Sodą itin puošia vijokliniai augalai: vieni žydi įspūdingais žiedais, kiti skleidžia malonų kvapą, treti užaugina dekoratyvias uogas. Jais galima apauginti sienas, tvoras, pavėsines arba tiesiog pastačius tam tikros formos atramą sukurti įvairias figūras.
Kur geriausia sodinti
Vijoklius tinka auginti ten, kur yra ne per daugiausia žemės, nes šie augalai neužima didelio ploto (jei želdinami ne horizontaliai). Būtinai reikėtų pasidomėti auginimo sąlygomis, nes, tarkim, vieni mėgsta saulės šviesą, kiti gali sėkmingai augti ir pavėsyje. Reikėtų apgalvoti ir tai, kaip jie derės aplinkoje – kada pasipuoš žiedais, kokios jie bus spalvos ir pan.
Taip pat pagalvokite, kokiu tikslu vijoklius sodinsite: ar tik dėl grožio, ar norite, kad žaluma išryškintų tam tikrus elementus – gal pavėsinės sienelę ar seno medžio kamieną. Šie augalai gali ne tik išryškinti, bet ir paslėpti – jei pastatai nekokios išvaizdos, juos puikiai užmaskuos, tik reikėtų sodinti tankiau. O jeigu vijokliai stiebsis namo siena, šis vizualiai atrodys aukštesnis. Beje, kai kurie ne tik puošnūs ar praktiški, bet ir naudingi – subrandina valgomus vaisius ar uogas (pavyzdžiui, margalapė aktinidija, ląstūnė).
Norint auginti vijoklinius augalus ant atramų, reikėtų atsižvelgti į keletą dalykų:
-Į jų tvirtinimosi prie atramų būdą. Vieni vijokliai kabinasi orinėmis (pridėtinėmis) šaknimis, kiti prisitvirtina ūseliais, treti tiesiog vyniojasi aplink atramą. Kai kurie, pavyzdžiui, vijoklinės rožės, turi spyglius – jie padeda augalui prisitvirtinti.
-Rinkdamiesi vijoklinius augalus ir prieš įrengdami jiems atramas atkreipkite dėmesį, kaip šie stiebsis, į kurią pusę vyniosis – prieš ar pagal laikrodžio rodyklę. Jei nukreipsite priešingai, augalas tiesiog nesilaikys. Pavyzdžiui, pagal laikrodžio rodyklę vyniojasi vijokliniai sausmedžiai (Lonicera periclymenum), o prieš – visterijos (Wisteria sinensis). Tokie augalai gali vyniotis ir aplink medį ar kokį kitą vertikalų daiktą.
-Pagalvokite, ar norite, kad augalai uždengtų visą atramą, ar kad jos būtų šiek tiek matyti.
-Jei atramą atstoja siena, pažiūrėkite, ar ši patvari, ar nesuskilinėjusi ir pan., antraip vijokliniai augalai ją gali visiškai sugadinti.
-Kaip atrama netiks medinės, dažytos arba labai lygios sienos.
-Neprisodinkite daug vijoklių rūšių – pasirinkite kokias dvi. Augalai gali būti žydintys skirtingu laiku – atrodys gražiau.
Tarkim, renkantis vienmečius reikėtų nepamiršti, kad jie džiugins labai neilgai, tad labiausiai tinka sodinti ten, kur dar neprigiję daugiamečiai augalai, arba kuriant klaikinas kompozicijas.
-Nepamirškite, kad nuo atramos ir sienos turi likti tarpas, kad stiebai galėtų vyniotis ir gautų daugiau oro.
– Kai kurių rūšių vijokliai skleidžia stipresnį kvapą tam tikru paros laiku. Pavyzdžiui, jazminai (Jasminum) būna kvapnesni naktį, tad juos geriausia sodinti ten, kur dažniausiai vakarojate – galbūt prie pavėsinės, terasos ar jaukiame poilsio kampelyje.
– Vijoklių atrama gali būti paprasčiausi krūmai ar medžių kamienai. Tik derindami su kitais augalais atkreipkite dėmesį į žiedus, lapus – ar tiks vieni prie kitų. O jei sode nudžiūvo medis, jį praretinkite ir apauginkite vijokliais – taps puikiu dekoratyviu akcentu.
Horizontalusis apželdinimas vijokliais
Paprastai įsivaizduojame, kad vijokliai lipa į viršų, tačiau jeigu jie prie atramų prisitvirtina pridėtinėmis šaknimis, ūgliais, tad kuo puikiausiai tinka želdinti horizontaliai. Jiems driektis galima parinkti sieną, specialią atramą ar netgi šlaito paviršių.
Bet kokiu atveju reikėtų atsižvelgti, kad vijokliai neužgožtų kitų augalų ir nepasirinktų jų savo atrama. Horizontaliai želdinti puikiai tinka raganės – tai daugiamečiai vijokliniai augalai, žydintys puošniais žiedeliais. Jos auga labai sparčiai – per dieną gali pasistiebti net apie 10 сentimetrų.
