Pilkoji skydabudė (Pluteus salicinus) – smulkus, žalsvai pilkas grybas, augantis ant supuvusių lapuočių medžių – ypač drebulių ir blindės. Lietuvoje dažna. Valgoma, bet menkavertė – retai renkama kaip savarankiškas grybas.
Kaip atrodo pilkoji skydabudė?
Kepurėlė
Kepurėlė 3–5 cm skersmens, jauna kūgiška ar iškili, subrendusi – paplokščia. Paviršius matinis, plaušuotas, kartais centre smulkiai žvynuotas. Spalva pilka ar žalsvai pilka – žalsvasis atspalvis išskirtinis šiai rūšiai.
Kotas ir lakšteliai
Kotas 3–5 cm, 0,5–0,6 cm storio, vienodo storumo, lygus ar plaušuotas, baltas. Lakšteliai iš pradžių balti, vėliau rožiniai ar rausvūs, laisvi. Trama pilkšva, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos elipsiškos, 7–9 × 5–5,5 µm.
Kur ir kada ieškoti?
Auga liepos–rugsėjo mėnesiais ant kelmų ir negyvų kamienų lapuočių medžių – daugiausia drebulių ir blindės.
- Drebulės, blindės ir kiti lapuočiai
- Sezonas: liepa–rugsėjis
- Lietuvoje dažna
Pilkoji skydabudė virtuvėje
Valgoma, bet menkavertė. Naudinga tik kaip priedas prie kitų grybų.
- Kartu su kitais grybais sriuboms ar kepiniams
- Savarankiškai – nerekomenduojama rinkti
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip atpažinti pilkąją skydabudę?
Žalsvai pilka nedidelė kepurėlė ant drebulių ar blindės kelmų. Liepa–rugsėjis.
Ar pilkoji skydabudė nuodinga?
Ne – valgoma, tik menkavertė. Nereikia bijoti, bet ir specialiai rinkti neverta.
Taip pat skaitykite:
