Rodos, padarėme viską, ką galėjome, tačiau nesulaukėme tokio pomidorų derliaus, kaip tikėjomės. Arba, dar vasarai neprasidėjus, jau matome, kad pomidorai apnikti kenkėjų, lapai ruduoja, sukasi ir atrodo visai nekaip. Šiame straipsnyje, sužinosite visus galimus variantus, kodėl taip nutinka, ir kaip savo pomidorus išsaugoti.
Norint, kad pomidorai augtų sveiki, reikia užtikrinti jiems tinkamas sąlygas:
-Rinkdamiesi sodinukus atkreipkite dėmesį ar jie nėra pažeisti;
-Jei įmanoma, kuo dažniau keiskite pomidorų sodinimo vietą.
-Sodinkite pomidorus saulėtoje vietoje, dauguma grybinių ligų jos nemėgsta;
-Rinkitės atsparias veisles;
-Naudokite lašines ar lėto laistymo sistemas, kad kuo mažiau vandens patektų ant lapų ir stiebų. Jei naudojate kitus laistymo būdus, darykite tai anksti ryte, kad augalai spėtų išdžiūti prieš naktį.
-Ravėkite pomidorus ir aplinkines teritorijas. Žolės yra puiki įvairių kenkėjų buveinė;
-Kaip įmanoma greičiau pašalinkite ligos ar kenkėjų pažeistus augalus ar jų dalis;
Tačiau nors ir labai stengiamės, ligos bei auginimo nesklandumai pasitaiko. Šis straipsnis padės juos atpažinti ir pašalinti priežastis ar padarinius.
Vabzdžiai
Tai mažos žalios (kartais rausvos, rudos) muselės, kurios dažniausiai puola būriais. Siurbia lapų arba stiebo syvus, vaisių neliečia. Pomidoras gali lengvai atlaikyti nemažas amarų atakas, tačiau nereikėtų jų užleisti, nes per didelis kiekis vis tik alina augalą. Šios muselės gali būti ir virusinių ligų nešiotojos. Dar viena panaši rūšis tai baltosios muselės, jos veikia panašiai, tik yra perpus mažesnės. Amarus globoja skruzdės, naudoja juos kaip karvutes – maitinasi išskiriamomis sultimis. Priešingai nei daugelis mano, skruzdės amarų nenaikina, o atvirkščiai padeda jiems tarpti.
Kova. Natūralus amarų priešai yra boružės, auksaakės, žiedmusės, blakės. Boružių lervos sunaikina daugiau kenkėjų nei suaugėliai. Jei kenkėjų prisidaugino per daug ir pagalbininkai nespėja tvarkytis teks griebtis preparatų. Verta apipurkšti pakenktus lapus ir stiebus tabako nuoviru, česnakų, aštrių ankštinių pipirų ar bulvienojų antpilu, medienos pelenų tirpalu (purškimui ir laistymui). Ekologiška priemonė yra žaliasis kalio muilas, jo nelieka augaluose, nekenkia žmogaus sveikatai. Padeda nuo čiulpiančiųjų užpuolikų (amarų, skydamarių, erkių, blakučių) ir ligų (dėmėtligės, miltligės, rūdžių). Amarų naikinimai reikia paruošti 2-6% tirpalą (200-600g muilo ištirpinto 10l vandens), purškiama iki žydėjimo ir po jo kas 8-10 dienų. Galima naudoti iki trijų kartų. Kitas cheminis preparatas – Actara, jį galima naudoti tik po žydėjimo. Daugiau informacijos rasite priemonės informaciniame lapelyje. Panašios priemonės taikomos daugumai vabzdžių kenkėjų.
Voratinklinės erkutės
Druskos kristalo gyvis turintis dvi juodas dėmes ant nugaros. Dažniausiai tinklus mezga apatinėje lapo pusėje, daugiausiai problemų kelia karščiausiu ir sausiausiu vasaros metu. Siurbia augalo sultis, pakenkimo vietose vystosi geltonos dėmės, kurios vėliau ruduoja ir miršta.
