Ar kada nors jautėtės taip, tarsi net ir po dešimties valandų miego jūsų baterijos liktų tuščios? Dauguma mūsų tai nurašo stresui, pavasariniam vitaminų trūkumui ar darbų gausai. Tačiau tiesa gali būti kur kas rimtesnė – dažnai už šio pojūčio slepiasi mažakraujystės simptomai, kurie tyliai nuodija kasdienybę, kol organizmas galutinai išsenka.
ligos
Nuovargis, kurio nepanaikina miegas, keisti bėrimai, sąnarių maudimas ar vis dažniau užklumpantis „smegenų rūkas“. Daugelis šiuos simptomus nurašo stresui, amžiui ar perdegimui darbe. Tačiau vaistininkai ir medikai pastebi nerimą keliančią tendenciją: neretai tai – pirmieji signalai, kad jūsų organizme prasidėjo autoimuninės ligos.
Tikriausiai ne kartą girdėjote griežtą mamos ar močiutės perspėjimą: „užsidėk kepurę, nes susirgsi meningitu“ arba „neik į lauką, ten šalta – pasigausi slogą“. Žiema ir ligos mūsų sąmonėje yra taip stipriai susijusios, kad dažnai net nekvestionuojame šių tiesų.
Su kosuliu šaltuoju metų laiku nuolat susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors dažnai jis laikomas menka ir savaime praeinančia problema, iš tiesų kosulys gali būti ne tik laikinas peršalimo palydovas, bet ir rimtesnių sveikatos sutrikimų signalas. Svarbu suprasti, kada šis simptomas yra normalus organizmo apsauginis refleksas, o kada – įspėjimas apie ligą, kurią būtina gydyti.
Lietuvoje nutukimu serga kas penktas suaugęs žmogus ir šis skaičius auga. Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena primena, kad nutukimas nėra tik išvaizdos klausimas, o lėtinė liga, tiesiogiai didinanti riziką širdžiai – nuo hipertenzijos iki staigios mirties. Kodėl jis taip pavojingas širdžiai ir kokios pagalbos šiandien galima tikėtis, aiškina gydytoja kardiologė Sigita Glaveckaitė.
Modernios medicinos tėvu laikomas Hipokratas yra sakęs, kad pirmiausia turėtų būti gydoma žodžiu, tada augalu ir tik tuomet peiliu.
Kepenys – tikras mūsų organizmo superherojus, atliekantis šimtus gyvybiškai svarbių funkcijų ir pasižymintis stulbinančiu gebėjimu atsinaujinti. Net jei prarandama ar pažeidžiama iki 75 proc. šio organo audinio, kepenys vis tiek gali atkurti savo pradinį dydį ir veiklą. Tačiau būtent ši ištvermė slepia didžiausią pavojų – dėl unikalių organo savybių kepenų skausmas pasireiškia labai vėlai, todėl apie gresiančią nelaimę dažnai sužinome tik tada, kai žala jau būna sunkiai atitaisoma.
Galvos skausmas, nemiga, skrandžio problemos, nuolatinė įtampa – simptomai, kuriuos dažnas bando gydyti vaistais ar papildais. Tačiau kartais jų priežastis slypi ne kūne, o emocijose. Kaip atpažinti, kad negalavimus sukelia nerimas, ir kada savipagalbos jau nebeužtenka?
Lietuvoje įsibėgėjant ligų sezonui medikai pastebi, kad vieni žmonės įvairiomis virusinėmis ligomis serga net kelis kartus per metus, o kitiems jų apskritai pavyksta išvengti. Nors dažnai mūsų imuniteto stiprumą lemia amžius, genetika, lėtinės ligos, neretai dėl jo nusilpimo esame kalti ir patys. Be to, vis dar labai dažnai pamirštame elementarias prevencines priemones.
Staigus, aštrus sąnario skausmas, dažniausiai naktį ar anksti ryte – taip dažnai prasideda podagros priepuolis. Nors ši liga ilgą laiką buvo siejama su vyresnio amžiaus žmonėmis, vis dažniau ji diagnozuojama ir jaunesniems pacientams. Statistika rodo, kad pasaulyje podagra paliečia daugiau kaip 50 mln. gyventojų, o Lietuvoje sergančių šia sąnarius paveikiančia liga yra daugiau nei 50 tūkst.
Ar žinojote, jog norint, kad mūsų organizmas gerai funkcionuotų, turėtume stiprią imuninę sistemą, išvengtume ligų yra reikalingi probiotikai?
Sveika ir graži veja yra tikras nuosavo sklypo savininko pasididžiavimas. Tačiau egzistuoja nemažai ligų ir kenkėjų, kurie gali subjauroti šią žaliuojančią kiemo puošmeną. Kad taip nenutiktų, reikia imtis prevencinių veiksmų....















