Česnakai – viena iš vertingiausių daržovių. Juose susikaupę palyginti daug eterinių aliejų (0,2-0,4 proc.), kurie suteikia būdingą skonį, kvapą. Dėl to jie dažniausiai vartojami kaip prieskoniai kulinarijoje ir maisto pramonėje. O ką daryti, jog sulauktumėte didelio derliaus ir kaip juos laikyti, sužinosite šiame straipsnyje.
Česnakuose fitoncidai pasižymi stipriomis baktericidinėmis savybėmis ir naudojami farmacijoje. Česnakai turi apie 26 proc. angliavandenių, 7 proc. baltymų, šiek tiek ląstelienos, tik 0,06 proc. riebalų, 1,4 proc. (kalio, kalcio, natrio, geležies, fosforo, vario, sieros, cinko, jodo, seleno ir kt.), vertingų amino rūgščių – lizino, tiamino. Gausu, apie 7-25 mg % vitamino C ir nedideliais kiekiais B1, B2, B6 ir PP. Vertingiausi – eteriniai aliejai. Būtent dėl jų česnakai tokie aitrūs. Eteriniai aliejai suteikia ne tik stiprų kvapą, bet veikia ir kaip antiseptikai.
Valgomasis česnakas (Allium sativum L.) česnakinių (Alliaceae) šeimos, česnakų (Allium) genties daugiametis žolinis augalas. Stiebas tiesus, 1-1,5 m aukščio. Lapai plokšti, linijiški. Žiedynai sudaryti iš 4 200 orinių svogūnėlių, kurių skersmuo – 3-10 mm. Orinius svogūnėlius dengia apvalkalas, 2-3 kartus ilgesnis už žiedyną. Žiedyne žiedai neišsivystę, išsidėstę šalia orinių svogūnėlių.
Skirtintingai nei kiti svogūniniai augalai, česnakai suformuoja sudėtingą svogūną, susidedantį iš atskirų dalelių – skiltelių, kurios prisegtos prie dugnelio. Vienoje ropelėje skiltelių gali būti labai įvairiai – 4-30. Kiekviena skiltelė padengta lukšteliu, o visa ropelė bendru 2-6 sluoksnių sausu žalsvu ar baltu arba šviesiai violetiniu lukštu.
Česnakai auginami dviejų formų: žiedstiebiniai, kurie išaugina žiedstiebį ir bestiebiai – žiedstiebio nesuformuoja. Pirmųjų ropelės susideda iš iš nedaugelio stambokų skiltelių, o antrųjų – iš daugelio smulkių. Žiedstiebius dažniausiai išaugina žieminių veislių česnakai. Vertingesni – bestiebiai, nes geriau išsilaiko per žiemą. Žieminių česnakų skiltelės išsidėsto viena eile apie žiedstiebį, o vasarinių – spirale arba koncentriškais ratais.
Vegetacijos trukmė. Česnakų vegetacijos periodo trukmė gali būti įvairi, tai priklauso nuo veislės ankstyvumo ir auginimo sąlygų. Ankstyvieji išauga per 70-80 dienų nuo masinio sudygimo, vidutinio ankstyvumo per 85-100 dienų, vėlyvieji auga daugiau kaip 100 dienų. Priklausomai nuo augimo sąlygų atskirais metais česnakų vegetacijos periodo trukmė gali svyruoti apie 20 dienų.
Auginimas
Česnakai atsparūs šalčiui, pradeda dygti, kai dirvos temperatūra 4-6 laipsniai. Optimali temperatūra česnakams šaknytis 5-10 laipsniai, lapams ir ropelei augti 15-20 laipsniai. Geriausiai auga saulėtoje vietoje. Kai trūksta šviesos, pagelsta lapai, sumažėja lapalakščių plotas. Jei česnakai auga pavėsingoje vietoje, derlius sumažėja 15-20 proc. Tai vieni reikliausių drėgmei augalų, jos labiausiai reikia augalams šaknijantis ir augant ropelėms.
