„Norint obuolius, kriaušes, cidonijas ar svarainius kuo ilgiau išlaikyti, pirmiausia juos kruopščiai reikia nuskinti nuo šakų su koteliais, ir iš karto dėti į dėžes. Jas reiktų pasirinkti mažesnes, kad vaisius būtų galima dėti 2-3 eilėmis. Tada laikant daug nejudinant kitų vaisių lengva pastebėti pradedančius pūti ir juos išimti. O kuo mažiau daužomi ir kilnojami iš vienos vietos į kitą vaisiai, tuo geriau jie laikosi“, – sako LAMMC SDI Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas prof. Pranas Viškelis.
Pasak mokslininko, daugelio veislių obuolius rekomenduojama laikyti šaltoje (0-1 laipsnių) ir drėgnoje patalpoje 90-95 proc. Nuskinti vaisiai atvežami į atvėsintą patalpą laikymui. Laikant vaisius žemoje temperatūroje, sulėtėja jų kvėpavimas, vandens garavimas bei nokimas. Šie procesai vyksta žymiai lėčiau, todėl tuo pačiu galima pailginti išsilaikymą. Vandens garavimas vyksta kartu su vaisių kvėpavimu. Išgaravimą galima sumažinti drėkinant orą, šlapinant grindis, laikant indus su vandeniu ar žiemą prinešant sniego.
Norint vaisius sėkmingai laikyti žiemą, daugiau reikia sodinti žieminių ir vėlyvųjų žieminių veislių obelų bei kriaušių. Žieminių veislių obuolius laikyti kartu su greičiau nokstančiais rudeniniais ar kriaušėmis nepatartina, nes pastarieji greičiau noksta išskirdami daugiau etileno dujų, kartu greičiau nokindami ir žieminius. Geriausiai laikosi vidutinio dydžio obuoliai. Kokybiškus vaisius brandinančių vėlyvųjų žieminių kriaušių veislių Lietuvoje nėra, tačiau nuskinus laiku rudeninės veislės ‘Koferencinė‘ vaisius (nepernokusias), galima išlaikyti 3-6 mėn. Nesudarant optimalių laikymo sąlygų, vaisiai pradeda gesti ir sirgti fiziologinėmis bei grybinėmis ligomis.
Sodininkams mėgėjams sunku sumažinti temperatūrą iki optimalios, tačiau reikia stengtis, kad ji neviršytų 5 °C. Dėl vaisių išskiriamo etileno patalpas rekomenduotina vėdinti. Geriausia vėdinti tik palankiomis tam sąlygomis.
Svarbiausia, kad patalpose kur vaisiai laikomi nebūtų kitų kvapų, kuriuos obuoliai ar kiti vaisiai sugeria iš aplinkos. Negalima vienoje patalpoje laikyti vaisių ir daržovių kartu. Pavyzdžiui, laikant obuolius kartu su bulvėmis, obuoliai labai greitai prisigeria bulvių kvapo ir nemalonaus skonio.
Anot prof. P. Viškelio, užsiauginus savo sode žieminių obuolių, norisi, kad jie kuo ilgiau išsilaikytų švieži. Namų sąlygomis obuolius galima laikyti rūsiuose, šaldytuvuose, balkonuose, šaltuose kambariuose, pastogėse ar duobėse. Žieminių veislių obuoliai padėti tinkamoje vietoje, išsilaiko iki pavasario ir netgi vasaros pradžios. Daugiabučio namo rūsyje dažniausiai būna šilta ir sausa, todėl čia nėra geros sąlygos daugumos vaisių laikymui. Tačiau turintys individualiuose namuose rūsius, o ypač jeigu rūsys ne po namu, o atskiras ir po žeme, gali puikiausiai laikyti sodo gėrybes. Laikymo metu, jeigu laikoma geromis sąlygomis, vitaminų bei vertingų maisto medžiagų sumažėja maždaug trečdaliu, lyginant su šviežiais vaisiais. Tačiau pavasarį, atšilus orams ir „pabudus“ vaisiams, juose suintensyvėja gyvybiniai procesai ir pradedamos intensyviai naudoti gyvybinei veiklai palaikyti vertingos medžiagos, todėl per ilgai laikant kartais iš vaisių gali likti, grubiai sakant, tik ląsteliena.
Laikymui skirtų obuolių nešluostykite, neplaukite, kad nepažeistumėte vaškinio sluoksnio (vaškinio vaisių apvalkalo), kuris saugo nuo puvinio grybelių.
Laikymo būdai. Geriausiai žieminiai obuoliai išsilaikys, jeigu atrinktus vaisius sudėsite į 10-15 kg talpos dėžes trimis sluoksniais. Sluoksnius atskirti galima ir sveikais, švariais ąžuolo, klevo, drebulės lapais arba minkštos medienos (liepos, drebulės) drožlėmis. Pušies, eglės drožlės netinka, nes vaisiams perduoda nemalonų kvapą. Rūsiuose, kur įrengtas – lentynos, vaisiai dedami dviem trimis eilėmis ir perdengiami ekologiškai išaugintais šiaudais. Geros kokybės vaisius verta vynioti į specialų ar paprastą vyniojamąjį popierių. Taip laikomi jie išgarina mažiau vandens, geriau apsaugomi nuo mechaninių pažeidimų. Eilėmis dedami vaisiai dar perdengiami popieriumi.
Pastebėjus sugedusį vaisių, jis išimamas atsargiai iš dėžės neapkrečiant kitų laikomų vaisių.
Obuolius nepatartina laikyti polietileniniuose maišeliuose, nes juose kondensuojasi drėgmė (vaisiai tiesiogine prasme kvėpuoja ir išskiria vandenį). Kas kita laikant perforuotuose maišeliuose. Juos laisvai sudėkite į tokius maišelius, užriškite ir palikite šaltoje patalpoje: garažo duobėje, neįstiklintame – atvirame balkone (kol nėra didelių šalčių), per šalčius – perneškite į įstiklintą balkoną ir papildomai apdenkite dengiamąja medžiaga, ant aukšto pastogėje, vėsiame rūsyje.
Laikant žieminius obuolius šiltame rūsyje dėžėse, jie laikysis trumpiau ir prasčiau. Kad išlaikytumėte ilgiau, būtinai drėkinkite patalpos orą. Šiltame kambaryje obuolius išlaikysite trumpiausiai. Jei turite jų nedidelį kiekį, pasitenkite juos greičiau suvalgyti, nes ilgai laikant blogėja vaisių kokybė, o jei jų turite daugiau, laikykite sudėtus šaldytuve.
Tinkamiausio tara. Vaisių laikymui tinkamiausio plastikinė tara, nes ją lengvai ir gerai galima išplauti, esant reikalui dezinfekuoti, ji neprisigeria kvapų, nepūna, nepelija, taigi, puviniais neužkrečia ir vaisių.
Tikrinimas ir perrinkimas. Laikomi vaisiai tikrinami vizualiai kas 2-3 savaitės. Dažnai perrinkinėjami jie prasčiau laikosi. Išimami tik pradėję pūti arba vysti. Ypač tokius obuolius patogu išimti iš mažų dėžių. Laikant obuolius didelėse (20-30 kg), dėžėse, visą laiką tikrinama tik viena ir ta pati dėžė. Kai susidaro apie 10 proc. laikymo nuostolių, obuoliai perrenkami ir kitose dėžėse. Tikrinant kartu ir ragaujama. Nustačius būdingą optimalų veislei skonį, vaisiai pradedami vartoti.
Kitų vaisių ir uogų laikymas
Cidonijos
Nuskinti vaisiai laikomi supilti į dėžutes patalpoje, apie nulinėje temperatūrje, esant santykiniam oro drėgniui 90 proc. Priklausomai nuo veislės, jie išsilaiko apie 30-100 dienų. Išlaikyti cidonijos vaisiai yra skanesni. Kadangi jie stipriai kvepia, juos reikėtų laikyti atskirai. Negalima laikyti cidonijų plastikiniuose maišuose – praras spalvą.
Sveiki, nepažeisti ir laiku nuimti svarainių vaisiai natūralioje aplinkoje, žemoje temperatūroje, 0-1 laipsnių tempertūroje, esant 90-95 proc. drėgmei, išsilaiko iki 3 mėn. Po trijų laikymo mėnesių pagerėja vaisių skonio savybės – vaisiai pasiekia technologinę brandą.
Šermukšniai
Pakąsti šalnų ir pastogėje pavytinti vaisiai tinka valgyti. Nuskinti vaisiai su kekėmis, išsilaiko keletą mėnesių, jei pastogėje ar kitoje vėdinamoje patalpoje paskleidžiami nestoru sluoksniu iš 1-2 kekių eilių. Vaisius laikant vėsioje, 0-5 laipsnių ir 80-85 proc. santykinio drėgnio patalpoje, obuoliukai gerai išsilaiko 5-6 mėnesius. Ilgai išlaikyti šermukšnių obuoliukai, natūraliai suvysta – išdžiūsta, susiraukšlėja, įgauna razinoms būdingą skonį. Nuskintus šviežius obuoliukus galima užšaldyti šaldiklyje ir valgyti šviežius, kai atšyla.
Aronijos
Švieži vaisiai, nuskinti su kekėmis, išbūna 1,5-2 mėn. drėgnokoje (80-85 proc. santykinio drėgnio) 0-5 laipsnių temperatūros patalpoje. Surinkti obuoliukai ilgai negenda, nes turi medžiagų, neledžiančių daugintis bakterijoms. Be kotelių skinti vaisiai tinka sultims, uogienėms ir kt. gaminiams. Nuskintas aronijų kekes galima suverti ant vielų ar virvelių ir pakabinti ant aukšto, sandėliuose, nekūrenamose patalpose. Iki pavasario vaisius galima išlaikyti šaldytuve 0-3 laipsnių temperatūroje, o dar geriau – šaldikliuose. Patogiau juos laikyti supilsčius į plastikinius maišelius ar dėžutes po 1,0-1,5 kg. Laikomi vaisiai tampa saldesni, sumažėja aitrumas.
Spanguolės ir bruknės
Uogos laikant 0-1 laipsnių tempertūroje, esant 90-95 proc. drėgmei, galima jas ragauti ir valgyti net iki pavasario. Šaldytos uogos laikomos -18 °C temperatūroje, jos tinkamos vartoti dvejus metus. Jas galima laikyti iki dviejų mėnesių šaldytuve, sandariai uždarytame plastikiniame indelyje.