Magnis – organizmui būtinas mineralas, dalyvaujantis energijos gamyboje, normalioje nervų sistemos veikloje, raumenų susitraukimuose, kaulų formavime ir širdies ritmo reguliavime. Vis dėlto jo trūkumas ne visada pasireiškia aiškiai. Nedidelė stoka gali nesukelti jokių pastebimų simptomų, o ryškesni požymiai dažniausiai atsiranda magnio kiekiui sumažėjus labiau.
Nuovargis, mėšlungis ar dilgčiojimas gali būti susiję su daugybe kitų priežasčių, todėl vien pagal savijautą diagnozuoti magnio trūkumo negalima. Tačiau šių požymių derinys gali būti priežastis pasitarti su gydytoju.
1. Nuolatinis nuovargis ir raumenų silpnumas
Vienas ankstyvųjų magnio trūkumo požymių gali būti neįprastas nuovargis. Žmogus gali jaustis išsekęs net pakankamai išsimiegojęs, greičiau pavargti atlikdamas įprastus darbus ar pastebėti sumažėjusią fizinę ištvermę.
Kartu gali pasireikšti raumenų silpnumas: tampa sunkiau lipti laiptais, ilgiau vaikščioti, sportuoti ar atlikti anksčiau lengvai pavykdavusius veiksmus. Nuovargis ir silpnumas oficialiuose medicinos šaltiniuose nurodomi tarp ankstyvųjų magnio stokos simptomų.
Vis dėlto šie požymiai nėra specifiniai. Panašiai gali pasireikšti mažakraujystė, miego trūkumas, infekcijos, skydliaukės veiklos sutrikimai, ilgalaikis stresas ar kitos būklės.
2. Raumenų mėšlungis, trūkčiojimas arba spazmai
Staiga sutraukiantis blauzdos mėšlungis dažnai iškart siejamas su magnio trūkumu. Iš tiesų sumažėjęs magnio kiekis gali paveikti nervų ir raumenų veiklą, todėl gali atsirasti:
- raumenų mėšlungis;
- nevalingas raumenų trūkčiojimas;
- drebulys;
- skausmingi spazmai;
- padidėjęs raumenų jautrumas.
Tačiau mėšlungį taip pat gali sukelti skysčių stoka, intensyvus fizinis krūvis, ilgas sėdėjimas, sutrikusi kraujotaka, kai kurie vaistai ar kitų elektrolitų pokyčiai. Vien pasikartojantis blauzdų mėšlungis dar neįrodo, kad organizmui trūksta magnio.
Jeigu raumenų spazmai dažnėja, tampa stiprūs arba pasireiškia kartu su silpnumu ir tirpimu, verta kreiptis į gydytoją.
3. Pirštų tirpimas ir dilgčiojimas
Ryškesnis magnio trūkumas gali sutrikdyti nervinių impulsų perdavimą. Tuomet žmogus gali jausti:
- dilgčiojimą rankose ar kojose;
- pirštų tirpimą;
- „skruzdėlyčių bėgiojimą“;
- neįprastą odos jautrumą;
- dilgčiojimą aplink lūpas ar veido srityje.
Tirpimas ir dilgčiojimas dažniau siejami su vidutiniu ar stipresniu magnio trūkumu, o ne su nedideliu šio mineralo suvartojimo sumažėjimu.
Panašius simptomus gali sukelti nervo užspaudimas, vitamino B12 stoka, diabetas, kraujotakos sutrikimai ir neurologinės ligos. Jeigu tirpimas atsirado staiga, apima vieną kūno pusę, kartu sutriko kalba ar nusilpo galūnė, būtina skubi medicinos pagalba.
4. Sumažėjęs apetitas, pykinimas ar vėmimas
Magnio trūkumas ne visada pirmiausia pasireiškia raumenų simptomais. Ankstyvaisiais požymiais taip pat gali būti sumažėjęs apetitas, pykinimas ar vėmimas.
Šie simptomai gali sudaryti uždarą ratą. Pavyzdžiui, užsitęsęs vėmimas ar viduriavimas gali paskatinti magnio netekimą, o sumažėjęs jo kiekis gali prisidėti prie prastesnės savijautos.
Dėl magnio stokos verta pasitarti su gydytoju, jeigu pykinimas ar apetito praradimas trunka ilgiau, kartu jaučiamas silpnumas, mėšlungis arba žmogus neseniai ilgai viduriavo ar vėmė.