Kova. Purkšti apatines lapų puses žaliojo muilo tirpalu.
Blakė
Tai plokščias, šarvo formos rudas ar žalias vabzdys, skleidžiantis nemalonų kvapą vos pajudintas. Puola tik vaisius, labiausiai mėgsta žalius. Praduria odelę ir siurbia sultis, palieka įdubusius, bespalvius plotelius.
Kova. Česnakų antpilas.
Kirminai
Lervos
Yra daugybė kirminų (paprastai tai yra vabzdžių lervos), kurie gali arba nestipriai kenkti, arba visiškai sunaikinti pomidorą. Paprastai jų kiaušiniai išsirita po žiemojimo dirvožemyje, lervos šliaužia į paviršių ir įsikuria augalo viduje, ant stiebo ar lapų. Gyventojas žinoma maitinasi augalo sąskaita. Lervai pavirtus į lėliukę, ji gali vėl grįžti į dirvožemį. Išsiritęs vabzdys vėl deda kiaušinius. Taip per vieną sezoną gali išaugti net kelios kartos.
Pasitaiko lervų (kirminų) gyvenančių ir dirvožemyje. Jos dažnos daržuose, kuriuose prieš kurį laiką augo žolė. Šie kirminai minta šaknimis ir taip nustekena augalą, turėdamas menkesnę galimybę siurbti vandenį ir maisto medžiagas jis auga lėtai, skurdus. Galima nesunkiai patikrinti ar kenkėjai veisiasi dirvoje – įkiškite morką netoli pomidoro sodinuko ir kas porą dienų tikrinkite ar joje neatsirado kirminų.
Kova. Išrinkti lervas, naudoti nuovirus/antpilus. Jei kirminai gyvena dirvožemyje, naikinimu reikia pasirūpinti prieš sodinant pomidorus.
Česnakų antpilas – susmulkintus česnakus išmaišyti vandenyje, 40-50g/10l vandens;
Pentinių antpilas – mirkyti džiovintus pentinius 2 paras, 1kg/10l vandens;
Pelynų nuoviras – vytintus pelynus virti apie 10-15 minučių, 1kg/10l vandens. Išvirus iškošti ir atskiesti.
Svogūnų antpilas – lukštus užpilti karštu (neverdančiu) vandeniu, palaikyti parą, 0,5 kibiro/10l vandens.
Jei natūralios priemonės nepadeda teiraukitės atitinkamų cheminių preparatų pardavimo vietose.
Nematodai
Tai mikroskopinės apvaliosios kirmėlės. Jų yra įvairiausių rūšių, naudingų (padedančių formuotis dirvožemiui) ir kenksmingų (parazituojančių). Bijoti reikėtų taip vadinamos šaknų nematodos, jos kenkia šaknims, dėl to augalas nepilnavertiškai maitinasi, lėtai auga, būna silpnas. Augalui nuvytus dėl drėgmės stokos, jis atsigauna daug lėčiau, kadangi negali siurbti pakankamai vandens. Norint patikrinti, ar tai tikrai nematodas, teks išrauti augalą. Šaknų sistema būna nusėta ištinusiais gumbais.
Kova. Šie kenkėjai mėgsta šiltas, smėlingas dirvas, prevencijai galima į dirvožemį pridėti mėšlo ar kitų organinių medžiagų. Saugių cheminių preparatų nėra, tad jei augalai užsikrėtė nematodais, kitais metais reikėtų nebesodinti pomidorų į tą pačią vietą, arba rinktis atsparias veisles.
