Liepos viduryje dalis gėlynų jau praranda ankstyvos vasaros spalvas. Nužydėję žiedynai paruduoja, aukšti stiebai išgula, o vešlūs kerai ima atrodyti pavargę ir netvarkingi. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad šių augalų grožiu šiemet jau pasidžiaugėte paskutinį kartą.
Kai kuriuos anksti pražystančius daugiamečius augalus po pirmojo žydėjimo verta gana drąsiai nukirpti. Pašalinus nužydėjusius žiedynus ir dalį senos lapijos, augalas nebeeikvoja energijos sėkloms brandinti, išleidžia naujų ūglių ir, susiklosčius tinkamoms sąlygoms, vasaros pabaigoje arba ankstyvą rudenį gali pražysti dar kartą.
Jungtinėje Karalystėje toks vasarinis daugiamečių augalų kirpimas kartais vadinamas „Hampton Hack“. Jis atliekamas birželio pabaigoje arba liepos pradžioje, kai pirmieji žiedai jau būna nuvytę. Šiuo būdu siekiama paskatinti augalus išleisti šviežią lapiją ir suformuoti antrą, dažniausiai kiek kuklesnę žiedų bangą. Vis dėlto sėkmė priklauso nuo augalo rūšies, drėgmės, dirvos, oro sąlygų ir to, kaip greitai po kirpimo augalas sugeba atželti.
Kodėl nužydėjusių augalų kirpimas skatina naujus žiedus?
Nenuėmus nuvytusių žiedų, augalas pradeda brandinti sėklas. Tai natūrali jo gyvenimo ciklo dalis, tačiau sėkloms subrandinti reikia daug energijos. Pašalinus senus žiedus, dalis augalų nukreipia savo išteklius į naujų ūglių, lapų ir žiedpumpurių formavimą.
Vieniems daugiamečiams pakanka reguliariai nuskabyti pavienius nuvytusius žiedus. Kitus augalus naudinga nukirpti beveik iki pat žemės. Karpyti reikia švariomis ir aštriomis žirklėmis arba sekatoriumi, kad stiebai nebūtų traiškomi ir neatsirastų nereikalingų žaizdų.
Svarbu suprasti, kad antrasis žydėjimas paprastai nėra toks gausus kaip pirmasis. Tačiau net ir keli nauji žiedynai rugpjūtį ar rugsėjį gali pastebimai atgaivinti gėlyną.
1. Gojinis šalavijas
Gojinis šalavijas, arba Salvia nemorosa, – vienas patikimiausiai į vasarinį kirpimą reaguojančių daugiamečių augalų. Jo violetiniai, mėlyni, rausvi arba balti žiedynai dažniausiai iškyla vasaros pradžioje. Kai žiedų varpos paruduoja, keras gali atrodyti sausas ir netvarkingas.
Liepos mėnesį nužydėjusius šalavijus galima nukirpti gana žemai – palikti maždaug 5–10 centimetrų aukščio stiebus arba kirpti iki matomos šviežios lapų skrotelės. Karpyti galima visą kerą iš karto, ypač jeigu dauguma žiedynų jau nuvytę.
Karališkoji sodininkystės draugija rekomenduoja žolinius šalavijus, tarp jų Salvia nemorosa ir Salvia × sylvestris, vasaros viduryje nukirpti beveik iki žemės. Tai skatina auginti naują lapiją ir formuoti antrą žiedų bangą.
Po kirpimo augalą reikėtų palaistyti. Jei dirva labai skurdi, galima paberti nedidelį kiekį komposto arba palaistyti silpnu žydintiems augalams skirtų trąšų tirpalu. Per daug azoto naudoti neverta – jis gali paskatinti vešlių lapų, o ne žiedų augimą.
Kaip kirpti: visą kerą patrumpinti iki maždaug 5–10 centimetrų.
Ko tikėtis: naujos žalios lapijos ir antros, kiek kuklesnės žiedų bangos.
2. Katžolė
Katžolės, ypač Nepeta × faassenii veislės, dažnai pražysta dar gegužę arba birželį. Jų smulkūs mėlyni ar violetiniai žiedai labai patinka bitėms, tačiau vasaros viduryje ilgi stiebai gali išgulti, o keras – prarasti tvarkingą formą.
Kai dauguma žiedų nuvysta, katžolę galima nukirpti maždaug per pusę arba dar žemiau, paliekant 5–10 centimetrų aukščio kerą. Jeigu augalas labai išsikerojęs ir praradęs formą, nereikia bijoti nukirpti visų senųjų stiebų.