5. Širdies ritmo pokyčiai
Magnis svarbus normaliai širdies ir raumenų veiklai. Labai sumažėjus jo kiekiui gali atsirasti nereguliarus širdies ritmas, juntamas kaip:
- širdies permušimai;
- plakimo „praleidimai“;
- neįprastai stiprus pulsavimas;
- padažnėjęs arba netolygus plakimas.
Nenormalus širdies ritmas priskiriamas prie rimtesnių magnio trūkumo požymių. Stiprus trūkumas taip pat gali būti susijęs su traukuliais ir kitais neurologiniais simptomais.
Širdies plakimo pokyčių nereikėtų automatiškai aiškinti magnio stoka. Juos gali sukelti stresas, kofeinas, skydliaukės sutrikimai, širdies ligos, kalio pokyčiai ar vartojami vaistai. Jeigu permušimus lydi krūtinės skausmas, dusulys, alpimas ar stiprus silpnumas, reikia skubios medicinos pagalbos.
Kam magnio trūkumo rizika didesnė?
Sveikiems ir įvairiai besimaitinantiems žmonėms ryškus magnio trūkumas nėra labai dažnas. Didesnę riziką gali turėti žmonės, kurių organizmas prasčiau pasisavina mineralus arba jų daugiau netenka.
Atidžiau magnio kiekį vertinti gali reikėti:
- sergant celiakija, Krono liga ar kitomis žarnyno ligomis;
- ilgai viduriuojant ar dažnai vemiant;
- sergant antrojo tipo cukriniu diabetu;
- vyresniame amžiuje;
- piktnaudžiaujant alkoholiu;
- po kai kurių virškinimo sistemos operacijų;
- vartojant tam tikrus diuretikus, protonų siurblio inhibitorius ar kitus vaistus.
Kai kurie vaistai gali mažinti magnio pasisavinimą arba didinti jo išsiskyrimą, todėl preparatų nereikėtų nutraukti savarankiškai. Apie galimą poveikį verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Kaip nustatomas magnio trūkumas?
Įtarus trūkumą gali būti atliekamas kraujo magnio tyrimas. Gydytojas taip pat gali įvertinti kalio ir kalcio kiekį, inkstų funkciją, vartojamus vaistus bei galimas magnio netekimo priežastis.
Vien simptomų sąrašo diagnozei nepakanka. Be to, kraujyje yra tik nedidelė viso organizme esančio magnio dalis, todėl tyrimo rezultatas vertinamas kartu su žmogaus sveikatos būkle ir kitais rodikliais.
Kokiuose produktuose yra magnio?
Magnio galima gauti valgant įvairų augalinį maistą. Geri jo šaltiniai yra:
- moliūgų, saulėgrąžų ir kitos sėklos;
- migdolai, anakardžiai ir žemės riešutai;
- pupelės, lęšiai ir avinžirniai;
- viso grūdo duona ir kruopos;
- špinatai bei kitos žalios lapinės daržovės;
- kai kurie pusryčių dribsniai;
- juodasis šokoladas.
Subalansuota mityba daugeliui žmonių yra tinkamiausias būdas gauti magnio.
Ar verta iškart pradėti vartoti papildus?
Pastebėjus mėšlungį ar nuovargį nereikėtų iš karto pradėti vartoti didelių magnio dozių. Papildai gali sukelti viduriavimą, pykinimą ir pilvo spazmus, o itin dideli kiekiai gali būti pavojingi. Rizika ypač svarbi žmonėms, kurių inkstų veikla sutrikusi.
Magnio papildai taip pat gali trukdyti pasisavinti kai kuriuos antibiotikus ir vaistus nuo osteoporozės. Todėl nuolat vartojant vaistus papildų sudėtį ir dozę reikėtų aptarti su gydytoju arba vaistininku.
Svarbiausia – nevertinti vieno simptomo atskirai
Nuovargis, mėšlungis, tirpimas, pykinimas ir širdies permušimai gali pasireikšti trūkstant magnio, tačiau kiekvienas šių požymių turi ir daugybę kitų galimų priežasčių.
Jeigu simptomai kartojasi, stiprėja ar trukdo kasdieniam gyvenimui, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Magnio trūkumą patvirtinti ir tinkamą gydymą parinkti galima tik įvertinus tyrimų rezultatus, sveikatos būklę ir vartojamus vaistus.
