Stiprus saulės nudegimas – ne tik paraudusi ir perštinti oda. Po ilgo buvimo saulėje gali atsirasti skausmas, patinimas, pūslės, galvos skausmas, pykinimas, silpnumas ar karščiavimas. Nudegimo požymiai dažnai išryškėja tik po kelių valandų ir gali sustiprėti per artimiausią parą, todėl iš pradžių nestipriai atrodanti reakcija vėliau gali tapti gerokai skausmingesnė.
Lengvą arba vidutinį nudegimą dažniausiai galima prižiūrėti namuose. Tačiau jei oda stipriai patinusi, nusėta pūslėmis arba kartu jaučiatės blogai, vien naminių priemonių gali nepakakti.
Pirmiausia įvertinkite, ar nereikia skubios pagalbos
Kuo skubiau kreipkitės į gydytoją, jeigu:
- nudegusi oda stipriai patino arba susidarė daug pūslių;
- pūslės yra didelės arba atsirado ant veido, rankų, lytinių organų;
- pakilo aukšta temperatūra, krečia šaltis;
- jaučiate stiprų silpnumą, svaigsta galva ar pykina;
- skauda galvą, sutraukė raumenis;
- jaučiate sumišimą, alpstate;
- negalite normaliai gerti arba matomi dehidratacijos požymiai;
- skausmas labai stiprus arba nepraeina ilgiau nei dvi paras;
- atsirado pūlių, stiprėjantis paraudimas ar kiti infekcijos požymiai;
- skauda akis, pablogėjo regėjimas;
- saulėje nudegė kūdikis arba mažas vaikas.
Sumišimas, alpimas, labai aukšta temperatūra, vėmimas ar labai stiprus silpnumas gali rodyti ne tik odos nudegimą, bet ir pavojingą organizmo perkaitimą. Tokiu atveju reikėtų skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112.
1. Nedelsdami pasitraukite iš saulės
Vos pastebėję paraudimą, odos kaitimą ar perštėjimą, eikite į pavėsį, o dar geriau – į vėsią patalpą. Nudegusią odą būtina saugoti nuo papildomų ultravioletinių spindulių, kol ji visiškai sugis.
Svarbu prisiminti, kad oda gali toliau rausti ir skaudėti net jau išėjus iš saulės. Nudegimas paprastai išryškėja maždaug po kelių valandų, o nemalonūs pojūčiai gali būti stipriausi po 24–36 valandų.
Jeigu tenka išeiti į lauką, nudegusią vietą geriau pridengti laisvais, tankaus audinio drabužiais. Drabužis neturėtų trinti ar spausti pažeistos odos.
2. Vėsinkite odą, bet nedėkite ledo
Viena veiksmingiausių naminių priemonių – vėsus dušas, vonia arba švariame vėsiame vandenyje sudrėkintas rankšluostis.
Vėsų kompresą galima palaikyti apie 10 minučių ir procedūrą pakartoti kelis kartus per dieną. Rankšluosčio stipriai nespauskite ir netrinkite odos. Po dušo kūną atsargiai nusausinkite lengvai tapšnodami rankšluosčiu.
Vanduo turi būti vėsus, tačiau ne ledinis. Tiesiai ant nudegusios odos negalima dėti ledo ar šaldiklyje laikyto šaldomojo paketo – labai žema temperatūra gali dar labiau pažeisti jautrią odą.
Taip pat venkite labai stiprios dušo srovės, karšto vandens, pirties ir karštos vonios.
3. Drėkiklį tepkite ant dar šiek tiek drėgnos odos
Po vėsaus dušo odos visiškai neišsausinkite. Ant dar šiek tiek drėgnos odos užtepkite lengvo, bekvapio drėkinamojo kremo arba losjono. Tai gali sumažinti tempimą, sausumą ir nemalonų perštėjimą.
Amerikos dermatologų akademija rekomenduoja priemones, kurių sudėtyje yra alavijų arba sojų. Raminamąją priemonę galima prieš naudojimą trumpai palaikyti šaldytuve – vėsus kremas ar gelis suteiks papildomą palengvėjimą.
Rinkitės priemonę:
- be kvapiųjų medžiagų;
- be alkoholio;
- skirtą jautriai arba sudirgusiai odai;
- be stiprių rūgščių ir šveičiamųjų ingredientų;
- lengvos, odos nedirginančios sudėties.
Nors alavijų gelis dažnai naudojamas nudegusiai odai raminti, mokslinių tyrimų rezultatai dėl jo poveikio pačiam gijimui nėra vienareikšmiai. Todėl alavijus reikėtų laikyti odą vėsinančia ir komfortą suteikiančia, o ne nudegimą „išgydančia“ priemone.
Pirmiausia nedidelį produkto kiekį išbandykite ant mažo odos ploto. Jeigu pradeda stipriai graužti, niežėti ar oda dar labiau parausta, priemonę nuplaukite.
4. Išbandykite vėsų avižų vonios kompresą
Koloidinių avižų vonia gali padėti sumažinti perštėjimą ir diskomfortą. Koloidinės avižos – tai labai smulkiai sumalti avižų milteliai, skirti berti į vonios vandenį.
Į vėsią arba drungną vonią įberkite nedidelį kiekį koloidinių avižų pagal produkto instrukciją. Vandenyje pabūkite apie 10–15 minučių. Išlipę odos netrinkite – atsargiai nusausinkite ir patepkite bekvapiu drėkikliu. Koloidinių avižų vonią kaip vieną iš odos nuraminimo būdų rekomenduoja ir dermatologai.
Jeigu nudegusi tik nedidelė vieta, avižų vonios neprireiks – gali pakakti vėsaus drėgno kompreso.
5. Gerkite daugiau vandens
Nudegus saulėje daugiau skysčių nukreipiama į pažeistą odą, todėl gali padidėti dehidratacijos rizika. Dėl to kelias artimiausias dienas svarbu reguliariai gerti vandenį.
Gerkite nedideliais kiekiais, bet dažnai. Ypač atidžiai stebėkite savijautą, jeigu ilgai buvote karštyje, daug prakaitavote arba sportavote.
Dehidrataciją gali išduoti:
- labai stiprus troškulys;
- sausa burna;
- tamsus šlapimas;
- retas šlapinimasis;
- silpnumas;
- svaigulys;
- galvos skausmas.
Kol jaučiatės blogai, alkoholio geriau nevartoti, nes jis gali prisidėti prie skysčių netekimo.
6. Skausmui galima vartoti įprastus vaistus
Nudegimo skausmą ir uždegiminę reakciją gali sumažinti paracetamolis arba ibuprofenas. Vaistus vartokite tik taip, kaip nurodyta informaciniame lapelyje, ir neviršykite rekomenduojamos dozės.
Ibuprofenas tinka ne visiems. Prieš vartodami pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, jeigu:
- turite skrandžio opų;
- sergate inkstų liga;
- vartojate kraują skystinančius vaistus;
- esate nėščia;
- anksčiau jautriai reagavote į šios grupės vaistus.
Vaikams vaistai turi būti parenkami pagal jų amžių ir svorį. Aspirino vaikams ir paaugliams savarankiškai duoti negalima.
Jeigu skausmas labai stiprus ir įprastos priemonės nepadeda, reikėtų pasitarti su gydytoju.
7. Ką daryti, jeigu susidarė pūslės?
Pūslės rodo stipresnį, gilesnį odos pažeidimą. Jų negalima pradurti, spausti ar lupti, nes nepažeistas pūslės paviršius saugo po juo esančią odą ir mažina infekcijos tikimybę.
Pūslėtą vietą galima laisvai pridengti sterilia, prie žaizdos nelimpančia marle. Tvarstis neturi spausti ar trinti.
Jeigu pūslė pati plyšo:
- švelniai nuplaukite vietą vandeniu ir švelniu muilu;
- nelupkite likusios odos;
- uždenkite švariu, nelimpančiu tvarsčiu;
- kasdien stebėkite, ar neatsirado infekcijos požymių.
Dideles, labai skausmingas ar gausias pūsles turėtų įvertinti medicinos specialistas.
Ko negalima daryti nudegus saulėje?
Nedėkite ledo
Ledas gali papildomai pažeisti nudegusią ir jau sudirgusią odą. Naudokite tik vėsų vandenį arba drėgną audinį.
Nepradurkite pūslių
Pūslės veikia kaip natūralus apsauginis sluoksnis. Jas pradūrus padidėja infekcijos rizika.
Nelupkite besišeriančios odos
Odos lupimasis po kelių dienų yra įprasta gijimo proceso dalis. Odos neplėškite ir nešveiskite – leiskite jai pasišalinti savaime.
Nedėvėkite aptemptų drabužių
Aptempti drabužiai gali trinti, spausti pūsles ir sustiprinti skausmą. Rinkitės lengvus, minkštus, laisvus audinius.
Venkite spiritinių ir stipriai kvapnių priemonių
Alkoholio turinčios priemonės gali sausinti ir graužti nudegusią odą. Taip pat nerekomenduojami benzokaino ir kitų „-kaino“ grupės vietinių anestetikų turintys produktai, nes jie gali sudirginti odą arba sukelti alerginę reakciją.
Nenaudokite atsitiktinių maisto produktų
Grietinė, sviestas, kepimo aliejus, kiaušinių baltymai ar dantų pasta nėra medicininės nudegimų gydymo priemonės. Oficialiose rekomendacijose vietoje jų siūlomas vėsus vanduo, drėgni kompresai ir švelnus, bekvapis drėkiklis. Tokie produktai gali apsunkinti odos valymą ir papildomai ją sudirginti.
Ar galima tepti hidrokortizono kremą?
Nedidelio stiprumo, 1 procento hidrokortizono kremas kai kuriose medicininėse rekomendacijose minimas kaip trumpalaikė priemonė skausmui, niežėjimui ir uždegimui mažinti. Tačiau jis tinka ne visoms kūno vietoms ir neturėtų būti tepamas ant atvirų žaizdų ar savavališkai naudojamas mažiems vaikams.
Prieš naudojant tokį kremą geriausia pasitarti su vaistininku arba gydytoju, ypač jeigu nudegė veidas, oda pūslėta ar pažeistas didelis kūno plotas.
Kiek laiko gyja nudegusi oda?
Lengvas saulės nudegimas paprastai pradeda rimti per kelias dienas, o oda dažniausiai atsigauna maždaug per savaitę. Po kelių dienų ji gali pradėti sausėti ir luptis.
Kol oda gyja:
- reguliariai ją drėkinkite;
- gerkite vandens;
- nesikaitinkite saulėje;
- nesilankykite soliariume;
- nenaudokite kūno šveitiklių;
- venkite retinolio, rūgščių ir stiprių kosmetikos priemonių;
- nedėvėkite odą trinančių drabužių.
Jeigu po kelių dienų skausmas ne mažėja, o stiprėja, atsiranda pūlių, didėjantis patinimas, karščiavimas ar raudonos nuo žaizdos plintančios juostos, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kaip saugoti gyjančią odą nuo saulės?
Kol paraudimas, jautrumas ir lupimasis visiškai nepraėjo, nudegusią odą geriausia saugoti drabužiais ir laikytis pavėsyje.
Vėliau atviras kūno vietas reikėtų tepti plataus spektro, vandeniui atsparia priemone nuo saulės, kurios SPF yra ne mažesnis kaip 30. Priemonę būtina atnaujinti pagal gamintojo nurodymus, ypač maudantis ar gausiai prakaituojant.
Svarbu nebandyti „išlyginti įdegio“ dar kartą einant į saulę. Nudegimas reiškia, kad ultravioletiniai spinduliai jau pažeidė odos ląsteles, o pakartotiniai nudegimai didina ilgalaikės odos žalos ir odos vėžio riziką.
Trumpa pirmosios pagalbos atmintinė
Jeigu nudegėte saulėje:
- iš karto eikite į pavėsį arba patalpą;
- apie 10 minučių vėsinkite odą vėsiu vandeniu;
- švelniai nusausinkite, odos netrinkite;
- patepkite bekvapiu drėkikliu arba vėsiu alavijų geliu;
- gerkite daugiau vandens;
- dėvėkite laisvus drabužius;
- nepradurkite pūslių ir nelupkite odos;
- stebėkite bendrą savijautą;
- stipriai patinus, pūslėjant ar blogai jaučiantis kreipkitės į gydytoją.
Stiprus nudegimas nėra situacija, kurią visada galima išspręsti vien alavijų geliu ar vėsiu kompresu. Naminės priemonės gali sumažinti skausmą ir padėti odai išlikti drėgnai, tačiau jos nepanaikina jau įvykusios ultravioletinių spindulių žalos.