Dirva. Tinkamiausi vidutinio sunkumo priemoliai ir priesmėliai, dirvos rūgštumas pH 6,5-7,5. Netinka sunkios, supuolusios, užmirkusios dirvos. Gerai auga ir dera organinėmis trąšomis tręštose dirvose. Česnakai nemėgsta šviežio mėšlo, todėl auginami po gausiai tręštų priešsėlių: kopūstų, šakniavaisių, ankštinių augalų, žieminių javų.
Tręšimas. Tręšiama organinėmis trąšomis – gerai perpuvusiu mėšlu, kompostu, norma 40-60 t/ha (jeigu priešsėlis nebuvo tręštas mėšlu). Organinės trąšos įterpiamos rudenį (vasariniams česnakams) arba nuėmus priešsėlį (žieminiams česnakams). Fosforo ir kalio trąšomis tręšiama prieš pagrindinį dirvos dirbimą. Fermentuotomis srutomis arba „Biokal 01“ laistoma prieš sodinant (vasarinius česnakus) arba žieminiams česnakams dygstant.
Skiltelių paruošimas ir sodinimas. Česnakai sėjai ruošiami likus 1-2 dienoms iki sodinimo. Tam reikia galvutes išskirstyti skiltelėmis. Skirstant labai svarbu nepažeisti dengiamojo skiltelės lukšto, nepalikti daug senos ropelės dugnelio, kuris trukdo įsišaknyti. Vasarinių česnakų sodinamos tik sveikos išorinės stambiosios skiltelės. Nuo nematodų ir ligų sklitelės profilaktiškai parą mirkomos 0,05 proc. kalio permanganato tirpale.
Žieminiai česnakai gali būti dauginami skiltelėmis, oriniais svogūnėliais ir sėjinukais. Sodinamos skiltelės rankiniu būdu lysvėse 5-10 cm atstumu tarp augalų ir 20-30 cm tarp eilių,o mechanizuotai auginant – 45 cm tarpueiliais.
Vasariniai česnakai turi būti pasodinti kuo anksčiau, balandžio mėn., kai tik įmanoma įdirbti dirvą. Skiltelės sodinamos 4-5 cm gyliu (nuo skiltelės dugnelio). Dauginamosios medžiagos norma, sodinant mechanizuotai – 400-700 kg/ha.
Žieminiai česnakai sodinami rudenį tokiu laiku, kai iki užšąlant spėtų gerai įsišaknyti. Tam reikia 40-50 dienų, taigi tai būtų rugsėjo paskutinė dekada – spalio vidurys. Žieminių česnakų skiltelės sodinamos 6-8 cm gyliu. Dauginamosios medžiagos norma, sodinant mechanizuotai – 700-1200 kg/ha.
Žieminių česnakų žiedynai su oriniais svogūnėliais nuimami pradėjus trūkinėti žiedynų apvalkalams. Žiedynai nupjaunami kartu su žiedstiebiais, surišami ir pakabinami džiūti gerai vėdinamoje patalpoje. Prieš sėją jie iškuliami, išsijojami, stambieji – sėjami. Dauginamos veislės su neaukštu (60-80 cm) žiedstiebiu, nedideliu kiekiu (iki 100-120 orinių svogūnėlių). Patartina sėti ne smulkesnius kaip 4,0 mm skermsmens orinius svogūnėlius. Galima sėti rudenį arba pavasarį. Sėklų norma – 60-80 g/kv. m, sėklų įterpimo gylis – 3-5 cm. Sėjant pavasarį, per žiemą laikomi neiškulti vėsiai (2-5 laipsnių temperatūroje) arba šiltai (16-20 laipsnių temperatūroje). Laikytus šiltai reikia labai anksti pasėti, nes iki rudens gali nesubręsti. Tokiu atveju nesubrandintus sėjinukus galima palikti per žiemą ir kitais metais užaugs normalus derlius. Sėjinukai sodinami rudenį taip pat kaip ir skiltelės.
