Jeigu paklaustumėte mokslininkų, kokie dalykai mums suteikia žinių apie žmonijos praeitį, ko gero, jie neužsikirsdami pradėtų vardinti rašytinių šaltinių ir archeologinių radinių svarbą. Žmonija, per visą savo egzistavimo laikotarpį, smarkiai evoliucionavo. Nuo žiebiančių ugnį su titnagu tapome kuriančiais dirbtinį intelektą ir tyrinėjančiais kosmosą. Tačiau kai kurie dalykai per tūkstančius metų išlaikė stabilumą, ir vienas iš tokių – sūris bei jo vartojimas. Tiesa, senovės civilizacijų žmonėms itin nustebtų sužinoję, kiek skirtingų rūšių sūrių, jo patiekimo ar vartojimo būdų yra šiais laikais.
Manoma, jog, prisijaukinę gyvulius, jų pieną žmonės pradėjo vartoti prieš maždaug 9 tūkstančius metų. Vėliau senovėse civilizacijų maisto racioną papildė ir kiti pieno produktai.
Pavyzdžiui, prieš tūkstančius metų sūris buvo atrastas atsitiktinai. Remiantis viena iš versijų, kaip tai įvyko, teigiama, kad pienas buvo laikomas džiovintuose ėriukų skrandžiuose, o ten esantys fermentai jį tiesiog suraugino, sustandino ir taip atsirado sūris.
Pasak istorikų, Lietuvos teritorijoje pieną duodančius gyvulius pradėta auginti prieš 4-5 tūkstančius metų, vėliau iš jo pradėti gaminti sūriai, sviestas, varškė ar grietinė. O XIX a. pienininkystė pradėta plėtoti daugelyje dvarų.
Dabar sūris yra neatsiejama žmonių maisto raciono dalis. Įvairūs istoriniai šaltiniai rodo, kad tai nepasikeitė per tūkstantmečius. Šio produkto vartojimo tradicijas ypač puoselėjo senovės romėnai ir graikai.
Apie jo svarbą kasdieninėje mityboje byloja ir tai, kad, pavyzdžiui, apie fetos sūrį savo epe „Odisėja“ rašė pats Homeras.
Kad sūris buvo gaminamas prieš kelis tūkstančius metų, leidžia teigti ir pieno riebalų pėdsakai senoviniuose keramikos fragmentuose.
O prieš porą dešimtmečių archeologai Kinijoje padarė stulbinantį atradimą – atkasę 3600 metų senumo kapą, rado mumiją ant kurios kaklo buvo paslaptinga medžiaga, išdėliota tarsi papuošalas.
Tik šiemet, užbaigus tyrimą, paskelbtas verdiktas – ant mumijos kaklo rastas seniausias pasaulyje iki šiol žinomas sūris. Senovės civilizacijose mirusieji dažnai būdavo laidojami su maistu, tikint, kad jie galės maitintis ir pomirtiniame gyvenime.
Sūrio ir mėsos lentos – estetikai ir bendravimui
Keičiantis epochoms, atsirado ir skirtingi įvairių produktų pateikimo būdai. Pastarąjį dešimtmetį sparčiai ėmė populiarėti vadinamosios maisto lentos – išskirtinis ir gurmaniškai atrodantis maisto patiekimo būdas, kai ant vienos lentos derinami įvairūs produktai, tokie kaip sūriai, mėsos gaminiai, vaisiai, daržovės ar kiti užkandžiai.
Tiesa, tokią idėją irgi pasiskolinome iš praeities žmonių, nes maisto lentų ištakos siekia dar XV a. Prancūziją. Tačiau pastarąjį dešimtmetį maisto lentų mada vėl įgavo pagreitį jau vien dėl socialinių tinklų įtakos mūsų gyvenimams. Juk svarbu, kad maistas būtų ne tik skanus, bet ir gražiai atrodytų, o sūrio ar mėsos lentos šią funkciją puikiai atlieka.
Ant lentų sūriai, mėsos gaminiai ar kiti produktai, dabar patiekiami tiek restoranuose, tiek ir įvairiuose renginiuose, tikintis, kad kartu tai paskatins ir dalijimosi maistu kultūrą bei bendravimą tarp svečių.
Tačiau, kad pasimėgautume gurmaniškais užkandžiais, nebūtina keliauti į prabangius restoranus. Visa tai galima pasidaryti patiems namuose.
Bendrovės „Pieno žvaigždės“ filialo „Kauno pienas“ vyriausioji technologė Edita Stasytienė dalijasi lengvai įgyvendinamu vadinamosios „sūrio lentos“ variantu.
Vietoj saldaus deserto – „sūrio lenta“
Ingredientai:
· Riekelėmis ar gabaliukais supjaustyti įvairūs ,,Dvaro“ sūriai – varškės sūris, rūkytas varškės sūris, džiovintas varškės sūris, fermentinis varškės sūris;
· Riekelėmis pjaustytos kriaušės;
· Raudonosios ir žaliosios besėklės vynuogės;
· Datulės ir žaliosios per pusę perpjautos figos;
· Slyviniai pomidorai;
· Mėgstama uogienė. Puikiai tiks apelsinų, figų ar aviečių;
· Gabaliukais pjaustytas sviestas;
· Krekeriai ir duonos riekelės.
Ingredientus supjaustykite ir, pasitelkę fantaziją, išdėliokite. Nepraėjus ir 5 minutėms vaišinkite artimuosius, svečius ar patį save.
Skanaus!
