Lietuvoje būstą įsigyja vis jaunesni žmonės. Šiuo metu didžiausią būsto pirkėjų dalį sudaro Y kartos (angl. millennials) atstovai, gimę 1981–1996 m. Nepaisant nuolat pamažu augančių nekilnojamojo turto (NT) kainų, lietuviai vis dar išlieka tarp pirmaujančiųjų Europoje pagal nuosavo būsto rodiklius ir jį įsigyja anksčiau nei daugelis europiečių.
būstas Vilniuje
86 kv. buto Vilniuje pagrindinės interjero detalės yra medinių strypelių kombinacija kartu su ryškia sodria mėlyna spalva.
Dviejų vyresnio amžiaus asmenų porai skirtas 75 kv. m. būstas įsikūręs netoli Vilniaus centro, Jasinskio gatvėje.
Sveikesnio ir ilgesnio gyvenimo recepto dažniausiai ieškome lėkštėje, skaičiuodami kalorijas, arba liejame prakaitą sporto salėje. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai verčia peržiūrėti šią formulę. Pasirodo, ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo to, ką valgome, bet ir nuo to, kas yra tiesiog už mūsų lango.
Kol vieni laukia, kada kris kainos, kiti jau perka – ir renkasi visai kitokius butus nei prieš pusmetį. Birželio duomenys parodė aiškų posūkį sostinės būsto rinkoje.
Anksčiau Vilniaus Naujininkų rajonas buvo vertinamas dviprasmiškai – tarsi sostinės paraštėse esanti, stereotipais apipinta vieta, kurios stengtasi privengti. Tačiau šiandien Naujininkai išgyvena tikrų tikriausią Renesansą. Vis daugiau žmonių jį atranda iš naujo – tiek naujakuriai, tiek investuotojai. Vienas geriausių šio virsmo pavyzdžių – nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „EIKA Development“ vystomas A++ energinės klasės projektas „Nauji peizažai“, įsikūręs Kaminkelio gatvėje 23.
„EIKA Group“ pradeda 5 mln. eurų vertės obligacijų emisijos programą naujam būsto projektui Vilniaus Pilaitės mikrorajone.
Prestižinis būstas dažniausiai apibrėžiamas kaip išskirtinėje vietoje esanti, itin aukštos kokybės bei ypatingo komforto gyvenamoji erdvė, sukurta naudojant aukščiausios kokybės medžiagas, modernius technologinius bei unikalius dizaino sprendimus. Nauja apklausa atskleidė, kokie būsto kriterijai su prestižu labiausiai asocijuojasi Lietuvos gyventojams.
Vilniaus senamiestyje galime rasti pastatų, kurie skaičiuoja kelis šimtus metų ir vis dar atrodo nepriekaištingai. Tuo tarpu kai kurie vos prieš kelis dešimtmečius iškilę daugiabučiai šiandien atrodo taip, tarsi tuoj sugrius. Kas užprogramuoja tokį drastišką skirtumą? Ar šiuolaikiniai namai iš tiesų statomi „tik vienai kartai“?
Daugiau jokio turinio












