„A+ namas“ tinklaraščio autorius Mindaugas dalinasi savo įžvalgomis apie tinkamiausio šilumos šaltinio pasirinkimą A+ klasės namui.
Šilumos šaltinis yra labai opi A+ klasės namo problema. Mat reikia mažos galios ir pigios sistemos. O tai suderinti vis dar labai sudėtinga arba brangu. Mane domino daugybė sistemų: dujos, šilumos siurblys oras-vanduo, geoterminis ir net šildymas grynai elektra. Trumpai papasakosiu, kaip rinkausi šildymo sistemą.
Tik baigus kurti namo projektą, gavau pranešimą, kad mūsų kvartale bus vedamos dujos. Pranešimą gavau trečiadienį, o penktadienį buvau sutaręs atsiimti iš architekto projektą. Per dvi dienas projekto nepakoreguos, todėl nusprendėme viską atidėti ateičiai. Prasidėjo namo statybos, išmūrijo sienas ir vis dar galvojau apie dujas. Bet tuomet būtų tekę sienoje pjauti skylę langui, daryti ventiliacijos angą. Dujos labai domino, nes sistemą gana pigu įrengti, bet nepatiko šokinėjantis dujų kaloringumas, šalčio tiltai (kaminai), papildomas langas. Sunkiai sekėsi apsispręsti, bet dujų atsisakiau.
Tuomet liko du variantai: šilumos siurblys oras-vanduo (liaudiškai vadinamas „orinukas“) arba šilumos siurblys gruntas-vanduo (dažniausiai vadinamas geoterminiu). Suprantama, kad dėl kainos labiausiai imponavo „orinukas“. Vienos firmos atstovas leido žiemos metu nuvažiuoti apžiūrėti uošvio name veikiančio „orinuko“.
Jis prisipažino, kad lauko blokas daug „siusioja“ (atitirpdamas išskiria vandenį), tas blokas sumontuotas prie garažo, todėl dažnai žiemą neįvažiuoja į garažą (vanduo virsta ledu), miegant artimiausiame kambaryje girdimas lauko bloko darbas. O kuomet dar ofise „užkūrė“ parodinį modelį, kuris sukėlė tokį vėją, kad sunkios plastikinės užuolaidos pakilo į viršų, nusprendžiau „orinuko“ atsisakyti. Nepatiko ir tai, kad „orinuko“ atveju lauko bloko vamzdžius reikia vesti per sieną (papildomas šalčio tiltas), jo COP maždaug 1 prastesnis nei geoterminio.
Liko tik du pasirinkimai: namo šildymas grynai elektra, karšto vandens ruošimą patikint saulės kolektoriams, ir geoterminis siurblys. Suprantama, kad labiausiai imponavo elektra su saulės kolektoriais, nes tokia sistema būtų 2 ar net 3 kartus pigesnė. Gal ir būčiau pasirinkęs elektrą su saulės kolektoriais, bet toks namo šildymas gali „netempti“ iki A+ klasės standarto. Tikėtina, kad namas būtų gavęs tik B klasės sertifikatą. Kuomet tiek daug iečių sulaužyta siekiant šilto namo, buvo kvaila pačioje pabaigoje pasiduoti. Liko vienintelis sprendimas – geoterminis.
Šioje vietoje ilgokai galvojau apie kinų modelius, nes jie gerokai pigesni. Visgi juos atmečiau ir apsistojau ties Europos gamintojais „Nibe“ ir „Alpha Innotec“. Pasirinkau pastarąjį dėl kelių priežasčių. Jam gamintojai suteikia 5 metų garantiją bet kokiam gedimui („Nibe“ būtų davusi 3 metus), vokiečio COP šiek tiek aukštesnis, tais metais tai buvo visiškai naujas įrenginys (pamaniau, kad bus modernesnis ir ilgiau morališkai nepasens).
Savo pasirinkimu tikrai nesiskundžiu. Pasirinkau maksimaliai sukomplektuotą 4,7 kW galios įrenginį: viduje integruotas 178 l karšto vandens boileris, siurblys turi pasyvų vėsinimą (visiems rekomenduoju). Labai norėjau inverterinio modelio, bet jis būtų apie 1000 eurų brangesnis. Inverterinio „pečiaus“ esmė ta, kad jis gali keisti galią nuo 1 iki 6 kW. Nusistato optimalią galią (pagal namo šilumos nuostolius) ir praktiškai dirba nesustodamas. Įsivaizduojate: veikia beveik kiaurą parą! Dažniausiai dirba minimalia galia (mano atveju būtų 1-2 kW), todėl mažiau sodina gręžinį, o cirkuliaciniai siurbliai prisuka šiek tiek mažiau elektros. Metinis inverterinio siurblio COP (vadinamas SCOP) yra šiek tiek aukštesnis, bet kuomet mano namo šilumos poreikis toks mažas, tai papildomos 1000 eurų išlaidos nebūtų atsipirkę. Po kelių metų paprastų geoterminių siurblių tikriausiai neliks ir visi pereis prie inverterinių.
Lauko kolektorius – gręžinys. Net nebuvo minčių daryti horizontalų kolektorių, nes gruntas – smėlis, o ir sklypas mažas. Įrengėme 90 m gylio gręžinį. Sistema užpildyta propilengliukoliu, kuris yra ekologiškas ir įvykus nelaimei neužterštų grunto ir požeminio vandens. Gaila, kad „Artva“ 20-30 metrų gylyje neįrengė bentonito kamščio, kuris apsaugo giluminius vandenis nuo taršos. Apie klaidą sužinojau tuomet, kuomet gręžinys jau buvo užpiltas skalda. Vėliau jie atkasė 2 metrus ir šiek tiek užpylė bentonito, bet tai atlikta ne visai pagal naujausias taisykles.
Visa sistema kainavo 9565 eurus. Už šią sumą įsigytas geoterminis šilumos siurblys, įrengtas gręžinys, sumontuota visa įranga katilinėje. Taip pat įskaičiuoti papildomi laidai, grąžtai ir net atskiras skaitliukas, fiksuojantis elektros sąnaudas. Paprasčiau sakant, sistema ne tik šildo namą, ruošia karštą vandenį, bet ir vasarą vėsinimą namą.
Informacija ir fotografijos: A+ namas
