Cinoberinė šlakabudė (Cystoderma terrei) – nedidelis, oranžiškai raudonas grybas su grūdėtu paviršiumi, augantis tiek spygliuočių, tiek lapuočių miškuose. Retai renkamas, nes mažai žinomas – bet vertingas rudenio pabaigoje, kai kiti grybai jau nustoja augti. IV kategorija.
Kaip atrodo cinoberinė šlakabudė?
Kepurėlė
Kepurėlė 3–7 cm skersmens, jauna kūgiška, subrendusi – iškili ar paplokščia, kartais su netaisyklingai išlankstytas kraštais. Paviršius grūdėtas (panašiai kaip grūdėtosios šlakabudės), oranžiškai raudona ar rudai raudona. Centrinė dalis kartais susiraukšlėjusi.
Kotas ir rinkis
Kotas 4–8 cm, prie kepurėlės baltas ir taškuotas, žemiau plaušuotas ir žvynuotas. Su žvynuotu, sutrūkinėjusiu rinkiu. Lakšteliai balti, vėliau gelsvi, tankūs, dantytais pakraščiais. Trama gelsva, nelabai malonaus kvapo ir skonio. Sporos apvalios, 3,5–5 × 3–3,5 µm.
Kur ir kada ieškoti?
Auga liepos–spalio mėnesiais spygliuočių ir lapuočių miškuose. Nedažna.
- Spygliuočių ir lapuočių miškai
- Sezonas: liepa–spalis
- Nedažna – renkama retai
Kodėl verta rinkti po šalnų?
Cinoberinė šlakabudė vertinga tuo, kad auga ir po pirmųjų šalnų, kai miškuose jau beveik neliko kitų valgomų grybų. Lapkritį, kai baravykai jau seniai išnykę, ji vis dar galima rasti.
Cinoberinė šlakabudė virtuvėje
IV kategorija. Valgoma, bet menkavertė. Tinka tik kaip priedas prie kitų grybų.
- Naudoti kartu su kitais grybais
- Tinka ankstyvam rugsėjui ir vėlyvam rudeniui
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip atpažinti cinoberinę šlakabudę?
Oranžiškai raudona grūdėta kepurėlė ir žvynuotas rinkis ant koto – išskirtiniai bruožai. Maža, ryški spalva miške.
Ar cinoberinė šlakabudė verta rinkti?
Rudenio pabaigoje – taip, kai kitų grybų nebėra. Vasarą geriau aplenkti.
Taip pat skaitykite:
