Gražiame Aukštaitijos kampelyje, didelio ežero pakrantėje, įrengta užmiesčio sodyba, kur vasaros laisvadienius leidžia mieste gyvenantys šeimininkai, išsiskiria šiuolaikiškais architektūriniais sprendimais, tačiau kartu natūraliai įsilieja į gamtinę aplinką. Projekto autoriai, atsižvelgdami į sodybą supančią aplinką, kruopščiai derino statinio formas, koloritą, statybos ir apdailos medžiagas.
Projekto autorius – architektas Vilius Adomavičius, architektų biuras „Vilius ir partneriai“, www.abvp.lt.
Vienaukštis, maždaug 120 m² ploto užmiesčio sodybos pastatas įkomponuotas gana atvirame pakrantės sklype prie gražaus Kalvių ežero, ant nedidelės kalvelės. Kaip pasakojo namo projekto autorius, architektų biuro „Vilius ir partneriai“ vadovas Vilius Adomavičius, pastato architektūros sprendimams didžiausią įtaką turėjo išskirtinis sklypas, kurio krantus skalauja ežero vanduo, ir gražūs panoraminiai vaizdai aplink. Taigi projektuojantys namą architektai norėjo, kad mieste gyvenančių šeimininkų sodybos vieta, architektūra bei vidinis planavimas kuo labiau atskleistų vaizdingos užmiesčio vietovės teikiamus privalumus ir leistų gyventojams jais naudotis.
Dėl šios priežasties suprojektuotas gana ilgas namas, įkomponuotas ant kalvelės lygiagrečiai su pakrantės linija. Svarbiausios jo zonos suformuotos palei didelius langus, atsuktus į ežero pusę. Priešais pastatą, per visą jo ilgį, įrengta paaukštinta medinė terasa, suteikianti galimybę poilsiaujant grožėtis panoraminiais ežero pakrančių vaizdais. Nuo namo siauras medinis takelis veda prie ežero, o čia, tarp nendrių, architektai įrengė ant pontonų plaukiojančią terasą.
Pagrindinės namo zonos – svetainė, virtuvė ir valgomojo zona – suformuotos didžiausiame kambaryje priešais vitrininius, į ežerą nukreiptus langus, ir atskirtos tik vizualiomis ribomis. Vonios kambarys ir miegamieji iš eilės sudėlioti stačiakampio formos erdvėje, iš jų galima patekti tiesiai į pagrindinį kambarį.
Svetainės sienos paliktos be papildomos apdailos, todėl išryškėja ritmiškai pasikartojantis faktūriškų medinių rastų reljefas. Grindims ir luboms dekoruoti taip pat pasirinkta medinių lentų apdaila. Medinėms erdvėms būdingo pirties įspūdžio išvengti padeda ryškesni modernaus dizaino svetainės baldai – ant melsvo kolorito kilimo įkomponuota mėlyna sofa su foteliais. Tačiau baldų interjere yra minimaliai – tiek, kiek reikia tam tikroms funkcijoms atlikti. Interjero koncepcija rėmėsi labiau funkciniais, o ne estetiniais dalykais: čia nenaudojami jokie papildomi dekoro elementai, nes pagrindinėje erdvėje svarbiausias akcentas yra stikline siena ir gyvas, spalvingas gamtos vaizdas už jos.
Kad vėsiomis ir darganotomis dienomis sodybos svetainė būtų jaukesnė, čia įrengtas židinys. Jam parinkta gana tradicinė vieta centrinėje dalyje, kad būtų gerai matyti iš visų pusių.
Greta svetainės, šoninėje ilgo namo dalyje, suprojektuota pusiau atvira virtuvės zona – dėl medinių rąstų apdailos ir minimalių dekoro elementų tarsi išnyksta bendroje erdvėje. Nuo svetainės ji atskirta nedidele medine apdailos sienele. Be to, iš svetainės pusės prie jos suformuota nedidelė, bet funkcionali baro zona – čia ant aukštų medinių kėdžių patogu prisėsti išgerti puodelį kavos ar pabendrauti su maistą gaminančiais šeimos nariais. Iš virtuvės pusės palei sienelę įrengtas papildomas darbo paviršius ir talpi spintelė buities reikmenims susidėti. Kita virtuvės įranga išrikiuota palei sieną, priešais langus.
Priešais namą buvo suprojektuota ilga terasa, kurioje šeimininkai dažnai leidžia laisvalaikį, tad iš virtuvės sumontuotos atskiros durys, vedančios į lauko poilsio zoną. Taip sutrumpėjo kelias į virtuvę – tai ypač praverčia nešiojant maistą ar indus.
Kitame bendrosios erdvės gale architektai numatė logišką valgomosios zonos vietą – iš čia sėdint prie stalo pro didelius langus galima grožėtis aplinka. Galinę apskritų rąstų valgomojo sieną šeimininkai papuošė dideliu paveikslu – taip siekė šiek tiek suskaidyti medinių apskritų rąstų monotoniją ir išvengti pirties patalpos įspūdžio. Šios zonos baldai pasirinkti atsižvelgus į sodybos namo paskirtį, numatomą veiklą ir šeimininkų pomėgius. Mėgstantys į svečius pasikviesti draugų sodybos šeimininkai pageidavo didelio medinio stalo pačiame erdvės centre. Kadangi namas išėjo netradicinis ir nekaimiškas, modernioje aplinkoje įkomponuotas masyvus medinis stalas su tvirtais mediniais suolais tapo savotiška duokle kaimiškajai tradicijai, juolab kad daugelis neretai pasiilgsta ko nors tikro, įprasto ir nuo seno pažįstamo – juk ne veltui renkamės poilsį kaimo aplinkoje.
