Daugeliui pažįstama situacija: internetu užsakyti sodinukai atkeliavo gerokai vėliau, nei planuota. Arba dėl kažkokių kitų priežasčių nepavyko visko padaryti laiku. Kyla klausimas – sodinti ar nesodinti prieš žiemą? Kada sodinti dar galima ir kada jau ne? Kaip nustatyti, kur eina toji riba? Bandykime išsiaiškinti.
Svarbios sodinimo rudenį sąlygos
Tiesą sakant, būtent sąlygos, o ne kalendorius apsprendžia, galima dar sodinti ar jau ne. Tradiciškai visose rekomendacijose pateikiamos tam tikros vidutinės normos. Pageidautina jų laikytis, nes jos „ne iš lubų“ paimtos – tai sukauptos patirties ir ilgų stebėjimų rezultatas.
Labai tikėtina, kad optimaliu laiku pasodinti augalai sėkmingai prigis ir puikiai jausis atėjus kitam sezonui.
Kita vertus, reikia atsižvelgti į klimatą ir oro sąlygas. Ne vienam pasitaikė situacija, kai „laiku“ (pagal rekomendacijas) pasodinus svogūninius augalus (ruduo buvo ilgas ir šiltas), po neilgo spalio atšalimo lapkritį vėl sušilo, ir gerai įsišakniję svogūnėliai džiaugsmingai pradeda leisti ūglius.
Tokioje situacijoje nieko neįmanoma padaryti, belieka stebėti ir tikėtis, kad šiluma neužsitęs ir pasnigs dar prieš šalčius, o žiema nebus pernelyg atšiauri.
Taigi, prieš sodinant, vertėtų pasidomėti artimiausio mėnesio orų prognozėmis ir tik tada nuspręsti, sodinti ar dar palaukti.
Be oro ir klimato sąlygų labai svarbi ir dirvožemio būklė. Patirtis rodo, kad net jeigu visi terminai praėjo, net jeigu jau pasnigo, tačiau žemė po sniegu puri ir minkšta, verčiau sodinti „pavėlavusius“ augalus, nei kankinti juos saugant per visą žiemą.
O jeigu žemė jau pašalo, tačiau dar galima ją pakelti kastuvu, galima sodinukus sodinti naudojant pirktas žemes ar tą patį sodo dirvožemį, prieš tai atšildžius jį šiltoje patalpoje.
Tokiu atveju, sušalusioje žemėje reikia padaryti duobę ar griovelį sodinimui, paberti purios žemės, išdėlioti sodinukus ir ta pačia žeme juos užpilti. Būtina užtikrinti, kad šaknys būtų visiškai padengtos žemėmis!
Jeigu kalba eina apie įsišaknijusius daugiamečius augalus, pirmenybė teikiama sodinukams su uždara šaknų sistema – juos galima sodinti iki vėlyvo rudens, kol leidžia dirvožemis (pasirūpinus priedanga nuo šalčio).
Augalams su atvira šaknų sistema vertėtų palikti laiko rezervą, kad jie spėtų apsiprasti naujoje vietoje, kitaip sėkmingo peržiemojimo tikimybė sumažėja.
Jeigu nespėjot laiku, geriau sodinukus apkaupti, gerai apsaugoti nuo šalčių, ir į nuolatinę vietą persodinti jau ankstyvą pavasarį.
Rudenį neverta naudoti stimuliatorių: augalai yra ramybės būsenos, todėl geriausiu atveju preparatai neduos jokios naudos. Blogiausiu galima ir pakenkti.
Laistyti ar nelaistyti – tai priklauso nuo pasodinimo laiko. Jeigu viską darote laiku, žinoma, laistyti būtina. Beje, nepriklausomai nuo to, dirvožemis sausas ar drėgnas, lyja ar ne.
O štai, jeigu sodinate vėlai, prieš pačius šalčius, patariama neskubėti ir dar kartą pagalvoti. Vienareikšmiško atsakymo tokiu atveju nėra, reikia orientuotis pagal situaciją, vadovautis sveiku protu.
Ką galima ir reikia sodinti rudenį?
