Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja: vis labiau šylantys orai budina medieną graužiančius vabzdžius. Ūsuočiai, skaptukai, kinivarpos ir kiti medienos kenkėjai į gyventojų namus, sodybas atkeliauja su namams statyti skirta mediena, malkomis, taip pat mediniais baldais ar meno dirbiniais bei per pravirus langus, duris iš netoliese esančių miškų, parkų, kaimyninių užkrėstų pastatų.
Medienos kenkėjai daro žalą ne tik mediniams baldams, menui iš medžio, tačiau gali ne juokais pažeisti net medinio namo sienas, pamatus ar stogą. Jei šie kenkėjai nenaikinami arba nesiimama prevencijos priemonių, trumpėja medienos gaminių eksploatacijos laikas, o mediniams pastatams gali iškilti realus griuvimo pavojus, nes pažeidžiamas medienos vientisumas, tvirtumas ir atsparumas aplinkos poveikiui. Kenkėjų kontrolės specialistai primena, kad nuo pat gegužės iki rugsėjo medienos „mėgėjai“ yra patys aktyviausi.
Plačiausiai Lietuvoje paplitę medienos kenkėjai
Pasaulyje skaičiuojama apie 1,5 tūkst. medienos kenkėjų rūšių. Nors jie gamtoje yra naudingi nereikalingos medienos perdirbėjai, tačiau gyventojų namuose jie tikrai nepageidaujami.
Anot UAB „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės eksperto, biologo Liutauro Grigaliūno, Lietuvoje medieną dažniausiai „apninka“ naminis ūsuotis Hylotrupes bajulus, pažeidžiantis išdžiūvusius medžius, kelmus, sienojus, rąstus, perdangas, duris, grindis, langų rėmus. Nuo pavasario pabaigos iki liepos mėnesio sausą medieną puola ir kitas ūsuočių šeimos vabzdys – violetinis žievėplėšis. Palanges, grindjuostes, įvairias kitas medines konstrukcijas, medžio dirbinius daugiausia pažeidžia naminio ir baldinio skaptukų lervos. Kenkėjų kontrolės ekspertai nusiskundimų taip pat gauna ir dėl buko medienos „mėgėjo“ šukaūsio skaptuko bei gaminius iš pušies pažeidžiančio mėlynojo ragauodegio.
„Paprastai į mus gyventojai kreipiasi, kai išgirsta graužimo garsus, kai pastebi medienoje skylutes, dulkes, byrančias iš medinių baldų, namo sijų, medinių sienų ir pan. Gauname pranešimų tiek apie kenkėjus patalpų viduje, tiek išorėje, o vieni klientai pagalbos paprašė tada, kai jiems ant galvų mediniame name ėmė kristi medgraužiai“, – pasakoja L. Grigaliūnas.
Kaip atpažinti medienos kenkėjus?
Kuo anksčiau nustatoma, kad mediena užkrėsta kenkėjais, tuo lengviau su jais kovoti, tikėtina, kad ir žala bus mažesnė. Svarbus momentas – medienos kenkėjai yra slapukai, daugiausia „veikiantys“ medienos viduje, tačiau keletas požymių išduoda jų aktyvumą.
Vienas iš ryškiausių – skylutės medienoje (namo sijose, balduose ir kt. mediniuose daiktuose), kurias palieka suaugęs vabzdys, išsigrauždamas laukan. Kaip teigia kenkėjų kontrolės specialistas, pagal skylučių formą ir dydį galima atpažinti, kurio medienos kenkėjo tai darbas. Medienos kenkėjų egzistavimą liudija negyvi arba gyvi vabalai ant palangių, netoli pažeistos medienos, vingiuoti tuneliai, kuriuos palieka judėdamos lervos.
Tuksėjimo, gremžimo garsai medinėse sienose, grindyse, balduose – dar vienas medienoje slypinčių kenkėjų požymis. Šie garsai klientams kelia daugiausia nerimo, neleidžia ramiai miegoti naktį, erzina dieną.
Priemonės prieš kenkėjus
Ar randami gyvi vabzdžiai, ar girdimi specifiniai garsai, patiems nustatyti problemos dydį ir sprendimo būdus sunku, todėl visada patariama kreiptis į specialistus, kurie nustatys užkrėstumo lygį ir pasiūlys efektyviausias priemones.
„Prieš naudojimą mediena paprastai apdorojama specialiais preparatais (impregnantais, antiseptikais, insekticidais ir kt.) – ji tampa „nepatraukli“ kenkėjams, todėl užtikrina medinių gaminių kokybę. Žinoma, neapsaugojus medienos, tikimybė joje veistis medgraužiams išauga kelis kartus“, – komentuoja L. Grigaliūnas.
Nors medienos kenkėjų naikinimo klausimas spręstinas kuo skubiau, reikia prisiminti, kad pasirinkus netinkamus būdus, pvz. griebiantis liaudies išminties arba naikinant kitiems kenkėjams skirtomis priemonėmis, rizikuojama pakenkti ne tik medienai, bet ir žmonių sveikatai.
