Lietuvoje nemažai vietų, kur akį glosto kalvotesnės vietos. Įsikūrusiems pašlaitėse tenka nemažai investuoti, kad gyventi būtų ne tik saugu, bet ir gražu.
Retas įsivaizduoja, kaip tinkamai turi būti tvirtinami šlaitai. Vieni šių darbų imasi patys, kiti ieško specialistų.
„Sodo namelį statėme sklypo viduryje. Jis yra nelygaus reljefo, iš abiejų pusių yra šlaitai. Viskas buvo gerai, gyvenome apsaugotoje nuo vėjų vietoje, džiaugėmės gražiu vaizdu pro langus, tačiau po kiek laiko pastebėjome pirmuosius erozijos požymius. Šlaitai pradėjo irti, po kiekvieno stipresnio lietaus atsirasdavo nuošliaužų. Tose vietose žemė buvo netinkama augalams sodinti. Todėl nusprendėme sutvirtinti šlaitus ir taip atsikovoti keletą arų. Dar viena priežastis, paskatinusi imtis šlaitų tvirtinimo darbų, buvo ta, kad esame įsikūrę sodininkų bendrijoje. Vadinasi, jei blogai mums, blogai ir kaimynams.
Žemė slinko šlaitais, tad skubiai reikėjo ką nors daryti“, – pasakojo Evaldas Grigas, gyvenantis vienoje iš Rastinėnuose esančių sodininkų bendrijų. Jaunai šeimai teko iškasti visus augalus, samdyti specialistus, pirkti specialias šlaitams tvirtinti reikalingas medžiagas. Pasak pašnekovo, būtų buvę daug paprasčiau, jei pirma būtų sutvirtinę šlaitus, o tik po to ėmęsi namo statybų.
„Vilniaus statybos tresto“ direktorius Tomas Karpavičius sakė, kad pirmiausia šlaitas turi būti išlygintas, pašalinti visi akmenys, grumstai ir kiti nelygumai. „Jei ant šlaito yra didelių akmenų, jį reikia padengti juodžemio sluoksniu. Lyginant pageidautina ne papildomai pilti grunto, o nukasti nelygumus. Įgriuvas ir išplovas būtina užpilti žvyru ar smėliu ir sutankinti. Šlaito paruošimas tvirtinti priklauso nuo jo dydžio, norimo pasiekti statumo, geologinių sąlygų“, – aiškino pašnekovas.
Norint paruošti nedidelį ir neaukštą šlaitą, anot jo, pusdienį turi pasidarbuoti keletas žmonių su kastuvais. Jei šlaitas didesnis ir statesnis, neapsieinama be specialios technikos.
Rekomenduojama, kad suformuoto šlaito nuolydis nebūtų didesnis nei 70%. Tolesni darbai – šlaitui tvirtinti reikalingų medžiagų paieška. Vienas iš galimų variantų – augalinės kilmės (džiuto arba kokoso pluošto) tinklai.
„Šie tinklai yra augalinės kilmės, tad po kelerių metų suyra. Tai – svarbiausia, bet tikrai ne neigiama jų savybė, nes po kelerių metų ant šlaito pasodinta žolė jau būna tvirtai suleidusi šaknis. Augalinės kilmės tinklų privalumas tas, kad 2–3 cm storio dirvožemio sluoksnis ant šlaito išlieka neišplautas ir stabilus, o tai padeda augalų šaknims greičiau ir paprasčiau įsitvirtinti šlaite. Tokių tinklų kaina – nuo 5 iki 8 Lt už kvadratinį metrą“, – sakė T.Karpavičius.
Kitas galimas variantas – eroziją stabdantis, šlaitams tvirtinti skirtas erdvinis tinklas iš polipropileno gijų. Jo paskirtis – tokia pat, kaip augalinės kilmės tinklų, – užtikrinti viršutinių sluoksnių apsaugą nuo erozijos, kol nesutvirtėjusios augalų šaknys. Nedidelės smulkios grunto dalelės sulaikomos, taip palengvinamas ir pagerinamas augmenijos augimas. Šio tinklo kvadratinis metras kainuoja apie 10–15 Lt.