Katžolės po pirmojo žydėjimo kirpimą toleruoja gerai. RHS rekomenduoja jas patrumpinti, kad kerai išliktų kompaktiški ir būtų paskatintas antrasis žydėjimas. Šiaurės Karolinos valstybinio universiteto augalų specialistai taip pat nurodo, kad nukirpus vystančius katžolių žiedynus augalas išleidžia naujų ūglių ir gali suformuoti dar vieną žiedų bangą.
Po kirpimo katžolė kurį laiką gali atrodyti beveik tuščia, tačiau netrukus iš kero pagrindo pasirodo švieži lapeliai. Jei orai sausi, ją būtina palaistyti.
Kaip kirpti: pašalinti nužydėjusius stiebus ir kerą sutrumpinti maždaug per pusę arba iki 5–10 centimetrų.
Ko tikėtis: kompaktiškesnio kero ir naujų žiedų vasaros pabaigoje.
3. Daugiametė snaputė
Daugiametės snaputės yra vertinamos dėl ilgo žydėjimo ir gebėjimo greitai užpildyti tuščias gėlyno vietas. Vis dėlto ne visos jų veislės elgiasi vienodai. Ilgai žydinčios snaputės, pavyzdžiui, ‘Rozanne’, gali žydėti beveik be pertraukos, o ankstyvesnės veislės po pirmojo žydėjimo kartais išgula ir pradeda gelsti.
Jeigu liepos pradžioje snapučių keras atrodo pavargęs, jį galima nukirpti beveik iki pat pagrindo. Palikite maždaug 5–8 centimetrus sveikų stiebų ir nepažeiskite augalo augimo centro.
RHS nurodo, kad tvirtosios daugiametės snaputės, nukirptos arti žemės po pirmojo žydėjimo, gali užauginti šviežią lapiją ir pražysti antrą kartą. Misūrio botanikos sodas taip pat pažymi, kad kai kurias snapučių veisles vasaros viduryje galima nukirpti siekiant jas atjauninti, suformuoti ir paskatinti vėlyvos vasaros arba rudens žydėjimą.
Po tokio kirpimo snaputėms labai svarbi drėgmė. Jeigu augalas auga sausoje vietoje ir po kirpimo negauna vandens, jis gali išleisti naujų lapų, tačiau nebesukrauti žiedpumpurių.
Kaip kirpti: visą pavargusį kerą nukirpti iki 5–8 centimetrų.
Ko tikėtis: tvarkingos naujos lapijos ir galimos antros žiedų bangos.
4. Pentinius
Aukšti pentinių žiedynai – vienas įspūdingiausių vasaros pradžios gėlynų akcentų. Tačiau nužydėjusios žiedų žvakės greitai paruduoja, o sunkūs stiebai pradeda linkti.
Pentinius verta kirpti vos tik baigia žydėti pagrindiniai žiedynai. Jeigu ant stiebo yra mažų šoninių žiedpumpurių, pagrindinę nužydėjusią žiedų varpą reikia nukirpti iki pirmojo sveiko šoninio ūglio. Kai visas keras baigia žydėti, stiebus galima pašalinti iki pat augalo pagrindo.
RHS rekomenduoja nužydėjusius daugiamečių pentinių stiebus kirpti prie žemės. Gerai palaistyti ir pamaitinti augalai gali suformuoti antrą žiedų bangą vasaros pabaigoje arba rudenį. Kai kurioms kompaktiškesnėms veislėms pakanka pagrindinius žiedynus nukirpti iki mažesnių šoninių ūglių.
Po kirpimo pentiniams ypač svarbus vanduo ir maisto medžiagos. Aplink kerą galima paskleisti komposto ir gausiai palaistyti. Dirva turėtų būti drėgna, tačiau neužmirkusi.
Dirbant rekomenduojama mūvėti pirštines, nes pentinių lapija kai kuriems žmonėms gali dirginti odą. Be to, visos augalo dalys yra nuodingos, todėl augalinių atliekų nereikėtų palikti ten, kur jas galėtų pasiekti maži vaikai ar gyvūnai.
Kaip kirpti: nužydėjusius žiedynus nupjauti iki šoninių ūglių arba visą stiebą iki pagrindo.
Ko tikėtis: mažesnių, tačiau ryškių žiedynų vasaros pabaigoje.
5. Kraujažolė
Dekoratyvinės kraujažolės žydi geltonais, baltais, rausvais, oranžiniais ar raudonais skėtiškais žiedynais. Jos mėgsta saulę ir paprastai gerai toleruoja sausesnes sąlygas. Tačiau ilgai palikti nužydėję žiedynai ima ruduoti, o stiebai – išgulti.
