Lapkritį, kai vakarus vis dažniau leidžiame namuose, ypač aiškiai pajuntame, ar jie mus ramina, ar vargina. Dovilė šį skirtumą pažįsta iš dviejų pusių: kaip ramybės mokytoja ir kaip moteris, pati išgyvenanti statybų chaosą. Dar prieš metus jos sklype stovėjo tik pamatai, o šiandien ji, pirmą kartą gyvenime viena kuria savo namus: be statybų patirties ir be interjero dizainerės. Ištisus metus Nevėžyje besimaudanti ir kitoms moterims nuraminti nervų sistemą padedanti Dovilė šį išbandymą pavertė savęs pažinimo mokykla ir suprato, kokie namai iš tiesų ramina, o kokie tik gražiai atrodo.
interjero dizainas
IKEA daugeliui asocijuojasi su pigiais, praktiškais baldais, kuriuos išmetame vos persikraustę ar atnaujinę interjerą. Tačiau kai kurie seni šio prekės ženklo modeliai šiandien kainuoja tūkstančius dolerių, o kolekcininkai jų ieško po visą pasaulį. Galbūt vienas jų stovi jūsų tėvų sodyboje, palėpėje ar net svetainėje?
Teatro butai – taip interjero dizainerės vadina butus mieste, kuriuose apsistojama tik atvykus į spektaklį, koncertą ar darbo susitikimą. Lietuviai juos įsirengia vis dažniau. Ryškesnės spalvos, drąsesni raštai, šventiškesnė nuotaika – visa tai, ko daugelis vengia kasdieniuose namuose, čia atsiranda be didelių dvejonių. Kodėl antrieji namai tampa drąsos poligonu ir ką iš jų galima pasimokyti net tiems, kurie turi vienintelį būstą?
Baltos sienos, šviesi sofa, smėlio spalvos užuolaidos – rami, švari ir, regis, saugiausia interjero formulė. Tačiau ne vienas, gyvenantis tokiuose namuose, rudenį pastebi tą patį: kambarys atrodo ne jaukus, o tuščias ir vėsus, tarsi gydytojo kabinetas. Pirma mintis – trūksta spalvų. Interjero dizaineriai su tuo nesutinka.
Miegamąjį dažnai įrengiame paskiausiai ir paskubomis – juk svečiai jo beveik nemato. Nuperkame visą baldų komplektą iš vienos parduotuvės, ant lovos užklojame naują patalynę su prie jos derančiomis užuolaidomis ir džiaugiamės, kad viskas tvarkinga. Tačiau būtent tokie sprendimai, anot interjero dizainerių, kambarį paverčia beasmeniu.
Namai retai tampa savais vien dėl gražiai parinktų spalvų, baldų ar tobulai suderintų medžiagų. Dažnai jų jaukumas atsiranda vėliau – kai ant stalo nugula mėgstama knyga, iš kelionės parvežtas daiktas, šeimos paveldėtas baldas ar kasdieniai ritualai, kurių neįmanoma iki galo suplanuoti vizualizacijoje. Būtent apie tai kalba „AKMIRA Studio“ įkūrėja, interjero dizainerė Akvilė Baronaitė, įsitikinusi, kad suplanuotas interjeras gali sukurti kryptį, ritmą ir estetinį pagrindą, tačiau namus galutinai pripildo juose gyvenantis žmogus.
Saldainių dėžutė aukščiausioje virtuvės spintelėje, naujas megztinis, kurio dar nematė antroji pusė, ar vaza, kuri tiesiog nedera prie svetainės – beveik visi namai turi savo slaptų kampelių. Naujos gyventojų apklausos duomenimis, skanėstus už uždarų spintelių ir stalčių durų laiko maždaug trečdalis šalies gyventojų, o panašiai tiek pat prisipažįsta nuo namiškių slepiantys ir kai kuriuos pirkinius. Interjero dizainerė sako, kad tai nėra keista – gerai apgalvotas daiktų laikymas padeda rasti vietą ir tam, ką norisi rodyti, ir tam, ką mieliau pasiliekame tik sau.
Svetainę keičiame rečiausiai, nors joje praleidžiame daugiausia laiko. 2027-aisiais dizaineriai siūlo ne pirkti naują baldų komplektą, o pažvelgti į šį kambarį kitaip: daugiau jaukumo, charakterio, spalvos – ir viena taisyklė, kurią daugelis jau buvo nurašę.
Vienas kabinetas išklotas havajietiška koa mediena, joje knygos visada po ranka. Kitas – švelnių kreminių ir rausvų tonų, sukurtas kaip užuovėja nuo triukšmingos dienos. Obamų kabinetai naujajame prezidentiniame centre Čikagoje pirmą kartą parodyti plačiajai visuomenei: interjero dizaineris Michaelas S. Smithas papasakojo, kaip juos įrengė ir kodėl jiems sukūrė tokias skirtingas erdves.
Ar kiekvieną tuščią namų kampą iš tiesų reikia užpildyti augalu? Gyvų erdvių kūrėja Vilma Bagdonaitė-Tiknienė į šį klausimą neretai atsakytų neigiamai. Biologiją, scenografiją, režisūrą, dekorą ir interjerą savo darbuose jungianti kūrėja augalus vertina ne kaip paskutinį dekoratyvų interjero sluoksnį, o kaip gyvos, žmogui pritaikytos erdvės dalį. Todėl kartais svarbiausias jos sprendimas – ne parinkti augalą, o palikti vietos tuštumai.
Keturiasdešimt metų seniai nebereiškia „įpusėjusio gyvenimo“. Tačiau dizaineriai pastebi, kad būtent šiame amžiuje keičiasi tai, ko tikimės iš savo namų: mažiau atsitiktinių pirkinių, daugiau dalykų, kurie tarnauja ilgai ir iš tiesų palengvina kasdienybę. Pakeisti visko nereikia – pakanka žinoti, į ką verta investuoti dabar, kad namai patogiai tarnautų ir po dešimties ar dvidešimties metų.
Kai kasdienybės tempas vis greitėja, prabanga vis dažniau siejama ne su pertekliumi, o su galimybe sustoti. Šią savaitę pristatyta „Tikkurila“ 2027 metų spalva „Heartland“ atspindi būtent šią kryptį – grįžimą prie natūralumo, stabilumo ir ryšio su gamta. Žemės, molio ir akmens atspalvių įkvėpta metų spalva Lietuvoje pristatyta gamtos patirčių erdvėje „Sanctum“.















