Būsto pirkimas neabejotinai yra vienas svarbiausių finansinių sprendimų gyvenime. Tačiau ar tikrai žinote, kiek iš tikrųjų kainuos jūsų naujieji namai? Neretai pirkėjai padaro kritinę klaidą: skaičiuojant būsimas išlaidas pirmiausia apsiribojama tik pradiniu įnašu ir mėnesine paskolos įmoka. Ekspertai įspėja – tai tik dalis visų kaštų, o laiku neįvertintos paslėptos išlaidos gali reikšmingai padidinti bendrą būsto kainą ir sukelti nemažai streso.
būsto paskola
Sprendimas jau įsigaliojo – pradinio įnašo reikalavimas pirmajam būstui nuo 2026 m. mažės nuo 15 iki 10 proc. Lietuvos bankas baigė konsultacijas su visuomene ir paskelbė, kad atsakingo skolinimo nuostatų pakeitimai įsigalios nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d.
Grąžinti būsto paskolą anksčiau gali atrodyti finansiškai atsakingas žingsnis, tačiau ne visada yra naudingiausias. Priklausomai nuo palūkanų normos, paskolos likučio, investavimo galimybių ir asmeninių finansų, kartais verta turimus pinigus nukreipti kitur. Kada grąžinti paskolą anksčiau, o kada geriau pinigus investuoti, aiškina „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
Gegužės 1-ąją įsigalioja svarbūs pakeitimai planuojantiems imti būsto paskolą. Remiantis Lietuvos banko iniciatyva ir įstatymų pakeitimais, finansų institucijos bus įpareigotos klientams pateikti ne šabloninius, o individualiai pritaikytus būsto paskolos pasiūlymus – tiek su kintamosiomis, tiek ir su ilgesniam laikotarpiui fiksuotomis palūkanomis.
Nors Lietuvos banko patvirtinti Atsakingo skolinimo nuostatai apibrėžia kreditingumo vertinimo procesą, visuomenėje vis dar apstu įvairių mitų apie skolinimąsi. Ar tikrai refinansuojantis paskolą krenta kredito reitingas, o savarankiškai dirbantys gauti paskolos neturi šansų?
Po gana ilgo nekilnojamojo turto (NT) rinkoje vyravusio sąstingio, nuo šių metų vasaros joje stebimas akivaizdus atsigavimas, o skolintis būstui paskolų rinkoje rugsėjį užfiksuotas pastarųjų metų pikas. „Urbo“ banko atstovai mano, kad būsto kreditavimas 2025 metais augs dar spartesniais tempais – tai labiausiai lems mažėjančios paskolų palūkanos.
Būsto paskola įkeičiant nekilnojamąjį turtą – vienas iš dažnų finansavimo sprendimų, kai paskola imama dideliems poreikiams patenkinti.
Nekilnojamojo turto (NT) ir bankų ekspertai pastebi, kad lietuviai drąsiau renkasi didesnius, kokybiškesnius ir arčiau miestų centrų esančius butus, o paskolą vertina kaip priemonę išsaugoti finansinį lankstumą. Tai lemia pastaraisiais metais gerėjusios būsto paskolos sąlygos bei augantys gyventojų lūkesčiai savo gyvenamajai aplinkai.
Būsto įsigijimas – vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų. Nors viešojoje erdvėje nemažai diskutuojama apie galimus naujus nekilnojamojo turto (NT) mokesčius, svarbu žinoti, kad daugelis NT susijusių prievolių jau egzistuoja. Jų žinojimas – galimybė sąmoningai pasiruošti ir užtikrintai veikti.
Imdami būsto paskolą įprastai galime rinktis iš dviejų palūkanų normų rūšių: kintamų ir terminuotai nekintamų palūkanų. Tačiau nuo gegužės mėnesio dėl būsto paskolos besikreipiantiems gyventojams bankai privalės pateikti pasiūlymus tiek su kintamomis, tiek su fiksuotomis palūkanomis.
Sužinokite, kada geriausia kreiptis į banką dėl būsto paskolos: išsirinkus būstą ar atlikus turto vertinimą. Gaukite naudingų patarimų sprendimų priėmimui.
Nors vidutinė būsto paskolų palūkanų marža šiuo metu siekia apie 1,6 proc., beveik pusės paskolų turėtojų sutartyse užfiksuota marža viršija 2 procentus. Tai parodė rugsėjį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Šio tyrimo duomenimis, daugiau nei 10 proc. būsto paskolų turėtojų apskritai nežino, kokia yra jų sutartyje nustatyta banko taikoma palūkanų marža.