Priežiūra
Papildomai tręšiama praėjus 3-4 savaitėms po pirmojo tręšimo. Azotas šioms daržovėms reikalingiausias vegetacijos pradžioje. Jeigu azoto trūksta, gelsta lapai, augalai skursta. Šaknų formavimąsi ir augimą bei ropelių formavimąsi vegetacijos pradžioje spartina fosforas. Formuojantis ropelėms, labiausiai reikia kalio, kuris dalyvauja organinės medžiagos kūrimo procese, gerina ropelių kokybę. Be pagrindinių maisto medžiagų reikalingi ir mikroelementai: magnis, boras, varis.
Česnakų auginimo agrotechnika labai panaši į svogūnų. Vegetacijos metu naikinamos piktžolės, sekliai purenami tarpueiliai. Rudenį pasodinus žieminius česnakus, patartina mulčiuoti. Mulčiuojama pradėjus šalti žemei 2-3 cm storio durpių sluoksniu (apie 50 kub. m/ha), pjuvenomis, kapotais šiaudais. Mulčas gerina česnakų žiemojimą, pavasarį stabdo piktžolių dygimą, vasarą sulaiko dirvos drėgmę.
Derliaus nuėmimas
Česnakų derlius nuimamas, kai dauguma laiškų pagelsta ir sugula. Negalima laukti, kol visi laiškai pagels ir sudžius. Geriausia žieminius česnakus nuimti tuomet, kai pradeda tūkinėti žiedynų apvalkalai (jeigu žiedynai nepašalinti) arba nugelsta 75 proc. lapijos, t. y. liepos antrojoje pusėje arba rugpjūčio pradžioje (priklausomai nuo metereologinių sąlygų). Išrovus augalą matosi išryškėjusios skiltelės, tačiau išorinis lukštas sveikas.
Vasariniai česnakai nuimami, kai pradeda džiūti apatiniai lapai ir išgula 75 proc. lapijos. Kada česnakai augdami perbęsta, tuomet ropelės bendras lukštas sutrūkinėja ir skiltelės atsidalija. Atsidalinusias skilteles daugiau pažeidžia ligos ir jos blogiau išsilaiko, todėl tokie česnakai laikomi nestandartiniais. Drėgną vasarą daugelis česnakų išauga storu kaklu ir vešliais laiškais. Laukiant, kol visi česnakai sudžius, ropelės gali perbręsti. Česnakų sėjinukai nukasami pageltus lapams ir pradėjus džiūti kakleliui.
Česnakai nuimami rankiniu būdu arba gali būti nuimami mechanizuotai su šakniavaisių keltuvu, svogūnų kasamąja, bulvių nuėmimo kombainu.
Džiovinimas. Nuėmus derlių, česnakus būtina gerai apdžiovinti. Jeigu orai palankūs, gerai išdžiūsta lauke, kur česnakai džiovinami sąvalkose 5-10 dienų. Baigiama džiovinti sandėliuose – džiovyklose, naudojant aktyvią ventiliaciją ir oro šildytuvus.
Esant drėgniems orams, tenka džiovinti pašiūrėje ar gerai vėdinamoje patalpoje paskleidus plonu sluoksniu arba patalpoje su aktyvia ventiliacija.
Valymas. Kai česnakai gerai išdžiūsta (kaklelis suplonėja ir užsidaro, o lukštai, paimti į ranką, čeža), tuomet nupjaunami laiškai, paliekant virš ropelės žiestiebiniams 1-2 cm ilgio stiebą, o bestiebiams (vasariniams) – 2-5 cm. Paskui česnakai rūšiuojami pagal kokybę. Ropelės turi būti gerai apdžiovintos, švarios, sveikos (nepažeistos mechaniškai, ligų ar kenkėjų), su trumpomis sausomis šaknelėmis. Svarbu valant nepažeisti lukštų. Česnakai jautrūs daužymui, nuo sutrenkimų greitai pūva. Negalima jų mechaniškai sužaloti nuėmimo ar valymo metu, per trumpai nupjauti laiškus, nupjauti dugnelį su šaknimis ir nepakankamai išdžiovinti kaklelį.