Bakterinės ligos
Paprastai perduodamos su sėklomis, todėl nevertėtų jų rinkti nuo sergančių augalų. Sėti reikėtų steriliame dirvožemyje. Didžiausi sunkumai kyla diagnozuojant bakterines ligas – jos turi labai daug simptomų, panašių vieni į kitus. Taip pat gydymas veikia tik augalui esant jaunam, kol simptomai dar nepasirodė. Tad jei sodinukas susirgo, jį teks sunaikinti ir „gydyti“ dirvožemį. Po to du metus nepatartina sodinti pomidorų į tą pačią vietą. Pasitaikančios ligos:
Bakterinis vėžys
Gan retas, tačiau kai užpuola, gali sunaikinti visą to sezono derlių. Pagrindiniai simptomai – lapų vytimas, raitymasis ir po to sekantis nurudavimas. Paprastai iš pradžių vysta ne visas lapas, tik dalis jo, kita išlieka stangri . Net jei pomidoras užkrėstas sėklos stadijoje, požymiai gali neišlįsti iki pat žydėjimo. Vėliau simptomai gali pasirodyti ant vaisių – dėmės su dvigubu rėmeliu. Liga gali greitai išplisti ant kitų augalų, tad sergančiuosius reikia kuo skubiau pašalinti.
Bakterinė dėmėtligė
Pasireiškia tamsiomis, su iškilusiu viduriu, dėmėmis ant lapų ir stiebo, vėliau lapai pradeda geltonuoti. Ant vaisių taip pat gali pasirodyti tamsūs maži, vis didėjantys taškeliai. Vėsus drėgnas, oras, besitaškantys vandens lašai leidžia ligai sparčiai plėstis. Galima purkšti 0,3 Į koncentracijos vario oksichloridu; jis neišgydys, tačiau stiprins augalą ir apribos bakterijų aktyvumą.
Grybinės ligos
Dažniausiai pasitaikančios ligos, pagrindiniai simptomai dėmės arba daigo vytimas, nykimas. Pakenktas dalis reikia pašalinti ir sunaikinti. Komposto dėžės karštis yra pakankamas, kad užmuštų sukėlėją. Kai kurie grybai yra labai atsparūs, tad po ligos gali tekti vengti tos pačios sodinimo vietos bent tris metus. Gera prevencijos priemonė yra lašinės laistymo sistemos, kurios netaško ir nešlapina augalų, gera šiltnamio ventiliacija, svarbu ne per didelė drėgme. Taip pat galima rinktis atsparias veisles. Ligai užpuolus, teks naudoti fungicidus.
Lapų sausligė ir juodasis vaisių puvinys
Ligą sukelia Alternaria Solani grybas.
Paprastai pasireiškia pradėjus megztis vaisiams. Pirma paveikia apatinius lapus, vėliau stiebą ir vaisius. Ant jų atsiranda didelės rudos arba juodos dėmės, savyje turinčios ratus. Aplink dėmę lapas pradeda geltonuoti ir miršta. Taip pat puola bulves bei baklažanus. Grybas plinta šiltu, drėgnu oru, atsparus, išlieka kelis metus.
Fitoftorozė
Ligą sukelia Phytophthora Infestans.
Lapų kraštuose pasirodo ir plinta tamsiai žalios arba juodos dėmės. Tokios pat gali atsirasti ir ant vaisių.
Šviesmargė
Ligą sukelia Septoria Lycopersici.
Suformuoja šviesias dėmes tamsiais kraštais, viduje būna juodų taškelių. Vėliau lapas pagelsta ir nukrenta. Neliečia vaisių. Grybas atsparus, atlaiko žiemą.
Šaknų puvinys
Sukėlėjas Fusarium Oxysporum.
Dažnai pasitaikantys pomidorų daržuose. Tarpsta šiltuose, rūgščiuose dirvožemiuose. Užkrečia augalą per šaknis, plečiasi per apytakos sistemą. Pirmasis požymis tai apatinių lapų geltonavimas, perpjovus stiebą randamos tamsiai rudos dėmės. Tai pat gali paveikti bulves, paprikas, baklažanus.
Lėtasis vytulys
Sukėlėjas Verticillium albo-atrum arba VerticilliumDahliae.
Simptomai gali būti labai panašūs į šaknų puvinio, skirtumas tik tas, kad šis grybas labiau mėgsta vėsesnes, neutralaus Ph dirvas. Ant lapų be geltonumo gali atsirasti ir rudų dėmių.
Pilkoji dėmėtligė
Sukėlėjas Stemphylium Solani.
Rudi arba juodi taškai pasirodo ant visų, senų ir jaunų, lapų. Taškams plečiantis, lapas nugeltonuoja ir miršta. Kaip ir dauguma grybinių ligų, mėgsta drėgną aplinką, plinta vandens lašais.
Rudoji dėmėtligė (kladosporiozė)
Sukėlėjas Cladosporium Fulvum.
Ant lapų susidaro neryškios gelsvos dėmės, apatinėje dalyje atsiranda pilkšvos, vėliau rusvos grybo apnašos. Palankiomis sąlygomis (didelė drėgmė) dėmių atsiranda daug, lapai pradeda vysti.
Miltligė
Sukėlėjas Erysiphe.
Ant lapų pasirodo netaisyklingos formos balta danga su apnašomis, kurios vėliau papilkėja. Ligą skatina skersvėjai.
Pelėsis
Simptomai sukeliami įvairų grybų.
Išgyvena tik didelėje drėgmėje. Norint apsisaugoti, pomidorus reikia sodinti ne per tankiai, saulėtoje vietoje, reguliariai skabyti lapus, kad šiltnamyje vyktų oro cirkuliacija.
Juodoji kojelė
Tai labiau simptomas nei liga, sukeliamas įvairių sukėlėjų, pvz Pythium, Rhizoctonia.
Veikia tik jaunus daigus, paruduoja ir susiaurėja stiebas ties šaknimis, daigas nuvirsta. Norint apsisaugoti, sėjai reikia naudoti sterilų substratą, gerai vėdinti daigus, sėklas galima pamirkyti fungiciduose.
Virusinės ligos
Pasitaiko ne taip dažnai kaip grybinės ligos. Paprastai platinamos vabzdžių arba žmogaus (virusą gali pernešti ant drabužių, rankų, įrankių). Susirgusius augalus išgydyti sunku, todėl tenka tiesiog sunaikinti juos. Prevencijai reikia reguliariai dezinfekuoti inventorių, šiltnamius, įrangą.
Tabako mozaika
Tabako mozaika
Sukėlėjas Solanum Virus.
Atspariausias iš virusų, sausomis sąlygomis gali išgyventi iki 100 metų. Dažniausiai užkrečiama kontakto su žmogumi metu, bet pasitaiko ir užkrėstų sėklų. Puola ir tabako augalą, tad gali būti pernešamas ir rūkalių. Ant lapų sudaro margas tamsiai ir šviesiai žalias dėmes. Vaisiai nėra paveikiami, tačiau nusilpę lapai įtakoja derlių. Jau yra išvesta daug pomidorų veislių, atsparių šiam virusui.
Agurkų mozaika
Sukėlėjas Cucumis Virus.
Pernešamas amarų, per žiemą neišlieka nei dirvoje, nei augaluose. Pirmasis simptomas – lapai su iškiliomis dryžio formos dėmėmis. Vėliau atsiranda ant stiebo ir vaisių. Kol kas nėra pomidorų veislių atsparių šiam virusui.
Maistinių medžiagų trūkumas ar perteklius
Tiriant defektus dėl maisto medžiagų trūkumo ar pertekliaus labai svarbu atkreipti dėmesį į visą požymių kompleksą – senuose ar naujuose lapuose atsirado defektas, kaip atrodo naujai augantys lapai, stiebas, kaip plinta defektas. Vertinant kiekvieną atskirai bus sunku nustatyti kas nutiko pomidorui, nes tas pats vienas požymis gali atsirasti dėl daugelio priežasčių.
Vaisiaus galiuko puvėsis
Vaisiaus galiuko puvėsis
Ant vaisiaus apačios atsiranda didelis puvinys. Taip atsitinka dėl kalcio trūkumo vaisiuje. Ar tikrai trūksta šio mikroelemento, galima išsiaiškinti atlikus testą. Jei trūksta, dirvos Ph esant mažiau nei 6, kalcio papildymui naudojamos klintis, jei Ph daugiau nei 6, galima pridėti gipso. Kalcio trūkumas gali pasireikšti nebūtinai dėl jo nebuvimo dirvoje, tai gali būti ir nereguliaraus laistymo pasekmė.