Sukučiai (Ipomoea). Šie vijokliai auga labai sparčiai, per neilgą laiką gali išleisti 3–4 metrų ūglius. Keliose vietose šalia augančių sukučių reikia ištempti špagatą, kad ūgliai galėtų vytis. Sukučiai labiausiai mėgsta saulėtą, nevėjuotą vietą, dirvožemiui nereiklūs. Dauginami sėklomis, sėjami gegužę. Į atvirą žemę paauginti daigeliai gali būti sodinami jau gegužės viduryje (būtinai su žemės gniužulu, antraip nelengvai prigis). Sodindami palikite apie 20 cm tarpus.
Margalapės aktinidijos (Actinidia kolomikta). Jų lapai itin puošnūs – daugelio viršūnėlės nuspalvintos rausvai arba baltai. Vasarą pražysta kvapiais nedideliais baltos spalvos žiedais. Gali užaugti iki 10 m aukščio. Maždaug rugpjūčio mėnesį sunoksta aktinidijų uogos – jose labai daug vitamino C. Šia augalas atsparus šalčiui. Suaugusios aktinidijos mėgsta saulės šviesą, bet gali augti ir pavėsyje, o jaunoms reikėtų šešėlio. Dirvožemiui nereiklios, tik svarbu, kad dirva nebūtų nuolat įmirkusi. Aktinidijas tinka sodinti ir rudenį, ir pavasarį.
Gebenės lipikės (Hedera helix). Gali užaugti net iki 15 m aukščio. Labiausiai mėgsta vidutinio sunkumo, derlingą, purią dirvą. Gebenėms patinka pavėsis, bet gali augti ir saulės atokaitoje. Šiuos augalus patartina laistyti rečiau, bet gausiau. Žiemą lauke augančių gebenių aukščiau esantys stiebai paprastai nušąla, tačiau vėliau atželia. Dauginti galima auginiais – jie įsišaknija vandenyje arba žemėje tiek vasarą, tiek pavasarį. Gebenių beveik nepuola jokie kenkėjai.
Penkialapiai vinvyčiai (Parthenocissus quinquefolia). Auga labai greitai, per metus pasistiebia iki 3 m. Gali siekti net 20 m aukštį. Pražysta birželį ir liepą, žiedeliai smulkūs, žalsvos spalvos. Rugsėjį ir spalį subrandina uogas. Penkialapis vinvytis itin dekoratyviai atrodo rudenį – lapai nusispalvina ryškiai raudonai. Augalai sėkmingai veši pavėsyje, yra atsparūs šalčiui, sausroms, užterštam orui. Beje, penkialapis Engelmano vynvytis (Parthenocissus quinquefolia var. Engelmannii) – vienintelis vijoklis, galintis lipti siena be jokių atramų.
Didžiosios nasturtės (Tropaeolum majus). Jautrios šalčiui. Joms labiausiai patinka saulėta vieta, tačiau gali augti ir daliniame pavėsyje. Vasarą svarbu reguliariai tręšti ir laistyti, tik žemė neturėtų būti nuolat įmirkusi. Dirvožemiui didžiosios nasturtės nereiklios, netgi rekomenduojama auginti nelabai derlingame, kad žiedai būtų dailesni. Balandį galima pasėti į daigyklas ir paauginti patalpoje, o į atvirą gruntą perkelti ne anksčiau kaip gegužę, antraip nušals. Didžiąsias nasturtes galima vartoti maistui – valgomos beveik visos jos dalys (žiedai, lapai, pumpurai).
Raganės (Clematis). Žydi puošniais žiedais. Jie gali būti įvairių spalvų: balti, rausvi, žydri. Gali pražysti nuo gegužės iki spalio, nelygu, kokios veislės. Raganes reikia gausiai laistyti. Kai dažnai šviečia saulė, šių augalų šaknys perkaista, tad šalia jų pasodinkite nedidelių gėlių – sukurs pavėsį ir apsaugos raganių šaknis. Mėgsta derlingą, vandeniui laidžią, purią žemę. Raganės geriausiai jaučiasi saulėtoje vietoje, tačiau gali augti ir daliniame pavėsyje. Patartina sodinti pavasarį – geriau prigis.
Rožės (Rose). Rožės skirstomos į laipiojančias ir vijoklines. Dauguma vijoklinių rožių gausiai žydi visą vasarą, tačiau rudenį pražysta tik keli žiedai. Beveik visų šių rožių stiebai tvirti, nelankstūs. Jos labiau primena krūmus nei vijoklius. Stenkitės jas suformuoti taip, kad pagrindiniai stiebai augtų ne tik vertikaliai, bet ir gultų šiek tiek horizontaliai – taip žydės ne vien viršūnė, užaugs nemažai šoninių šakelių. Laipiojančios rožės būna aukštos, stiebai lankstūs, ilgi. Gali užaugti net iki 9 m aukščio. Žydi vieną kartą per sezoną, bet labai gausiai. Jei rožės labai vešlios, jų arti sienų geriau nesodinti, nes tada dažnai suserga miltlige.