Medžiai ir krūmai – atskira tema, todėl šį kartą kalbėsime tik apie daugiamečių gėlių sodinimą rudenį.
Pavasarinės gėlės
Sveikas protas mums sako: rudenį pirmiausia reikia sodinti tai, kas auga, suželia ir žydi pavasarį. Kitaip su šiais augalais tiesiog nesigauna, nes jie nubunda, kai dirvožemis dar sušalęs ir nieko pasodinti neįmanoma, kad ir kaip norėtųsi.
Pavasarį žydintys daugiamečiai augalai yra atsparūs šalčiui, todėl ypatingų problemų su jais dažniausiai nebūna, net jeigu kiek pavėlavome pasodinti.
Smulkiasvogūniai
Šie augalai sužydi vieni pirmųjų. Juos patariama sodinti rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje. Vis dėlto, jeigu pavėlavote, sodinkite kol leidžia dirvožemis. Iki pavasario išsaugoti smulkius svogūnėlius gana sunku, todėl net vėlyvas sodinimas yra geriau už bet kokius kitus variantus.
Tulpės, hiacintai ir narcizai
Šiuo atveju, galioja tos pačios svogūninių gėlių sodinimo taisyklės. Prie to, kas pasakyta, belieka pridurti, kad kaip ir su smulkiasvogūniais, jeigu nespėjote pasodinti laiku, sodinkite tol, kol nesušalo dirvožemis.
Jeigu dėl kažkokių priežasčių nespėjote pasodinti iki šalčių, likusius svogūnėlius galima pabandyti išsaugoti iki pavasario sodinimo. Tai visai realu, jeigu yra galimybė sukurti tinkamas sąlygas.
Bergenijos
Tai nepretenzingas ir šalčiams atsparus augalas. Bergenijos gerai toleruoja persodinimą, tačiau, kadangi jų šaknų sistema paviršinė, vėlai sodinant, dirvožemį derėtų gerai užkloti mulčiu arba eglių šakomis, kad būtų apsaugota nuo šalčių.
Bruneros
Tai nepretenzingas daugiametis šakniastiebis, kuris lengvai dauginamas skirstymo būdu. Taip pat jis lengvai persodinamas. Sodinti šakniastiebius galima iki vėlaus rudens.
Jeigu egzistuoja rizika, kad persodintas augalas iki šalčių nespės įsišaknyti, reiktų papildomai jį apkasti, o pavasarį atsargiai nuimti perteklinį dirvožemį.
Plautės
Tai nuostabiai gražus ir nepretenzingas augalas, turintis kompaktišką, negilią šaknų sistemą. Plaučių krūmelius su uždara šaknų sistema galima sodinti iki to laiko, kol leidžia dirvožemis. Augalas puikiai peržiemoja, tačiau sodinant itin vėlai vertėtų apsidrausti ir užkloti eglių šakomis.
Bijūnai
Optimalus sodinimo (persodinimo) laikas – rugpjūčio pabaiga ar rugsėjo pradžia ir šių terminų pageidautina laikytis.
Jeigu ruduo šiltas, galima juos šiek tiek pratęsti (pavyzdžiui, iki rugsėjo pabaigos), tačiau sodinti bijūnus pernelyg vėlai nederėtų, nes rizikuojate pražudyti augalą. Tokiu atveju verčiau šakniastiebį saugoti iki pavasario žemių substrate. Galima laikyti rūsyje, o jeigu jo neturite, galima pasinaudoti šaldytuvu.
Raktažolės
Mūsų platumose auginamų raktažolių rūšių ir veislių pakankamai daug, todėl jų reikalavimai gali skirtis. Paprastai rekomenduojama dalyti ir persodinti šiuos augalus vasaros pabaigoje, tačiau pačios populiariausios raktažolės gerai toleruoja tokią procedūrą praktiškai bet kokiu vegetacinio laikotarpio metu.
Jeigu persodinsite su visu žemės grumstu, šios gėlės puikiai prigis, sėkmingai peržiemos ir pavasarį pradžiugins jus žiedais. Žiemą namuose jas išsaugoti galima šaltai po palange, saikingai ir retai laistant.
