Ar kada nors jautėtės taip, tarsi net ir po dešimties valandų miego jūsų baterijos liktų tuščios? Dauguma mūsų tai nurašo stresui, pavasariniam vitaminų trūkumui ar darbų gausai. Tačiau tiesa gali būti kur kas rimtesnė – dažnai už šio pojūčio slepiasi mažakraujystės simptomai, kurie tyliai nuodija kasdienybę, kol organizmas galutinai išsenka.
Tai nėra tiesiog „nekaltas“ silpnumas – tai organizmo badas, kai ląstelėms ima trūkti gyvybiškai svarbaus deguonies.
Statistika, kuri verčia sunerimti
Mažakraujystė, arba anemija, nėra reta diagnozė. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys šokiruoja: šia liga serga apie 30 proc. planetos gyventojų. Ypač pažeidžiamos moterys bei vaikai. Lietuvoje situacija panaši – kas trečia vaisingo amžiaus moteris ir beveik kas antras mažas vaikas susiduria su šiuo iššūkiu.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Alma Astafjeva pabrėžia, kad ši būklė gali progresuoti be jokių dramatiškų ženklų.
„Didžiausią riziką susirgti anemija turi nėščiosios ir vaikai iki 5 metų. Nėštumo metu tai gali lemti priešlaikinį gimdymą, o vaikams – net ilgalaikius raidos sutrikimus“, – įspėja medikė.
Ne tik nuovargis: į ką atkreipti dėmesį?
Nors nuovargis kankina net 44 proc. pacientų, tai tik ledkalnio viršūnė. Jei pastebėjote šiuos pokyčius, laukti nebegalima:
- Blyški oda. Veido oda praranda sveiką švytėjimą, tampa lyg vaškinė.
- Keisti pojūčiai. Ūžesys ausyse (ypač vyresniems), galvos svaigimas ar netikėtas širdies permušimas.
- Fizinis silpnumas. Dusulys užlipus vos į antrą aukštą ar nepaaiškinamas noras prigulti vidury dienos.
- Išvaizdos pokyčiai. Slenkantys plaukai, lūžinėjantys nagai ir neįprastai sausa oda.
- Kognityviniai trikdžiai. Sunku susikoncentruoti, prastėja atmintis, vaikai tampa dirglūs ir praranda apetitą.
Kaltininkas gali slėptis lėkštėje arba… skrandyje
Dažniausia ligos forma – geležies stokos anemija. Tačiau gydytoja A. Astafjeva pastebi, kad problemos šaknys dažnai glūdi mūsų įpročiuose. Pavyzdžiui, vaikai, vartojantys per daug pieno produktų, gali blokuoti geležies pasisavinimą, nes kalcis ir geležis „nemėgsta“ vienas kito.
Tačiau mityba – ne vienintelė priežastis. Dažnai kraują „vagia“ vidiniai procesai:
- Virškinimo trakto bėdos. Skrandžio opos, erozijos ar net paprasčiausias hemorojus gali tapti nuolatinio kraujo netekimo šaltiniu.
- Klastinga bakterija. Helicobacter pylori infekcija gali pažeisti skrandį taip, kad šis tiesiog nebesugeba pasisavinti geležies iš maisto.
- Lėtinės ligos. Inkstų, širdies ar onkologiniai susirgimai sukelia uždegimus, kurie „užrakina“ geležies atsargas organizme.
Kaip susigrąžinti energiją?
Jei įtariate, kad jūsų organizmas išseko, pirmasis žingsnis – ne papildų pirkimas vaistinėje, o tikslūs tyrimai, pirmiausia kreipiantis į įeimos gydytoją. Vien bendrojo kraujo tyrimo dažnai nepakanka.
- Feritino kiekis. Tai tikrosios jūsų organizmo geležies atsargos („sandėlis“).
- Vitaminų balansas. Būtina patikrinti vitamino B12 ir folio rūgšties lygį.
- Priežasties paieška. Kartais reikia ištirti skrandį ar pasitikrinti dėl minėtosios bakterijos.
Anemija nėra nuosprendis, tai ženklas, kad jūsų kūnui reikia pagalbos. Laiku atlikti tyrimai leidžia ne tik pasijusti geriau, bet ir išvengti rimtų komplikacijų. Nelaukite, kol baterijos visiškai išsikraus – pasirūpinkite savimi jau šiandien.