Azoto trūkumas
Esant trūkumui augalo augimas sulėtėja, seni lapai praranda spalvą, naujai augantys žaliai geltoni. Azotas yra gan greitai suskaidoma ar vandens išplaunama medžiaga, todėl juo papildyti dirvą reikia dažniau nei kitais elementais. Esant azoto pertekliui, pomidorai augina daug lapų, bet mažai žydi ir negausiai mezga.
Magnio trūkumas pomidore
Magnio trūkumas
Svarbi sudėtinė chlorofilo dalis, todėl jo trūkstant pradeda geltonuoti senų lapų tarpugysliai, gyslos lieka žalios. Vėliau požymiai persimeta į jaunus lapus, jie pradeda nykti.
Kalio trūkumas
Atsakingas už medžiagų apytaką augale. Jis reguliuoja vandens garinimą per lapų žioteles, maistinių medžiagų kaupimą, padeda formuoti šaknyną. Trūkstant kalio lapai pradeda nykti, deformuotis, geltonuoti. Susilpnėja stiebas, vaisiai pradeda kristi anksčiau laiko. Jei kalio trūksta jaunam augalui, jis auga deformuotas, senesnių lapų kraštai apdžiūva. Vienas iš kalio šaltinių yra medžio pelenai.
Mangano trūkumas
Trūkumas iššaukia netolygų lapų tarpugyslių geltonavimą, prasidedantį viršūniniuose lapuose bei prie pagrindinių šakų.
Fosforo trūkumas
Reikalingas ląstelių augimui bei augalo dauginimuisi., svarbus žiedų ir vaisių formavimuisi. Jo trūkstant jaunų augalų lapai patamsėja, įgyja violetinį atspalvį. Vyresnio augalo augimas sustoja, apatinė lapų pusė bei gyslos įgyja violetinį atspalvį. Esant fosforo pertekliui pomidoro vaisiai tampa kartūs.
Geležies trūkumas pomidore
Geležies trūkumas
Dalyvauja chlorofilo gamyboje, padeda įsisavinti azotą. Esant trūkumui pradeda geltonuoti ar baltuoti viršūninių lapų tarpugysliai, gyslos lieka žalios. Dirvos Ph esant daugiau nei 6,8 augalai sunkiai savinasi geležį.
Kiti auginimo nesklandumai
Netaisyklinga vaisiaus forma
Pasitaiko vaisių su netaisyklinga forma – randuoti, padalinti į skilteles (kai nebūdinga veislei). Taip nutinka dėl žemos temperatūros poveikio žiedams, todėl dažniausiai pasireiškia ankstyviems vaisiams.
Vaisiaus skilinėjimas
Randai atsirandantys aplink arba skersai pomidorą. Vaisius skilinėja, jei jis noksta karštu periodu ir tuo pačiu gauna per daug vandens. Įskilimai atsiranda dėl per greito vandens paėmimo. Mulčiavimas ir reguliarus laistymas padeda išvengti šios problemos. Yra net skilimams atsparių veislių.
Saulės nudeginimas
Tai geltonas ar baltas plotas pusėje atsuktoje į karštą saulę. Nutinka dėl per retos lapijos, kai vaisiai nėra pridengti nuo per aštrių spindulių. Todėl nereikėtų pernelyg stropiai atiminėti pomidorų lapų. Simptomai taip pat gali būti bakterinės ar grybinės ligos požymis.
Lapų raitymasis
Paprastai pasireiškia drėgnu periodu, per daug tręšiant. Apatinių lapų kraštai užsiriečia į viršų, suformuoja vamzdelius, tampa kieti. Augalo augimui šis reiškinys didelės įtakos neturi.
Žiedų numetimas
Pomidorai pradeda mesti žiedus, kai nakties metu oro temperatūra viršija 24 laipsnius.