Vasarinės gėlės
Vasarą žydinčias gėles galima sodinti ir rudenį, ir pavasarį. Tokiu atveju reiktų orientuotis į augalo atsparumą šalčiui. Jeigu jis mėgsta šilumą, verčiau nerizikuoti ir atidėti sodinimą (ar persodinimą) pavasariui, o šalčius gerai toleruojančias gėles galima sodinti ir rudenį. Tokių augalų labai daug, visų jų išvardinti neįmanoma, todėl apžvelgsime tik pačius populiariausius.
Sinavadai
Persodinimą toleruoja sunkiai, todėl sodinti vėliau nei rekomenduojama (paprastai – rugsėjį) nereikėtų. Verčiau jau palaukite pavasario. O štai sėti sinavadus kaip tik geriau prieš žiemą.
Astilbės
Tai stebėtinai nepretenzingas augalas, todėl jį galima sodinti tol, kol neįšalo žemė. Pasodinus augalą pageidautina apkaupti (pavyzdžiui, puriomis durpėmis) ir uždengti.
Suaugę augalai gali apsieiti ir be uždengimo, tačiau jeigu sodinate vėlai, rizikuoti nereikėtų.
Pentiniai
Gana nepretenzingas ir šalčiui atsparus augalas, tačiau po dalijimo ar persodinimo kartais „rodo kaprizus“, todėl jo perkėlimo į kitą vietą atidėlioti nevertėtų.
Sodinukus su uždara šaknų sistema galima persodinti iki šalčių, atsargiai į duobelę perkeliant kartu su žemės grumstu. Jeigu su krūmo dalijimu nusivėlinote, verčiau palaukti pavasario.
Vilkdalgiai
Rugpjūtis yra optimalus laikas vilkdalgių šakniastiebiams sodinti. Nieko nenutiks, jeigu pasodinsite ir rugsėjį. Tačiau dar vėliau nevertėtų, nes vilkdalgių šakniastiebis sodinamas paviršiuje ir, nepriklausomai nuo šio augalo atsparumo, šalčiai gali sunaikinti naujoje vietoje nespėjusias prigyti gėles. Jeigu vilkdalgio šakniastiebį pasodinsite per giliai, jis ims pūti, apipuls ligos.
Teisinga veiksmų seka: pasodinote – palaukėte, kol įsišaknys – prieš šalčius apkaupėte – pavasarį nuėmėte žemių perteklių.
Jeigu pasodinti nespėjote, geriau pasistengti išsaugoti vilkdalgių šakniastiebius namuose: pasodinkite į vazoną ar dėžę su dirvožemiu ir laikykite vėsioje vietoje (rūsyje ar šaldytuve) iki pavasario. Svarbiausia tokiu atveju neleisti perdžiūti.
Viendienės
Šias gėles rekomenduojama sodinti ar persodinti rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje.
Selekcija padovanojo daugybę nuostabių šio augalo hibridų, kurie gali skirtis ne tik savo išore, bet ir reiklumu tam tikroms sąlygoms, todėl sodinant reiktų orientuotis į pasirinktos rūšies aprašymą.
Jeigu abejojate, geriau nerizikuokite ir nepersodinkite labai vėlai. Tokiu atveju laikykite jas iki pavasario (vėsioje patalpoje, talpoje su tinkamu dirvožemio mišiniu).
Lelijos
Lelijos sodinamos ir rudenį, ir pavasarį. Jos puikiai toleruoja persodinimą net žydėjimo metu, todėl esant reikalui tai galima daryti ir vasarą. Išimtis – šilumą mėgstantys rytietiški hibridai, kurie šaltame klimate sunkiai peržiemoja. Juos geriau sodinti pavasarį.
Toliau galioja tos pačios taisyklės, kaip ir kitoms svogūninėms gėlėms. Jeigu pasodinti lelijų nespėjote, jas galima laikyti šaldytuve pjuvenose ar durpėse. Jeigu svogūnai nubudo ir jau susiformavo daigas, teks persodinti juos į vazoną su dirvožemio mišiniu ir pastatyti ant palangės.