Jeigu norite pakartotinio žydėjimo, nelaukite, kol augalas pradės brandinti sėklas. Nužydėjusius stiebus nukirpkite iki žemiau esančių sveikų lapų arba iki augalo pagrindo. Jei visas keras jau praradęs išvaizdą, galima jį patrumpinti maždaug per pusę.
RHS nurodo, kad kai kurias kraujažoles, įskaitant Achillea ptarmica, nukirpus vasaros viduryje galima sulaukti antros žiedų bangos. Panašiai reaguoti gali ir kitos dekoratyvinės kraujažolių veislės, jei augalas po kirpimo gauna pakankamai drėgmės.
Nenukirpti kraujažolių žiedynai taip pat turi vertę – jie gražiai atrodo rudenį, tinka džiovintoms puokštėms ir suteikia gėlynui struktūros. Todėl galima nukirpti tik dalį kero, o kelis gražiausius žiedynus palikti.
Kaip kirpti: stiebus šalinti iki sveikų apatinių lapų arba kerą patrumpinti maždaug per pusę.
Ko tikėtis: naujų ūglių ir pavienių žiedynų antroje vasaros pusėje.
6. Erigeronas
Erigeronai, kartais vadinami šilokais arba smulkiažiedėmis astrūnėmis, formuoja daugybę nedidelių, į ramunes panašių žiedų. Priklausomai nuo rūšies ir veislės, jie gali žydėti baltai, rausvai, violetiškai ar melsvai.
Kai pirmoji žiedų banga baigiasi, aukštesni erigeronai dažnai praranda formą ir pradeda išgulti. Tokius augalus galima nukirpti trečdaliu ar net per pusę. Labai tankius, nuvargusius kerus galima kirpti dar žemiau, tačiau reikėtų palikti dalį sveikos žalios lapijos.
RHS teigimu, erigeronus nukirpus po pirmosios žiedų bangos galima paskatinti pakartotinį žydėjimą vėliau tą patį sezoną. Kirpimas taip pat padeda suvaldyti išgulusius stiebus ir grąžinti augalui tvarkingesnę formą.
Žemaūgėms, visą vasarą žydinčioms erigeronų veislėms nebūtinas stiprus kirpimas. Joms gali pakakti reguliariai nuskabyti parudavusius žiedus.
Kaip kirpti: aukštesnius kerus sutrumpinti trečdaliu arba per pusę.
Ko tikėtis: kompaktiškesnio augimo ir naujų žiedų vasaros pabaigoje.
7. Gludas
Daugiametis gludas, arba Coreopsis, vertinamas dėl ryškių geltonų, oranžinių ar dvispalvių žiedų. Daugelis veislių gali žydėti ilgai, tačiau tam reikia neleisti augalui subrandinti daugybės sėklų.
Jeigu žiedų likę nedaug, nuvytusias galvutes galima kirpti po vieną – kartu su trumpa stiebo dalimi iki pirmųjų sveikų lapų. Kai vienu metu nuvysta beveik visas keras, patogiau jį patrumpinti maždaug trečdaliu.
Reguliarus nužydėjusių gludų žiedų šalinimas pratęsia žydėjimą. RHS šią priežiūrą rekomenduoja įvairioms daugiamečio stambiažiedžio gludo veislėms.
Gludai nemėgsta sunkios ir užmirkstančios dirvos. Po kirpimo juos reikia palaistyti, tačiau negalima palikti šaknų stovinčiame vandenyje. Geriausiai jie žydi saulėtoje vietoje ir laidžiame dirvožemyje.
Kaip kirpti: pavienius žiedus šalinti iki sveiko lapo, o nužydėjusį kerą patrumpinti trečdaliu.
Ko tikėtis: nuosekliai besiformuojančių naujų žiedų iki vasaros pabaigos.
8. Katilėlis
Ne visus katilėlius reikia kirpti vienodai, todėl pirmiausia svarbu žinoti, kokia rūšis auga jūsų gėlyne. Tankiažiedžiai ir kai kurie plačialapiai katilėliai, pavyzdžiui, Campanula glomerata arba Campanula latiloba, po žydėjimo gali būti patrumpinti, kad išleistų naujų žiedinių ūglių.
Kai žiedai nuvysta, stiebus galima nukirpti iki apatinės lapų skrotelės. Žemaūgiams katilėliams pakanka pašalinti senus žiedynus ir dalį ištįsusių ūglių.
RHS nurodo, kad kai kuriuos katilėlius nukirpus po žydėjimo galima paskatinti antrą žiedų bangą. Vis dėlto persikinio katilėlio, Campanula persicifolia, stiebų iš karto nukirpti nerekomenduojama, nes po pirmaisiais žiedais gali būti susiformavę nauji pumpurai.