Pasak specialisto, šlaitui tvirtinti daug kas renkasi sintetinį, ilgai žemėje nesuyrantį tinklą, nors jis ir brangesnis.
Šlaito tvirtinimo darbų eiga
• Šlaito viršuje ir apačioje iškasamos negilios tranšėjos, į kurias vėliau įleidžiamas geotinklas ir pritvirtinamas mediniais ar metaliniais strypeliais. Tai daroma tam, kad geotinklas nenuslinktų.
• Šlaitui tvirtinti skirtos medžiagos ruloną lengvai pakelia keli žmonės, todėl jį užkelti ant šlaito nereikia specialių įrengimų. Patiesus geotinklą tranšėja užpilama gruntu.
• Geotinklas klojamas nuo viršaus į apačią. Jo perdengimas skersai turi būti ne mažesnis nei 10 cm. Jei šlaitas labai ilgas ir pasirinkto rulono ilgis nepasiekia šlaito pabaigos, kitas rulonas išilgai jį turi perdengti ne mažiau kaip 30 cm.
• Norint užtikrinti visišką geotinklo sąlytį su gruntu, jį per visą šlaito paviršių reikia atidžiai pritvirtinti mediniais kuoleliais (maždaug 3–5 kuoleliai į kvadratinį metrą) šachmatine tvarka.
• Įrengus geotinklą šlaito paviršiuje, jį reikia uždengti dirvožemio sluoksniu, kurio storis turėtų būti 3–5 cm ir kuris turėtų būti paskirstomas visame paviršiuje taip, kad padengtų visą šlaito plotą. Taigi šlaitą galima apsėti žolių sėklomis, kurių beriama 30 g kvadratiniam metrui. Jei nenorima laukti, kol žolė įsišaknys ir užaugs, ant geotinklo ir dirvožemio sluoksnio klojama ruloninė veja.
Toliau viskas – jau gamtos rankose: besipindamos su geotinklu, šaknys įsitvirtins šlaito paviršiuje ir sustiprins viršutinį grunto sluoksnį ir visą šlaitą.
Būtina žinoti
• Negalima kloti geotinklo skersai šlaito.
• Jei po liūčių dalis grunto nuplaunama, nes dar nesutvirtėjo žolė, šias vietas būtina užpilti nauju grunto sluoksniu.
• Toks šlaito sutvirtinimas netiks, jei ant jo krašto planuojamos didelės apkrovos: važinės ar bus laikomi automobiliai, kita sunki technika.
• Prieš pradedant šlaito tvirtinimo darbus, patartina pasikonsultuoti su kraštovaizdžio, geosintetikos bei apželdinimo specialistais.
Komentaras
Vladimiras Eicher-Lorka, kraštovaizdžio architektas:
„Sklypą, kurio dalį sudaro šlaitas, galima vertinti dvejopai: ketinantiems suformuoti gražų želdyną tai bus privalumas, o nenorintys investuoti į augalus patirs daug išlaidų jį lygindami ar tvirtindami. Jei šlaitas ganėtinai status, nepatarčiau kloti tinklo ir sėti vejos, nes vėliau bus sunku pjauti žolę.
Mano manymu, daug geriau, kai šlaitas tvirtinamas kitais būdais: įrengiant terasas, formuojant alpinariumus, takelius, sodinat augalus su stipria šaknų sistema. Svarbiausia – susitvarkyti taip, kad reikėtų kuo mažiau priežiūros. Todėl patarčiau naudoti akmenis, kurie padeda sukurti originalias kompozicijas. Šlaituose labai patogu įrengti upeliukus, krioklius.
Tinkamai apželdintas šlaitas gali tapti svarbiausiu sklypo akcentu. Jei jam sutvirtinti panaudojote natūralaus plaušo ar sintetinį tinklą ir pasėjote žolę, nieko tokio. Būtinai pasodinkite kalninių pušų, užritinkite vieną kitą akmenį, prie jų sodinkite paparčių, melsvių, astilbių. Šie augalai labai nereiklūs, puikiai atrodo, bet svarbiausia – turi gausią ir stiprią šaknų sistemą.“
