Liepos viduryje daugiametės gėlės, kurios pražydo anksti, dažnai jau praranda savo puošnumą. Žiedynai paruduoja, stiebai išgula, o visas gėlynas ima atrodyti pavargęs. Tačiau skubėti nurašyti šių augalų nereikėtų. Tinkamai nukirptos gėlės gali išauginti šviežių lapų, naujų ūglių ir iki vasaros pabaigos arba rudens pradžios pražysti dar kartą.
Nužydėjusių žiedų šalinimas ne tik pagerina augalo išvaizdą. Kol palikti žiedai brandina sėklas, augalas joms skiria daug energijos. Pašalinus nužydėjusius žiedynus, dalis augalų energijos nukreipiama naujiems ūgliams ir žiedpumpuriams formuoti. Vis dėlto svarbu žinoti, kad ne visos gėlės kerpamos vienodai: vienoms pakanka pašalinti žiedyną, o kitas galima patrumpinti beveik iki pat žemės.
Sodo specialistai rekomenduoja anksti žydinčias daugiametes gėles kirpti birželio pabaigoje arba liepos pradžioje. Šis būdas skatina šviežią augimą ir dažnai padeda sulaukti antrosios žiedų bangos.
Svarbu suprasti, kad antrasis žydėjimas dažniausiai būna ne toks gausus kaip pirmasis. Rezultatas priklauso nuo augalo veislės, dirvožemio, drėgmės, oro sąlygų ir to, kada buvo atliktas kirpimas.
Trumpai: daugiamečių gėlių atjauninimas liepą
- Pagrindinis tikslas: pašalinus senus žiedus, augalo energija nukreipiama ne sėkloms brandinti, o naujiems ūgliams ir pakartotiniam žydėjimui.
- Kada ir kaip atlikti: geriausia kirpti liepos pirmoje pusėje, sausą, debesuotą dieną, naudojant aštrų ir švarų sekatorių.
- Ką kirpti drąsiai (beveik iki žemės): snaputes, rasakilas ir stipriai išgulusias katžoles – jos greitai atsiaugins vešlią lapiją.
- Ką trumpinti iki pumpuro: pentinių, šalavijų, lubinų ir kraujažolių žiedynus šalinkite tik iki pirmo sveiko lapo ar šoninio ūglio.
- Priežiūra po procedūros: augalus būtina gausiai palaistyti, pravartu uždėti komposto sluoksnį, tačiau reikėtų vengti tręšimo azotu.
- Kada verčiau nekirpti: per stiprias sausras (jei nelaistote), augalams sergant arba jei norite palikti sėklų paukščiams ir vabzdžiams.
1. Pentiniai
Aukšti mėlyni, violetiniai, balti ar rausvi pentinių žiedynai yra vienas ryškiausių vasaros pradžios gėlyno akcentų. Tačiau nužydėję jų stiebai greitai praranda dekoratyvumą.
Kai pagrindiniai pentinių žiedynai baigia žydėti, juos reikėtų nedelsiant pašalinti.
Jeigu ant stiebo matyti mažų šoninių žiedpumpurių, pagrindinį žiedyną nukirpkite virš jų.
Visiškai nužydėjusius stiebus galima nukirpti gerokai žemiau – kai kurių veislių net beveik prie pat žemės.
Po kirpimo pentinius palaistykite, o dirvos paviršių galima papildyti plonu komposto sluoksniu. Gerai prižiūrimi augalai vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį gali išauginti naujus, nors paprastai ir žemesnius, žiedynus. RHS nurodo, kad nužydėjusių pentinių stiebų pašalinimas gali paskatinti antrąją žiedų bangą.
2. Katžolės
Katžolės dažnai žydi nuo gegužės pabaigos iki liepos, tačiau vėliau jų ilgi stiebai išgula, o gėlyno kraštas pradeda atrodyti netvarkingas. Tai vienas augalų, kurių liepą tikrai nereikėtų bijoti apkirpti.
Pasibaigus pirmajai žydėjimo bangai, visą katžolės kerą galima patrumpinti maždaug per pusę. Labai išgulusį ar išretėjusį augalą galima nukirpti dar žemiau, paliekant apie 10–15 centimetrų aukščio kerą.
Po kirpimo katžolė gana greitai išaugina šviežių, kvapnių lapų ir naujų žiedinių ūglių. Kai kurios veislės pakartotinai žydi iki pat rugsėjo.
Katžolės nemėgsta užmirkusios dirvos, todėl po lietingų dienų jų papildomai laistyti nereikia. Per sausras nukirptą augalą verta gausiai palaistyti vieną ar du kartus per savaitę, užuot kasdien drėkinus tik dirvos paviršių.
Taip pat skaitykite:
3. Daugiamečiai šalavijai
Daugiametės šalavijos, ypač gojinio šalavijo veislės, gali džiuginti violetiniais, mėlynais ar rausvais žiedais ne vieną kartą per sezoną. Tam būtina laiku pašalinti pirmosios žydėjimo bangos stiebus.