Todėl prieš kerpant verta apžiūrėti visą stiebą. Jeigu žemiau nuvytusio žiedyno matyti naujų pumpurų, pašalinkite tik viršutinę nužydėjusią dalį.
Kaip kirpti: nužydėjusius stiebus šalinti iki apatinės lapų skrotelės, prieš tai patikrinus, ar nėra šoninių pumpurų.
Ko tikėtis: naujų žiedų ir tvarkingesnio kero antroje vasaros pusėje.
Ką būtina padaryti iškart po kirpimo?
Vien nukirpti augalą nepakanka. Kad jis greitai atželtų ir turėtų jėgų formuoti naujus žiedus, reikia pasirūpinti keliomis sąlygomis.
Gerai palaistykite
Drėgna dirva po kirpimo yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar augalas greitai išleis naujų ūglių. Jei liepa sausa ir karšta, augalą geriau palaistyti rečiau, bet gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius. RHS pabrėžia, kad po vasarinio daugiamečių augalų kirpimo dirvos drėgmė yra itin svarbi greitam atžėlimui ir galimam pakartotiniam žydėjimui.
Pamaitinkite saikingai
Aplink augalą galima paskleisti ploną komposto sluoksnį arba panaudoti silpną kompleksinių trąšų tirpalą. Ypač tai naudinga pentiniams ir kitiems gausiai žydintiems augalams.
Tačiau trąšų nereikėtų berti daugiau, nei nurodyta ant pakuotės. Per didelis azoto kiekis skatina minkštų, vešlių ūglių augimą, kurie gali išgulti ir būti jautresni ligoms.
Pašalinkite ligotus lapus
Jeigu ant senos lapijos matyti miltligės, dėmių ar puvinio požymių, tokius lapus geriausia surinkti ir išnešti iš gėlyno. Ligotų augalinių liekanų nereikėtų naudoti mulčiui.
Mulčiuokite dirvą
Plonas komposto, smulkintos žievės ar kito organinio mulčio sluoksnis padės ilgiau išlaikyti drėgmę. Mulčio nereikėtų glausti tiesiai prie augalo centro, nes nuolat drėgna kero šerdis gali pradėti pūti.
Kada augalų geriau stipriai nekirpti?
Net ir tinkamos rūšies augalo nereikėtų smarkiai kirpti, jeigu jis labai nusilpęs, neseniai persodintas, smarkiai pažeistas ligų arba auga visiškai perdžiūvusioje žemėje.
Taip pat nereikėtų aklai nukirpti kiekvieno nužydėjusio daugiamečio. Kai kurie augalai po žydėjimo suformuoja dekoratyvias sėklų galvutes, kurios puošia sodą rudenį ir žiemą bei teikia maisto paukščiams. Todėl dalį ežiuolių, kraujažolių ar kitų struktūriškų augalų galima palikti nenukirptų. RHS rekomenduoja įvertinti ne tik pakartotinio žydėjimo galimybę, bet ir augalo sėklų dekoratyvumą bei naudą gyvūnijai.
Jeigu abejojate, saugiausia pirmiausia nukirpti tik pusę kero. Taip pamatysite, kaip konkretus augalas reaguoja jūsų gėlyno sąlygomis, o likusi dalis ir toliau suteiks gėlynui aukščio bei struktūros.
Antrasis žydėjimas nėra garantuotas, tačiau pabandyti verta
Pakartotinis žydėjimas priklauso ne tik nuo žirklių. Įtakos turi augalo veislė, amžius, dirvožemis, saulės kiekis, drėgmė ir likusio šiltojo sezono trukmė. Vienais metais augalas gali suformuoti gausią antrą žiedų bangą, o kitais – tik šviežią lapiją ir kelis pavienius žiedus.
Vis dėlto liepos mėnesį nukirpti nužydėjusius šalavijus, katžoles, snaputes, pentinius, kraujažoles, erigeronus, gludus ir tinkamų rūšių katilėlius dažniausiai verta net ir tada, kai antrojo žydėjimo nesulaukiama. Augalai išleidžia sveikesnę lapiją, gėlynas tampa tvarkingesnis, sumažėja savaiminio pasisėjimo, o išgulę ir parudavę stiebai nebeužgožia vėliau pražystančių augalų.
Svarbiausia nedelsti iki rudens. Kuo anksčiau po pirmojo žydėjimo augalas nukerpamas, tuo daugiau laiko jam lieka atželti, sustiprėti ir dar kartą sukrauti žiedpumpurius.
