Vieno atsakymo visiems augalams nėra. Kai kuriuos daugiamečius verta nupjauti dar rudenį, ypač jei jų lapai ar stiebai pažeisti ligų, tačiau kitus geriau palikti per žiemą – jie apsaugo augalo kerą, sulaiko sniegą, suteikia struktūros žiemos gėlynui ir tampa prieglobsčiu įvairiems vabzdžiams.
daugiamečiai augalai
Gražiai suplanuotas gėlynas neturėtų sužydėti vienu metu ir po kelių savaičių prarasti visą savo žavesį. Parinkus skirtingu metu žydinčius daugiamečius augalus, svogūnines gėles ir dekoratyvines žoles, spalvingu vaizdu galima džiaugtis nuo pirmųjų šiltų pavasario dienų iki pat rudens šalnų.
Liepos viduryje dalis gėlynų jau praranda ankstyvos vasaros spalvas. Nužydėję žiedynai paruduoja, aukšti stiebai išgula, o vešlūs kerai ima atrodyti pavargę ir netvarkingi. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad šių augalų grožiu šiemet jau pasidžiaugėte paskutinį kartą.
Ilgą laiką modernaus sodo idealu buvo laikoma trumpai nupjauta veja, keli taisyklingai išdėstyti dekoratyviniai augalai ir aiškios, beveik tuščios erdvės. Tačiau 2026 metais ši tvarkingo minimalizmo kryptis pamažu traukiasi. Ją keičia žaliasis maksimalizmas – vešlus, daugiasluoksnis ir gyvybės pilnas sodas, kuriame augalų nebandoma sumažinti iki kelių kruopščiai atrinktų rūšių.
Kapavietės tvarkymas vis dažniau suvokiamas ne kaip siekis užpildyti kiekvieną laisvą centimetrą akmeniu, augalais ar dekoracijomis, bet kaip galimybė sukurti ramią, estetišką ir lengvai prižiūrimą atminimo vietą. 2026 metais ryškėja santūrumo, natūralumo ir ilgaamžiškumo kryptis.
Pats metas išsirinkti paprikų veisles! Sužinokite, kokias auginti šiltnamyje, po priedangomis ar darže, ir kada jas sėti geriausia.
Dekoratyvinės žolės 2026 metais tampa vienu svarbiausių sodo akcentų. Štai 7 patikimos rūšys, kurios tinka Lietuvos klimatui, gražiai žiemoja ir nereikalauja sudėtingos priežiūros.
Rugpjūčio pabaigoje daugelis gėlynų ima prarasti vasarišką vešlumą. Petunijos ištįsta, bijūnų ir lelijų žiedai lieka tik prisiminimuose, o dalis daugiamečių augalų jau ruošiasi ramybės laikotarpiui. Tačiau tinkamai parinkus augalus, sodas gali išlikti spalvingas iki pat pirmųjų rimtesnių šalnų.
Ar kada nors pastebėjote, kaip net ir trumpas pabuvimas sode gali pakeisti visą dieną? Ryškios spalvos, gaivūs kvapai ir natūralus grožis turi ypatingą galią paveikti mūsų emocijas. Sodą verta kurti, atnaujinti norint turėti estetišką poilsio erdvę, kartu gerinant dvasinę bei fizinę sveikatą.
Liepos viduryje daugiametės gėlės, kurios pražydo anksti, dažnai jau praranda savo puošnumą. Žiedynai paruduoja, stiebai išgula, o visas gėlynas ima atrodyti pavargęs. Tačiau skubėti nurašyti šių augalų nereikėtų. Tinkamai nukirptos gėlės gali išauginti šviežių lapų, naujų ūglių ir iki vasaros pabaigos arba rudens pradžios pražysti dar kartą.
Kai sodo centrų lentynos lūžta nuo ryškiausių gėlių, vedami momentinės emocijos trokštame kuo greičiau paversti savo kiemą žydinčia oaze. Tačiau šis psichologinis poreikis turėti viską „čia ir dabar“ dažnai pakiša koją – žiedams nubyrėjus, sklypas staiga tampa nykus ir tuščias. Želdynų dizainerė ir tinklaraščio „Ramybės sodas“ kūrėja Juta Malinauskienė įspėja: norint turėti erdvę, kuri ramina ir džiugina ištisus metus, sodo kūrimas privalo prasidėti nuo tų elementų, kurie išlaiko vaizdą net ir tada, kai gamtoje nelieka jokių spalvų.
Dėmėtoji rūgtis (lot. Persicaria amplexicaulis) – vienas iš tų daugiamečių dekoratyvinių augalų, nuo kurio sunku akis atitraukti. Žvilgsnis tiesiog įsminga į pailgus ryškiai raudonos spalvos žiedynus, tyvuliuojančius žaliame lapų fone. Nors rūgtį galite žinoti kaip piktžolę iš lietuviškų pievų, ši gražuolė yra selekcininkų išvesta ir itin ryški. Ji yra vertinama net ir šiuolaikiniuose gėlynuose, kur paprastai dominuoja pastelinės spalvos. Jeigu sudomino ši n...