Kai didžioji dalis žiedų nuvysta, kiekvieną žiedyną nukirpkite iki sveikų lapų arba naujo šoninio ūglio. Jeigu visas keras atrodo išsikerojęs ir pavargęs, jį galima patrumpinti maždaug trečdaliu ar net per pusę.
Reguliarus nužydėjusių šalavijų žiedynų šalinimas kartu su pakankama drėgme gali paskatinti augalus pakartotinai žydėti vasarą ir net rudens pradžioje.
Šalavijų nereikėtų gausiai tręšti azoto trąšomis. Per didelis azoto kiekis paskatins lapų ir ilgų, silpnų stiebų augimą, bet nebūtinai gausesnį žydėjimą.
4. Daugiamečiai snapučiai
Daugiametės snaputės nėra tos pačios gėlės, kurios auginamos balkonų loveliuose ir dažnai vadinamos pelargonijomis. Soduose augančios snaputės suformuoja vešlius kerus, tačiau po pirmojo žydėjimo jų lapai gali išgulti, paruduoti arba pradėti sirgti miltlige.
Liepos pradžioje ar viduryje nužydėjusias snaputes galima nukirpti gana drąsiai – palikti vos kelis centimetrus virš žemės. Šis būdas kartais vadinamas vasariniu snapučių atjauninimu.
Po kirpimo augalą būtina palaistyti. Per kelias savaites jis išaugins naują, tvarkingą lapiją, o daugelis veislių vėliau suformuos ir naujų žiedų. RHS rekomenduoja daugumą vasarą žydinčių daugiamečių snapučių po žydėjimo nukirpti iki žemės, kad jos išaugintų šviežių lapų ir galbūt pakartotinai pražystų.
5. Lubinai
Nužydėjusių lubinų žiedynų nereikėtų palikti tol, kol jie suformuos dideles sėklų ankštis. Sėklų brandinimas reikalauja daug augalo energijos, todėl sumažėja tikimybė sulaukti naujų žiedinių stiebų.
Nužydėjusį žiedyną sekite žemyn iki pirmojo stipraus lapo arba šoninio ūglio ir ten nukirpkite. Jeigu visas žiedinis stiebas jau nudžiūvęs, jį galima pašalinti iki pat pagrindo, tačiau sveikų lapų kirpti nereikia.
Tinkamai pašalinus senus žiedynus, dalis lubinų veislių vasaros pabaigoje išaugina antrąją, paprastai kuklesnę žiedų bangą.
Dirbant su lubinais rekomenduojama mūvėti pirštines.
Po kirpimo taip pat verta apžiūrėti lapų apačią, nes lubinus gali apnikti amarai.
6. Rasakilos
Rasakilos vertinamos ne tik dėl smulkių gelsvai žalių žiedų, bet ir dėl aksominių lapų, ant kurių po lietaus kaupiasi vandens lašeliai. Vis dėlto vasaros viduryje jų kerai dažnai išgula, lapai praranda gražią spalvą, o seni žiedynai pradeda brandinti daugybę sėklų.
Liepos mėnesį rasakilą galima nukirpti beveik iki pat pagrindo. Pašalinkite senus žiedynus ir prastai atrodančius lapus, tačiau nepažeiskite pačiame centre jau augančių jaunų lapelių.
Nukirptą kerą gerai palaistykite. Netrukus turėtų pasirodyti šviežia lapija, o palankiomis sąlygomis – ir pavieniai nauji žiedynai. Rasakilų kirpimas taip pat padeda kontroliuoti jų savaiminį plitimą sėklomis.
7. Kraujažolės
Dekoratyvinės kraujažolės gali žydėti geltonais, baltais, rausvais, oranžiniais ar raudonais žiedynais. Jiems blunkant, augalas neretai atrodo sausas ir netvarkingas, nors dar turi pakankamai laiko užauginti naujų žiedų.
Jeigu ant stiebo matyti šoninių pumpurų, seną žiedyną nukirpkite tiesiai virš jų. Visiškai nužydėjusius stiebus galima patrumpinti iki apatinių sveikų lapų.
Labai išgulusį kerą galima sumažinti maždaug trečdaliu.
Reguliarus nužydėjusių kraujažolių žiedynų šalinimas skatina papildomų žiedų formavimąsi, o stipresnis kirpimas gali padėti sulaukti naujos žydėjimo bangos vasaros pabaigoje arba rudenį.
Kraujažolėms reikalinga saulėta vieta ir gerai drenuojama dirva. Derlingoje, nuolat drėgnoje žemėje jos gali auginti per ilgus, linkusius išgulti stiebus.
Kaip kirpti, kad augalai greičiau atsigautų?
Gėles kirpkite švariomis ir aštriomis žirklėmis arba sekatoriumi. Ploni stiebai gali būti kerpami virš sveiko lapo ar šoninio pumpuro, o visą kerą atjauninantys pjūviai atliekami keliais centimetrais virš dirvos.