Laikymas. Priklausomai nuo naudojimo paskirties, česnakai gali būti laikomi šaltai ir šiltai. Sėklai skirtos ropelės per žiemą laikomos sandėlyje dėžėse po 15-20 kg arba stelažuose 20-30 cm sluoksniu, popieriniuose arba medžiaginiuose maišuose. Laikant žemoje temperatūroje, 0-5 laipsnių šilumos, sulėtėja daržovių kvėpavimas ir gaunami minimalūs masės nuostoliai. Kitais metais česnakai vystosi ir subręsta greičiau už laikytus šiltai, bet būna smulkesni ir gaunamas mažesnis derlius.
Šiltai (16-20 laipsnių temperatūroje) laikytos ropelės lėčiau auga, būna didesnės, tačiau ne visada gerai subręsta. Laikymo metu būtina nuolat tikrinti, atrinkti ir pašalinti ligotas ir sudygusias česnakų ropeles.
Česnakai laikomi sausoje patalpoje, atvirame inde, o štai drėgnose patalpose – uždarame inde, į kurį reikia įberti druskos.
Panaudojimas. Česnakai naudojami maistui. Maistinės savybės plačiai žinomos. Aštrus česnako skonis ir kvapas, kurį sukelia eterinis aliejus, lemia česnako vartojimą kulinarijoje. Jis suteikia maistui aštrų, pikantišką ir savitą kvapą. Kad šios savybės išliktų, smulkintas česnakas į patiekalus dedamas baigiant virti. Svogūnėliai vartojami kaip prieskoniai, rauginamiems produktams bei marinatams, konservams ir dešroms. Kulinarijoje smulkintas česnakas dedamas į daugelį mėsos bei daržovių patiekalų, į šaltieną, žuvį ir kai kuriuos padažus.
Tinka augalų apsaugai. Džiovintų laiškų ir svogūnėlių lukštų antpilu (100 g/ 10 l vandens) purškiamos obelys, slyvos, rožės ir kitos įvairios gėlės nuo amarų ir voratinklinių erkučių. Taip pat česnakai naudojami veterinarijoje.
Gydomosios savybės
Vaistinė žaliava – svogūnai ir lapai. Eteriniai aliejai turi baktericidinių savybių ir suteikia česnakui aitrų kvapą. Fitoncidai pasižymi priešmikrobinėmis, priešgrybelinėmis, priešparazitinėmis savybėmis, turi antitoksinių ir regeneracinių savybių. Iš česnako išskirtas antibiotikas alicinas naikina bakterijas. Alicinas česnake susidaro iš alijino, blogai vandenyje tirpstančio aliejinio skysčio, turinčio specifinį kvapą. Fitoncidai užmuša streptokokus, stafilokokus, šiltinės bakterijas, choleros vibrioną, tuberkuliozės mikrobus.
Vartojamos česnakų kapsulės, tabletės, tinktūros, košelės, sultys, ištraukos, inhaliacijos, klizmos.
Daugelio tautų liaudies medicinos žinovai česnaką laiko universalia ir labai veiksminga priemone nuo įvairių apsinuodijimų, bičių, nuodingų vabzdžių ir gyvačių įkandimų. Naudingas helmintų gydyme.
Receptas
Marinuotos česnakų skiltelės. Marinatui reikės litro vandens, 6 šaukštų 9 proc. acto, po 2 šaukštus cukraus ir druskos, 10 juodųjų pipirų, 6 – kvepiančiųjų, 3 lauro lapų, 3 gvazdikėlių, 3 cinamono lazdelių. Iš pradžių į puslitrinius stiklainius sudedamos nuvalytos (nulupkite tik viršutinį lukštą, nupjaukite stiebą ir šakneles) ir nuplautos česnakų skiltelės, užpilamos verdančiu marinatu ir uždengiamos (ne užsukamos) dangteliais. Tuomet reikia kaitinti 7 min. (litrinį stiklainį – 12 min.), užsukti dangteliais.
