Mūsų svetainės skaitytojas atsiuntė vieno augalo nuotrauką ir domėjosi, koks jo pavadinimas ir kaip jį auginti. Tad kviečiame susipažinti su cimbžieda, dar kartais vadinama plektrantu.
Cimbžiedų giminė didelė, nes joje yra daugiau nei 350 rūšių, o tos rūšys dar turi porūšius, varietetus ir veisles, tai susidaro keli tūkstančiai. Cimbžieda priklauso notrelinių šeimai (Lamiaceae), tad čiobrelis, bazilikas, mėta, šalavijas ir daugelis kitų mums gerai žinomų augalų yra jai giminingi.
Kvapnioji cimbžieda
Skaitytojo atsiųstoje nuotraukoje yra KVAPNIOJI CIMBŽIEDA (Plectranthus amboinicus, sinonimas Coleus amboinicus), tad pirmiausiai pristatome ją.
Natūraliai gamtoje auga tik Afrikoje, bet kaip kvapnus ir vaistinis augalas auginama daugelyje šalių, tame tarpe ir Lietuvoje, tik skirtumas tas, kad šiltuose kraštuose auga lauke, o tokiuose kaip Lietuva – tai jau kambarinis augalas.
Užauga apie 0,8–1 m aukščio, jos žali lapai būna apvalūs, stori ir minkšti, ištisai padengti švelniais plaukeliais.
Žydi mėlynai violetiniais žiedeliais, kurių forma panaši į daugelio notrelinių šeimos augalų žiedus, tad primena papūstas lūpeles.
Augalas kvapnus, tad net ir šiek tiek jį pajudinus, pasklinda stiprus kvapas, kuris vieniems žmonėms malonus ir panašus į čiobrelių ar mėtų, o kitiems ne itin patinka, nes primena specifinį terpentino kvapą.
Lapų skonis taip pat intensyvus, tad jeigu pirmą kartą jų ragausite, tai atsargiai ir po truputį, kad įsitikintumėte, kad nesate alergiški.
Cimbžiedos nauda
Iš kvapniosios cimbžiedos išgaunami eteriniai aliejai, kurie yra ne tik kvapnūs, bet ir turi gydomųjų savybių, tad naudojami vaistinių preparatų gamyboje.
Aromatingi lapai mėgstami ir gaminant įvairius mėsos bei žuvies patiekalus, taip pat ruošiant kvapnias arbatas ar kitus gėrimus.
Stiprus cimbžiedos kvapas atbaido uodus, tad augindami namuose cimbžiedą, turėsite ne tik dekoratyvinį augalą, bet ir atbaidysite geliančius kenkėjus.
Vietinės Afrikos tautos kvapniosios cimbžiedos lapus naudoja skalbiniams ar plaukams skalauti, kad suteiktų jiems malonų kvapą.
Krūminė cimbžieda
Iš cimbžiedų giminės galima paminėti ir KRŪMINĘ CIMBŽIEDĄ (P. fruticosus), kurios lapai taip pat pasižymi stipriu kvapu, primenančiu kamparo spiritą. Tą savybę šeimininkės dažnai naudoja kaip apsaugą nuo kandžių, įdėdamos kelis šviežius ar džiovintus augalo lapelius tarp drabužių.
Ši cimbžieda taip pat žydi melsvai violetiniais žiedeliais, nors selekcininkai yra sukūrę ir veisles su rožiniais ar baltais žiedais.
Lietuvoje ši cimžiedos rūšis retoka, nors kitose Europos šalyse ji auginama nuo XIX a. pradžios. Galbūt, ji rečiau pas mus auginama todėl, kad kitos rūšys yra dekoratyvesnės.
Brazilinė cimbžieda
BRAZILINĖ CIMBŽIEDA (P. oertendahlii) jau kiek kitokios išvaizdos nei anksčiau minėtosios. Jos lapeliai yra nedideli, sidabriškai žali ir apvalūs, su rausvomis lapų gyslelėmis, o pats augalas auga neaukštas, svyrantis.
Tai miela ir puošni kambarinė gėlytė, galinti dailiai papuošti namų palangę ar kitą vietą, kur tinka svyrančios kaskados. Dažniausiai žydi melsvais ar violetiniais žiedeliais, bet būna ir rausvos bei baltos spalvos.
Gydomoji barzdotoji cimbžieda
BARZDOTOJI CIMBŽIEDA (P. barbatus, sinonimas Coleus forskohlii) dažniau nei kitos rūšys yra naudojama gydymo tikslais.
Iš jos ekstraktų pagamintais preparatais gydomas širdies nepakankamumas, akių liga glaukoma, bronchinė astma, padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) bei kitos ligos. Augalas tikrai unikalus, nes gydo gan skirtingas ligas.
Ajurvedinė medicina šios cimbžiedos arbatas naudoja spazminiams skausmams, šlapimo sutrikimams bei traukuliams gydyti.
Kaip ir daugelis kitų cimbžiedų rūšių, šios arbatos taip pat pasižymi aromatingumu. Net jei esate sveiki, galite auginti barzdotąją cimbžiedą kaip kvapnų ir puošnų namų augalą, kuris džiugins melsvai violetiniais ir kvapniais žiedais.
Kitos rūšys
Dar kartais namuose auginamos ir kitos cimbžiedos rūšys. Tai gumbinė (P. esculentus), auginama dėl valgomų gumbų, panašių į bulves.
Smulkiažiedė (P. parviflorus), žavinti smulkiais ir minkštais lapeliais ir neturinti kvapo, bet primenanti pas mus natūraliai augančią tramažolę.
Bei keletas dar be lietuviškų vardų cimbžiedų: P. socotranus, pasižyminti mažiukais, storais ir pūkuotais lapukais, kurie maloniai kvepia.
Bei cimbžieda forsteri, kurios dažniausiai auginamas ne rūšinis augalas, o veislė ‘Marginata‘, turinti puošnius, baltai margus lapelius.
Cimbžiedos auginimas
Dauguma cimbžiedų auginti nėra sudėtinga. Jos ganėtinai nereiklios, mėgsta šviesias, saulėtas ar su daliniu pavėsiu vietas.
Jeigu yra galimybė, žiemą laikykite kiek vėsesnėje temperatūroje, bet ne žemesnėje nei 15–17 laipsnių šilumos.
Mėgsta vidutinio derlingumo ar nelabai derlingas dirvas. Kaip ir daugelį kambarinių augalų vasarą galima išnešti į lauką, tik pirmomis dienomis saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių.
Dauguma cimbžiedų nemėgsta, kai lyja ant jų lapų, tad geriausia laikyti jas ten, kur saulėta, bet neužlyja. Tręšti reikia taip pat kaip ir kaktusus ar sukulentus, t.y. saikingai.
Dauginti nėra sudėtinga, ypač šliaužiančias rūšis, kurios lengvai įsišaknija pamerktos vandenyje.