Geriausia darbus atlikti sausą, debesuotą dieną arba vakare. Nereikėtų stipriai kirpti vidurdienį per karščius, ypač kai augalai yra išdžiūvę ir apvytę. Karališkoji sodininkystės draugija perspėja, kad stiprus vasarinis kirpimas prasčiau veikia sausros metu, todėl labai sausu laikotarpiu verta palaukti lietaus arba prieš kirpimą augalus gerai palaistyti.
Po kirpimo:
- surinkite visas augalų liekanas;
- pašalinkite ligotus ar dėmėtus lapus;
- gerai palaistykite dirvą prie šaknų;
- aplink kerą paskleiskite ploną komposto sluoksnį;
- kelias savaites stebėkite, ar neatsirado šliužų ir sraigių.
Nukirptų gėlių nereikia gausiai tręšti. Per daug trąšų gali paskatinti minkštų lapų augimą, o ne žiedų formavimąsi. Dažniausiai pakanka komposto ir reguliaraus laistymo.
Kada gėlių geriau nebekirpti?
Jeigu liepa itin sausa, o augalai auga nelaistomame gėlyne, stiprų kirpimą geriau atidėti iki lietaus. Taip pat nereikėtų pjauti jau nusilpusių, ligų ar kenkėjų smarkiai pažeistų kerų, kol nebus pašalinta pagrindinė problema.
Dalį žiedynų galima palikti ir dėl kitos priežasties – rudenį jų sėklomis minta paukščiai, o sausi stiebai suteikia prieglobstį vabzdžiams. Todėl nebūtina nukirpti visko. Vieną gėlyno dalį galima tvarkingai atjauninti, o kitą palikti natūralesnę.
Laiku atliktas liepos kirpimas gali pastebimai pakeisti gėlyno išvaizdą. Užuot visą likusią vasarą žiūrėję į parudavusius žiedynus ir išgulusius stiebus, po kelių savaičių galite sulaukti šviežios lapijos, tvarkingų kerų ir naujos, nors ir kuklesnės, žiedų bangos.
D.U.K.: daugiamečių gėlių kirpimas liepą
Ar galima stipriai kirpti šiemet pasodintas daugiametes gėles?
Pirmaisiais metais geriau elgtis atsargiau. Jauni augalai dar augina šaknų sistemą, todėl stiprus kirpimas gali juos pristabdyti, ypač per karščius. Saugiausia pašalinti tik nužydėjusius žiedynus ir pažeistus lapus, o visą kerą stipriai trumpinti tik tada, kai augalas jau gerai įsitvirtinęs.
Kiek laiko po kirpimo reikia laukti naujų lapų ar žiedų?
Pirmieji nauji lapai dažniausiai pasirodo per 10–20 dienų, jei dirvoje pakanka drėgmės. Žiedų gali tekti laukti ilgiau – apie 4–8 savaites, priklausomai nuo augalo rūšies, veislės ir oro. Jeigu po trijų savaičių nematyti jokio atsigavimo, verta patikrinti, ar keras neperdžiūvęs, neužmirkęs arba nepažeistas ligų.
Ar tas pats kirpimas tinka pavėsyje augančioms gėlėms?
Pavėsyje augantys augalai po kirpimo dažnai atsigauna lėčiau, nes gauna mažiau šviesos. Jie gali išauginti gražią lapiją, bet antras žydėjimas būna silpnesnis arba visai nepasirodo. Tokiose vietose svarbiausia ne persistengti: geriau pašalinti negražius žiedynus ir lapus, bet ne visada verta kirpti visą kerą labai žemai.
Ką daryti, jei po kirpimo prasideda ilgas lietingas laikotarpis?
Pats lietus nėra problema, bet ilgai šlapi lapai ir prasta oro cirkuliacija gali paskatinti grybelines ligas. Po lietingo periodo verta apžiūrėti kerus, pašalinti prilipusius, pūvančius lapus ir nepalikti augalų liekanų prie pagrindo. Jeigu gėlynas tankus, lengvas praretinimas kartais padeda labiau nei papildomos priemonės.
Ar iš nukirptų stiebų galima pasidauginti augalų?
Kai kuriais atvejais taip, bet tam geriausiai tinka ne seni nužydėję stiebai, o jauni, sveiki, dar nesumedėję ūgliai. Pavyzdžiui, kai kurias katžoles ar šalavijus galima bandyti dauginti auginiais, tačiau reikėtų rinktis ne žiedynų viršūnes, o tvirtesnius šoninius ūglius. Seni, tuščiaviduriai ar jau džiūstantys stiebai įsišaknija prastai.
Ar vasarinis kirpimas nesusilpnins augalų prieš žiemą?
Jeigu gėlės nukerpamos liepos pirmoje pusėje ir po to spėja ataugti, daugeliui daugiamečių augalų tai neturėtų pakenkti. Rizikingiau stipriai kirpti vėlai – rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjį, kai augalas gali nebespėti sustiprėti iki šalnų. Todėl vasarinį atjauninimą verta atlikti laiku, o rudenį palikti daugiau natūralios augalo struktūros.
