoje aplinkoje. Aplinkinių empatija, žmogiškumas, pagarba ir užuojauta gali padėti sumažinti šiuos nemalonius jausmus.
Dietologas išrėžė tiesą apie svorio metimą: nustokite kliautis valia – jūsų organizmas veikia kitaip
Sausio euforija blėsta, o sporto klubo abonementas jau dulksta stalčiuje? Jūs ne vieni. Naujų metų pradžia dėl nesipildančių pažadų sau neretai tampa nusivylimų ir savigraužos laikotarpiu. Tačiau dietologas Edvardas Grišinas turi svarbią žinutę: jei svarstyklės nerodo mažesnių skaičių, greičiausiai kaltas ne jūsų tingumas, o klaidingas supratimas, kaip veikia žmogaus biologija.
Antibiotikai – ne pirmosios pagalbos priemonė kelionėse ar medikamentas „dėl viso pikto“. Vis dar nemažai žmonių vartoja šiuos receptinius vaistus net ir tada, kai to nereikia, panaudodami nesuvartotas jų atsargas ar pasiskolinę iš artimųjų.
Galvos skausmas, sloga ar nedidelis karščiavimas – tokie negalavimai dažnai priverčia pasidairyti po namų vaistinėlę. Tačiau tarp įvairių sukauptų buteliukų ir tablečių neretai galima rasti ir seniai pirktų vaistų, kurių galiojimas jau pasibaigęs. Ką daryti su tokiais vaistais – išmesti ar rizikuoti ir vartoti? Ir kokių pasekmių gali turėti toks pasirinkimas?
Nerami geopolitinė padėtis skatina vis daugiau žmonių rūpintis savo saugumu. Viešojoje erdvėje diskutuojama apie būtiniausius daiktus ir maisto atsargas, kuriomis turėtume pasirūpinti, o kai kurie planuoja ir savo išvykimo krepšių turinį. Specialistės papasakojo, kokiais vaistais turėtų būti papildyta namų vaistinėlė, kaip tvarkyti ir planuoti jų turinį, jeigu kartais dėl ekstremalios situacijos į vaistinę nuvykti negalėtume, ir ką tokiu atveju daryti lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.
Kai negaluojame, griebiamės vaistų, o dalis žmonių tam tikrus medikamentus vartoja nuolat. Atrodo, jog išgerti tabletę ar piliulę – elementarus veiksmas. Tačiau dažnas žmogus papasakos apie nemalonius pojūčius, kai tabletė ėmė veltis burnoje, prilipo prie gomurio, jai praryti prireikė didelių pastangų, o gal ir visai nepavyko. Kodėl taip nutinka, kaip sau padėti ir kodėl nereikėtų gerti kelių vaistų vienu ypu, atsako vaistininkė.
Tūkstantmečius psichodelinės arba enteogeninės medžiagos yra naudojamos įvairių kultūrų, o šiuo metu vyksta jų proveržis psichiatrijos srityje bei skinamas kelias į klinikinį pritaikymą. Daugėja įrodymų, kad psilocibinas – gamtoje aptinkamų grybų veiklioji medžiaga – išties gali būti efektyvus gydant depresiją ir nerimo sutrikimus. Tikslą vystyti naujus junginius, padėsiančius žmonėms, kurie serga sunkiais neurologiniais sutrikimais, kelia Lietuvos startuolis „Psylink“. Įmonė yra viena iš nedaugelio visoje Europoje, siekiančių komercializuoti naujas terapines priemones.















