Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje fiksuojamas neįprastas finansinis sujudimas – daliai gyventojų atsiėmus lėšas iš antrosios pensijų pakopos, bankų sąskaitas papildė solidžios sumos. Remiantis statistika, iš kaupimo pasitraukusiam gyventojui vidutinė išmokėta suma siekia apie 5,6 tūkst. eurų.
investavimas
Lietuvos gyventojų finansinė pagalvė pučiasi – naujausi duomenys rodo, kad šalies gyventojai bankuose laiko istorinę sumą. Tačiau ekspertai pastebi, kad pasyvus taupymas be investavimo ilguoju laikotarpiu gali tapti spąstais: pinigai kaupiasi, bet jų vertė dėl infliacijos tirpsta.
2025 m. Lietuvos gyventojai į nekilnojamąjį turtą (NT) investavo daugiausia per pastaruosius penkerius metus – daugelis tikisi senatvėje pragyventi iš nuomos ar turto vertės augimo. Tačiau kiti toliau renkasi kaupti pensijų fonduose. Kuo skiriasi šie pasirinkimai ir kuris sprendimas patikimesnis, pasakoja „Luminor investicijų valdymo” vadovė Loreta Načajienė.
Tūkstančiai gyventojų dabar susiduria su esminiu klausimu: kur nukreipti šiuos pinigus, kad jie neprarastų vertės ir neštų grąžą?
Lietuvos dėmesį prikausčiusioje Vilniaus Arkikatedros lobio istorijoje vienas įdomiausių klausimų – kiek šiandien kainuotų auksinė Barboros Radvilaitės karūna? Auksas – vertybė, išlaikiusi savo reikšmę per amžius, todėl visada buvo patraukli investicija. Šiaulių banko ekspertė atskleidžia, kad žengiant į 2025-uosius aukso vertė yra rekordinėse aukštumose.
Turintys reikšmingą turtą ir norintys, kad jis ilgainiui padėtų užtikrinti ateities kartų gerovę, Lietuvoje vis dažniau renkasi naują paramos teikimo būdą – neliečiamojo kapitalo fondus. Šie fondai suteikia galimybę turtą paversti ilgalaikėmis investicijomis, kurių grąža naudojama visuomenės gerovei. Kas yra neliečiamojo kapitalo fondai ir kaip jie gali tapti palikimu ateities kartoms, pasakoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertės.
Pensijų reformos fone tūkstančiai gyventojų svarsto tą patį klausimą: ar verta dabar pasiimti sukauptus pinigus? Nors antra pensijų pakopa šiuo metu išgyvena pokyčius, o pasitraukimo galimybė atrodo viliojanti, finansų ekspertai įspėja neskubėti. Pasirodo, skubotas sprendimas gali kainuoti tūkstančius eurų, o pinigų išmokėjimo tvarka nėra tokia paprasta, kaip daugelis įsivaizduoja.
Naujieji metai daugeliui tampa simboline riba, kai iš naujo peržiūrime savo tikslus ir pažadus sau. Daugiau judėti, sveikiau maitintis, skirti laiko poilsiui. Vis dažniau šiame sąraše atsiranda ir finansai. Ne kaip trumpalaikė ambicija, o kaip ilgalaikis siekis, kuris telpa į vieną, bet svarbų tikslą – finansinę laisvę.
Peržvelgus 2025 m. „Forbes“ turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą, galime pastebėti kone garsiausio visų laikų investuotojo vardą – Warreno Buffetto. Jo sėkmė – ne atsitiktinumas, o ilgalaikio taupymo, nuoseklaus kapitalo kaupimo ir išskirtinės investavimo disciplinos rezultatas. Apie šio investuotojo pamokas kiekvienam iš mūsų pasakoja „Luminor“ banko vyresnysis portfelio valdytojas Mantas Skardžius.
Nėra naujiena pasakyti, kad iki santuokos turėtas turtas lieka asmens asmenine nuosavybe ir po santuokos sudarymo. Bet ar šis teiginys reiškia, kad apsaugotos ir iki santuokos turėtos įmonės, vystančios verslą, akcijos nuo įtraukimo į skiriantis dalintino turto balansą? Ir kam tada sudaromos vedybų sutartys, kuriose papildomai aptariamas iki santuokos turėtų įmonių akcijų nuosavybės klausimas? Be to, ar visais atvejais, net ir sudarius vedybinę sutartį, asmenine nuosavybe priklausančios akcijos bus tinkamai apsaugotos, jei investavote iki vedybų?
Nuo šių metų pradžios įsigaliojusi investicinė sąskaita – ilgai investavimo bendruomenės laukta iniciatyva. Tikimasi, kad ši naujovė ne tik supaprastins mokestinius procesus, bet ir padidins motyvaciją pradėti investuoti. „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis atskleidė, kaip ši speciali sąskaita palengvins mokestinę tvarką bei kokiems investuotojams ji bus naudingiausia.
Pensininkų vis daugėja. Lietuvoje veikiantys pensijų fondai vis didesnes investicijų sumas nukreipia į Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių kapitalo rinką. Ši tendencija ypač išryškėjo per pastaruosius dvejus metus, kai pagausėjo investicijų į įmonių ir vyriausybių obligacijas.