Jeigu gerai prižiūrėsite, lelija gali pražysti ir viduržiemy. Pavasarį tokį augalą galima persodinti į gėlyną.
Monardos
Šios gėlės puikiai prigyja ir gerai toleruoja persodinimą praktiškai bet kuriuo metu, įskaitant ir vėlyvą rudenį. Tiesa, vertėtų prisiminti, kad rūšiniai augalai gali būti kaprizingesni ir reiklesni.
Rožės
Rožių sodinimą rekomenduojama baigti iki spalio vidurio (jeigu tiksliau, tai likus trims-keturioms savaitėms iki nuolatinių šalčių pradžios). Per vėlyvas sodinimas gali pražudyti įsišaknyti nespėjusį augalą.
Jeigu sodinukus įsigijote vėlai (arba gavote netikėtai), vieta sodinimui neparuošta ir laiko ją paruošti nėra, galima juos iki pavasario apkaupti, tačiau būtina pasirūpinti geru uždengimu.
Flioksai
Daugiamečiai flioksai skirstomi ir persodinami rugsėjo ir spalio mėnesiais. Dauguma rūšių ir hibridų puikiai įsišaknija ir be jokių problemų peržiemoja. Tad sodinkite juos tol, kol leidžia oras ir dirvožemio būklė. Jeigu pasodinote vėlai, mulčiuokite dirvožemį arba lengvai pridenkite eglių šakomis.
Rudeninės gėlės
Paprastai rudenį žydinčias gėles reikia sodinti pavasarį. Kita vertus, patogu jas pirkti žinant, kaip atrodys žiedai, todėl tie augalai, kurie gerai toleruoja persodinimą, gali būti sodinami ir rudenį.
Daugiametės astros
Šias gėles galima persodinti net ir žydėjimo metu, todėl ramiai sodinkite jas rudenį. Jeigu kalba eina būtent apie persodinimą (arba augalo sodinimą su uždara šaknų sistema), tai galima daryti iki vėlyvo rudens, kol nesušalo dirvožemis.
Chrizantemos
Didžiagalvės chrizantemos šalto klimato regionuose grunte nežiemoja, todėl jas bet kokiu atveju teks laikyti namų sąlygomis (pavyzdžiui, rūsyje ar kitoje vėsioje vietoje).
Smulkiažiedės chrizantemos gali atlaikyti šalčius be papildomo uždengimo ir gerai toleruoja persodinimą net žydėjimo laikotarpiu, todėl jas galima sodinti rudenį (rugsėjį ir spalį).
Ką daryti, jeigu vis dėlto pavėlavote?
Taip irgi nutinka: tai žiema ateina anksčiau, tačiau sodinukai atkeliauja vėliau. Ką gi, viskas perniek? Ne, žinoma, reikia stengtis augalus išsaugoti. Jeigu yra galimybė apkaupti augalus sode, būtinai tai padarykite.
Svarbiausia, gerai juos uždengti prieš žiemą, o pavasarį kaip įmanoma anksčiau pasodinti į nuolatinę jų vietą.
Jeigu žemė jau sušalo ir augalų apkaupti sode neįmanoma, vertėtų pabandyti išsaugoti šakniastiebius (svogūnėlius, gumbus) namų sąlygomis.
Čia įmanomi tokie variantai:
– polietileno pakeliuose su skylutėmis orui cirkuliuoti, apibėrus durpėmis ar pjuvenomis – šaldytuve;
– dėžėse ar vazonuose su dirvožemiu – rūsyje ar kitoje vėsioje patalpoje, kurioje nebūna minusinės temperatūros;
– dėžėse ar vazonuose su dirvožemiu – ant šaltos palangės.
Svarbu, jeigu aplinkybės verčia, nebijoti elgtis „ne pagal taisykles“. Žinoma, neverta atkasinėti sniego pusnių ir daužyti peršalusią žemę, kad pasodintumėte augalus. Sveiko proto viršenybės dar niekas neatšaukė. Tačiau jeigu matote, kad sąlygos leidžia, daugeliu atvejų nėra prasmės sielotis, kad rekomenduojami sodinimo terminai jau praėjo – reikia tiesiog sodinti.
